- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- e2-20795-235/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14250-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- UAB „4finance”
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance” ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 606,11 EUR skolą, kurią sudaro 289,62 EUR paskola, 316,49 EUR palūkanos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2011-11-29 ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 217,22 EUR, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolą grąžinti per 30 dienų. 2012-03-03 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 EUR sumai. Atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2012-06-14. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, paskolos laiku negrąžino.
Procesiniai dokumentai atsakovui, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsniu, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-11-29 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 871877001 (toliau – sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovui 217,22 EUR (750,02 Lt) dydžio kreditą (b. l. 16-24). Taip pat atsakovas 2012-03-03 iš ieškovo paėmė 72,41 EUR (250,02 Lt) dydžio kreditą (b. l. 7-15). 2011-11-30 ir 2012-03-04 sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 217,22 EUR (750,02 Lt) ir 72,41 EUR (250,02 Lt) dydžio sumas (b. l. 25). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą iki 2012-06-14, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui 289,62 EUR negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 EUR paskolos suma.
Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y., kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 114,06 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 289,62 EUR dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2013-01-25 (iš viso 224 dienos). Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taip pat negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.). Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir trumpintinas laikas, už kurį priteistina palūkanų suma (180 dienų) – tai sudaro 26 EUR sumą už 180 pradelstų atsiskaityti dienų, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y., 2016-04-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Patenkinta ieškinio dalis sudaro 52 procento. Todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7,8 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito, 26 EUR (dvidešimt šešis eurus) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7,80 EUR (septynis eurus 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.