Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno apskr. VPK) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2014-02-24 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad jis 2013-02-17, dirbdamas Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13, pradėtame dėl automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namu, vagystės, atlikdamas įvykio vietos apžiūrą nenustatė tikslios automobilio stovėjimo vietos, apžiūros protokole nurodė neteisingą apžiūros vietą, protokole nurodė (įrašė) apžiūroje nedalyvavusį asmenį T. S., atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus galimai sąmoningai neteisingai įformino M. S. ir T. S. nurodytas aplinkybes, namo patalpose neatliko įvykio vietos apžiūros, nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, duodamas parodymus kaip liudytojas melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje.

Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gautas prokuratūros 2014-11-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Praėjus BPK 214 straipsnio 5 dalyje numatytam nutarimo apskundimo terminui, tarnybinis patikrinimas atnaujintas 2014-12-04.

Pareiškėjui 2014-12-28 buvo įteiktas pakartotinis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystę iš gyvenamojo namo), dėl šios veikos nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų, sąmoningai klaidino pranešėją, Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupės specialistą neteisingai informavo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, pradėjęs ikiteisminį tyrimą nesurašė dėl to tarnybinio pranešimo, neapžiūrėjęs įvykio vietos surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, jame įrašė neteisingus duomenis, ikiteisminiame tyrime teikė melagingus parodymus.

Kauno apskr. VPK 2015-01-14 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Joje, nepaisant pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, buvo konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikštam kaltinimui pagrįsti. Tarnybiniame patikrinime visai neatsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus dėl jo konkrečių veiksmų atliekant procesinius veiksmus 2013-02-17 įvykio vietoje. Neatsižvelgta ir nevertintina tai, kad pareiškėjų M. S. ir T. S. paaiškinimai yra nenuoseklūs, vietomis nelogiški ir prieštaringi, ne visada atitinkantys ikiteisminio tyrimo medžiagą, nors didžioji dalis tarnybinio patikrinimo išvados būtent remiasi šių asmenų abejotinais paaiškinimai.

Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir todėl jam yra skirtina tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas, tirdamas 2013-02-17 įvykį, atliko visus būtinus procesinius bei kitus veiksmus, kurie numatyti jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie jo kaltę, kilusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar atsiradusių padarinių. Prašė skundą tenkinti.

Kadangi Prokuratūros 2014-02-06 nutarime iškelti drausmės bylą buvo nurodyta, kad A. K. veiksmuose įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d. požymiai, turėjo būti priimtas procesinis sprendimas. Tarnybinis patikrinimas 2014-03-04 buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkui spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo.

Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 buvo gauta Prokuratūros 2014-11-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija. Praėjus LR BPK 214 str. 5 d. nustatytam terminui, per kur gali būti apskųstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir negavus duomenų apie šio nutarimo apskundimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymo Nr. IV-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 34 p. reikalavimais, tarnybinio patikrinimo atlikimas 2014 m. gruodžio 4 d. buvo atnaujintas.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad A. K. galimai šiurkščiai pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus - pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos Įstatymo (toliau - VTĮ) 3 str. 2 d. 1, 2, 5, 6 ir 8 p., 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 2 d., LR BPK 2 str. įtvirtintus reikalavimus. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., apie kurios padarymą 2013-02-17 pranešė M. S..

Dėl šios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu 2014-11-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14. Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad neįrodžius ir nepagrindus didelės žalos, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos negali būti kvalifikuojamos pagal LR BK 228 str., tačiau šiais atvejais gali būti sprendžiama dėl tokių darbuotojų drausminės, administracinės atsakomybės. Padarinių dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str., atribojant nuo drausminio nusižengimo. Nutarime nurodyta, kad konstatuoti, jog dėl A. K. veikos buvo padaryta didelė žala, nėra pagrindo, todėl turėtų būti spręstinas jo drausminės atsakomybės klausimas (tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str., nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. pagrindu negali būti tikrovės neatitinkantys parodymai, pranešimai, paaiškinimai, informacija ar duomenys, jei liudytojas, nukentėjusysis ar asmuo, teikiantis pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis pamiršta įvykio ar kitas bylos aplinkybes, neteisingai jas supranta ir todėl sąžiningai klysta, duodamas parodymus arba teikdamas pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Nurodyta, kad konstatuoti, jog A. K. padarė šią nusikalstamą veiką, negalima, nes nenustatyta subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00111-13 A. K., suprasdamas apie padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dėl įvykio pagal M. S. pranešimą ir daiktinio įrodymo - kasteto, rasto įvykio vietoje, neperdavimo, davė parodymus, reabilituojančius jį, tai yra davė parodymus prieš save, todėl ir šiuo atveju spręstinas tik drausminės atsakomybės klausimas, kuris buvo sustabdytas. Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 139 str. 1 d., 170 str. 3 d., 4 d. 3 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 6 d., 216 str., buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00180-14, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskr. VPK viršininko 2014-01-02 įsakymu Nr. 20-AK-l Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. K. nuo 2014-12-02 iki 2014-12-19 atostogavo, 2014 m. gruodžio 22 ir 23 dienomis jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, kaip darbuotojui, auginančiam du ir daugiau vaikų iki 12 metų. Vadovaujantis Aprašo 22 p. reikalavimais, laikas, kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, į tarnybinio patikrinimo laiką neįskaitomas.

2014-12-22 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2015-01-28.

Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų dokumentų matyti, kad A. K. 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos policijos komisariato operatyvinėje grupėje tyrėju, buvo nusiųstas į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. pranešimą telefonu apie galimą vagystę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) . Į įvykio vietą tyrėjas A. K. vyko su postiniu K. P.. Nurodytu adresu Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau - KTV) specialistai atvykę (iškviesti) nebuvo. A. K. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraštyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, šeimininkė buvo pasigedusi daiktų. Remiantis Prokuratūros 2014-11-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 20-1-00180-14) ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga konstatuotina, kad A. K., 2013-02-17 d. 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. pranešimą apie vagystę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iš gyvenamosios patalpos), dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiūros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti. Jis sąmoningai klaidino pranešėją, kad nereikėtų į įvykio vietą jos apžiūrėti iškviesti Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš gyvenamosios patalpos. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos OVS Santakos grupėje dirbusį budėtoją (specialistą K. M.) neteisingai informavo, kad nusikalstama veika - vagystė iš buto nebuvo įvykdyta. Taip pat A. K. pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus - įvykio vietos apžiūrą, liudytojo apklausą) ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, neapžiūrėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laiką ir vietą, dalyvavusius asmenis), liudytojų M. S. ir T. S. apklausos protokoluose sąmoningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes nei nurodė minėti asmenys. A. K., duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiškinimą, melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje aukščiau minėtu adresu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Etikos kodekso nuostatų, kuriomis tarnybinėje veikloje turi vadovautis policijos pareigūnas: 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p., 4.28 p. reikalavimus. Pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - pagal M. S. 2013 m. vasario 17 d. pranešimą dėl vagystės iš buto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neatliktas, nusikalstama veika neatskleista per kuo trumpiausią terminą, pažeistos nukentėjusiųjų M. S. ir T. S. teisės. Pareiškėjo kaltė įrodyta surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Baigus tarnybinį patikrinimą, 2015-01-14 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjui buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 p. įpareigoja gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinių sąjungų nariams, todėl Kauno apskr. VPK 2015 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga" (toliau - Profesinė sąjunga) gauti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. K.. Profesinė sąjunga 2015-01-28 raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) pareigūnui A. K.. Kauno apskr. VPK 2015-02-13 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Profesinės sąjungos 2015-01-28 rašte priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą pareiškėjui.

Pareiškėjas ginčija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 (toliau- Įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-8 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė vyresniajam inspektoriui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui, tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą, už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p. ir 4.28 p. reikalavimų pažeidimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-14 įsakymu Nr. 20-TE-339 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-09-21 įsakymo Nr. 20-TE-970 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“ pakeitimo“ buvo pakeista minėto įsakymo dalis (preambulė) ir nurodyta „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-01-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-8“.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Vidaus tyrimų skyriuje pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuratūra) 2014-02-06 nutarimą iškelti drausmės bylą Kauno apskr. VPK pareigūnui A. K., 2014-02-10 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Prokuratūros nutarime iškelti drausmės bylą nurodyta, kad 2013-02-17 Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate (toliau – Kauno m. Santakos PK) buvo pradėtas ir Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje (toliau – NTV APGTS) atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos 2013-02-17 nuo 1.00 val. iki 7.00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), įvykdytos T. S. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės aplinkybės. Ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės pradėjo Kauno m. Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados tyrėjas A. K. (nuo 2013-10-10 iki 2014-06-18 ėjęs Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Kauno m. Žaliakalnio PK VPS Žaliakalnio PN) tyrėjo pareigas, o nuo 2014-06-19 einantis Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Jonavos r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – KPS) tyrėjo pareigas), pagal protokolą–pareiškimą, priimtą 16.10 val. iš pil. T. S.. Tyrėjas A. K. 2013-02-17, dar negavęs T. S. pareiškimo ir nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, nuo 15 val. iki 15.30 val. atliko (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir namo durų apžiūras, dalyvaujant M. ir T. S., miesto žemėlapio lape pažymėjo kryželiu galimą automobilio stovėjimo vietą, nuo 15.30 val. iki 16 val. kaip liudytoją apklausė M. S., kuri nurodė, kad iš namo grįžusio sūnaus sužinojo, jog dingo šalia namo (gatvėje) stovėjęs automobilis, jokių papildomų asmenų nematė. Taip pat A. K. 2013-02-17 nuo 16.30 val. iki 17 val. kaip liudytoją apklausė T. S., kuris nurodė, kad apie 7 val. grįžo namo ir pasigedo automobilio, kuris stovėjo prie namų. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 Kauno apskr. VPK NTV APGTS tyrėja A. J. 2013-03-21 papildomai apklausė M. S., kuri nurodė kitokias įvykio aplinkybes: įvykio naktį namie išgirdo pašalinių asmenų garsus, buvo apie 6 val. 50 min., atsikėlusi pamatė dviejų vyrų siluetus, vienas vyras paspruko, kitas bandė vogti televizoriaus priedėlį, tačiau paspruko, priedėlio nepavogė. Tuomet apimta šoko pasėdėjo, po to pažiūrėjo pro langą ir pasigedo sūnaus T. S. automobilio, kurį matė 1 val. Bute pasigedo mobiliojo telefono NOKIA 2600 (nurodė jo IMEI numerį), kito telefono aparato ragelį rado koridoriuje, svetainės viduryje ant kilimo rado kastetu vadinamą daiktą, suprato, kad jis plėšikų. Šį kastetu vadinamą daiktą paėmė servetėle ir įdėjo į užspaudžiamą polietileno maišelį, tuomet paskambino policijai. Atvyko du pareigūnai, jiems rodė vietas, kur galėjo likti kaltininkų pėdsakų, parodė, kur rado kastetu vadinamą daiktą. Kastetu vadinamą daiktą policijos pareigūnai paėmė, dėl pėdsakų ieškojimo perspėjo, kad gali ištepti baldus. Būdami įvykio vietoje policijos pareigūnai jokių dokumentų neįformino, tuomet vyko į policijos komisariatą, kur buvo iškviestas ir sūnus T. S., namuose pėdsakų niekas neieškojo, į namus galėjo būti patekta pasinaudojus sūnaus prarastais raktais, vagystės metu ji neteko tik 100 Lt vertės telefono. Taip pat tyrėja A. J. 2013-02-21 papildomai apklausė ir T. S., kuris nurodė kitokias įvykio aplinkybes: nurodė, kad įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes jų neatsimena. Apklausti kaip liudytojai D. Č., R. Š. ir D. M. nurodė, kad T. S., D. Č. ir R. Š. miegojo kartu bute adresu (duomenys neskelbtini) , nubudo tik 2013-02-17 ryte, kad T. S. mama apie vagystę T. S. pranešė, į butą ((duomenys neskelbtini) ) paskambinusi laidiniu telefonu tik apie 10–11 val. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 apklaustas tyrėjas A. K. nurodė, kad 2013-02-17 ryte į įvykio vietą išvyko su vairuotoju, kartu vyko ir specialistas (šių pareigūnų tapatybės nenurodė). Pareigūnas teigė, kad M. S. kalbėjo neaiškiai, ji parodė metalinį, kastetu vadinamą, daiktą ant bufeto, apie kurio atsiradimo aplinkybes nepaaiškino. Kartu buvęs specialistas kastetu vadinamą daiktą supakavo į polietileninį maišelį ir padavė jam. M. S. pasakė, kad pasigedo ir kieme stovėjusio sūnaus automobilio. Ji telefonu iškvietė sūnų T. S. atvykti į policijos komisariatą. Dar pareigūnas teigė, kad specialisto įvykio vietos apžiūros protokole nenurodė, nes jis, anot A. K., iš įvykio vietos išvyko, nes skubėjo. Iš T. S. pareiškimą priėmė komisariate, T. ir M. S. apklausė kaip liudytojus, o apie įvykio vietoje rastą kastetu vadinamą daiktą pamiršo, jo paėmimo nefiksavo ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėjo. Tokiu būdu kastetu vadinamas daiktas liko darbo vietoje seife, kastetu vadinamas daiktas buvo darbo „papkėje“ (taip dokumente nurodoma laikymo vieta) iki 2013-04-24, tada (dokumente nurodyta 2011-04-24) jį pateikė ikiteisminiam tyrimui. Taip pat nutarime nurodyta, kad 2013-04-24 ikiteisminiam tyrimui A. K. pateiktas kastetu vadinamas daiktas, kurio pakuotė neapžiūrėta, buvo pateiktas specialistui. Ant kastetu vadinamo daikto aptiktas rankų pėdsakas, priklausantis Ž. V.. Nutarime nurodyta, kad Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai į įvykio vietą iškviesti nebuvo. Policija pranešimą apie įvykį gavo 2013-02-17 apie 13.35 val. Su Ž. V. Kauno m. Santakos PK nuo 2013-01-22 iki 2013-03-12 buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00082-13, kuri buvo baigta kaltinamuoju aktu.

Prokuratūros nutarime nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su vagyste, kuri įvykdyta ne tik ties (duomenys neskelbtini) , bet ir pačiame name adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame galimai galėjo būti paliktas ir rastas kastetu vadinamas daiktas. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenys yra prieštaringi ir neatitinka vėliau paaiškėjusių faktinių aplinkybių. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas ir netinkamas jų atlikimas padarė ikiteisminį tyrimą nesėkmingu. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad tyrėjas A. K. galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelės žalos valstybei – padėdamas Ž. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 metu: A. K. neatliko namo (pastato vidaus) (duomenys neskelbtini) , apžiūros, nenustatė ir neįformino kastetu vadinamo daikto radimo vietos, jo nepaėmė ikiteisminiam tyrimui, o jo atlikta formali (duomenys neskelbtini) namo kiemo apžiūra leidžia manyti, kad veiksmas buvo atliktas komisariato patalpose, nenustatyta tiksli automobilio stovėjimo vieta. Maža to, A. K. atlikti veiksmai (įvykio vietos apžiūra ir M. S. apklausa atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes T. S. pareiškimas ir rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą įforminti po minėtų veiksmų atlikimo). Nors M. S. ir T. S. apklausų, T. S. pareiškimo, kuriuos įformino A. K., protokoluose yra asmenų prierašai, kuriais jie patvirtina, kad tekstą jie perskaitė ir jis surašytas teisingai, tačiau A. K. rankraštinis tekstas yra sunkiai įskaitomas ir kyla abejonė, ar asmenys tokį tekstą įskaitė. Tarp pirminių M. S. ir T. S. nurodytų faktinių aplinkybių, kuriuos jie nurodė A. K., ir vėlesnių M. S. ir T. S. parodymų yra esminių neatitikimų, kurie gali būti vertinami kaip melagingų parodymų davimas ir ikiteisminio tyrimo klaidinimas. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad M. S. ir T. S. nurodytas aplinkybes tyrėjas A. K. galėjo sąmoningai neteisingai įforminti. Būtent dėl tokių aplinkybių registre (ROIK (duomenys neskelbtini) ) nurodyta papildoma informacija apie patikrinimą – „Pareiškėja apsipažino, namuose buvo grįžęs jos neblaivus sūnus su draugu. Paaiškėjo, jog 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 iki 07.00 pavogtas sūnaus T. S. automobilis Audi A6, v. N. (duomenys neskelbtini) kurio jis ir ieškojo...“. Apie vagystę policijai telefonu pranešė M. S. 2013-02-17 13 val. 35 min. Informacija apie nusikalstamą veiką galėjo būti iškraipyta jos patikslinimo metu. Kas ir kokiomis aplinkybėmis buvo suinteresuotas pranešimo apie nusikalstamą veiką aplinkybes įforminti klaidingai yra reikšminga aplinkybė, kuri galėtų būti nustatyta tarnybinio patikrinimo metu. Būtent šių veiksmų atlikimas ir kitų būtinų veiksmų neatlikimas padeda Ž. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. O būtent tyrėjas A. K. nepagrįstai ir neteisėtai neatliko įvykio vietos apžiūros. Be to, tyrėjo A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje gali būti melagingi, nes negauta duomenų iš Kauno apskr. VPK, koks specialistas buvo išsiųstas su A. K. į įvykio vietą. Tyrėjas A. K. pripažįsta, kad įvykio vietoje iš specialisto perėmė kastetu vadinamą daiktą, kurį, anot A. K., supakavo specialistas. Tokie tyrėjo A. K. veiksmai yra nepagrįstai ir neteisėtai neįforminti įstatymų nustatyta tvarka. Priešingai, juos savavališkai įvykio vietoje galimai pasisavino ir laikė tyrėjas A. K., kol ikiteisminio tyrimo pareigūnė A. J. pareikalavo kastetu vadinamą daiktą pateikti ikiteisminiam tyrimui. Tai buvo atlikta tik 2013-04-24 daiktų pateikimo protokolu, kai pats tyrėjas A. K. atnešė kastetu vadinamą daiktą ikiteisminio tyrimo pareigūnei A. J. į jos darbo vietą. Kadangi nežinoma, kas, kiek laiko ir kur bei kokiomis aplinkybėmis naudojo ir laikė nuo 2013-02-17 iki 2013-04-24 kastetu vadinamą daiktą, kurio civilinė apyvarta yra galimai uždrausta, nėra galimybės įvertinti, ar ikiteisminiam tyrimui A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas ir įvykio vietoje buvęs daiktas yra vienas ir tas pats daiktas, nes pagal tyrėjo A. K. parodymus kastetu vadinamą daiktą įvykio vietoje pakavo jo neįvardinamas specialistas, o pagal M. S. parodymus kastetu vadinamą daiktą į polietileninį maišelį supakavo ir ant bufeto namuose padėjo ji pati. Kita vertus, yra neaišku, kokiu juridiniu pagrindu tyrėjo A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas jo buvo laikomas, turimas ir naudojamas, kol 2013-04-24 jis šį daiktą atnešė ikiteisminio tyrimo pareigūnei A. J.. A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas nėra apžiūrėtas, nufotografuotas ir ikiteisminio tyrimo metu ištirtas, jo pakavimo aplinkybių įvertinti nėra galimybės. Nors tyrėjas A. K. nurodė, kad M. S. kalbėjo neaiškiai, ji parodė metalinį kastetu vadinamą daiktą ant bufeto, apie kurio atsiradimo aplinkybes nepaaiškino, tačiau tai nesutrukdė A. K. įforminti kai kurių dokumentų ir priimti kastetu vadinamą daiktą savo žinion, atlikti įvykio patikslinimą. A. K. nepagrįstai ir neteisėtai nesiėmė priemonių, kad būtų atlikta įvykio vietos apžiūra namo viduje, kad būtų surasti pėdsakai, nustatyti dingę daiktai, kurių nemažą kiekį išvardino T. S., 2013-02-21 apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnės A. J.. Pagal tyrėjo A. K. parodymus jo dokumentai buvo pildyti komisariate, pačiuose A. K. įformintuose dokumentuose jų pildymo vieta nėra nurodyta. Įvykio vietos apžiūros protokole A. K. nurodė įforminimo vietą – (duomenys neskelbtini) , nors dokumentas buvo parengtas ir įformintas komisariato patalpose, į kurias buvo atvykęs T. S., ir jis negalėjo būti ir nebuvo įvykio vietoje. Baudžiamosios atsakomybės išvengti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13 metu Ž. V. padeda ir ta aplinkybė, kad su Ž. V. Kauno m. Santakos PK buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00082-13 nuo 2013-01-22 iki 2013-03-12, kol byla buvo baigta kaltinamuoju aktu ir perduota teismui. Taigi, neatmetama galimybė, kad kastetu vadinamas daiktas galėjo būti rodomas Ž. V.. Prokuratūros nutarime nurodyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tyrėjas A. K. aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 179 str. 1 d. ir 2 d., 180 str., 183 str., 185 str., 205–207 str., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) 2.1 p., 45–54 p., 60 p., 61 p. reikalavimus. Be to, tyrėjas A. K., atlikdamas nutarime nurodytus veiksmus bei neatlikdamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, galėjo aplaidžiai atlikti savo pareigas, tuo padarydamas didelės žalos valstybei ir nukentėjusiesiems – padėdamas Ž. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00111-13. Tokiuose A. K. veiksmuose galima įžvelgti LR BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Taip pat tyrėjo A. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje gali būti melagingi ir A. K. veiksmuose galima įžvelgti LR BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. A. K. pripažinimas, kad jis 2013-02-17 įformino įvykio vietos apžiūros protokolą komisariato patalpose, o protokole nurodydamas, kad yra adresu (duomenys neskelbtini) , bei pripažinimas, kad įvykio vietos apžiūroje negalėjo dalyvauti protokole nurodomas T. S., kuris atvyko tik į komisariato patalpas ir įvykio vietoje nebuvo, gali būti vertinamas kaip dokumento klastojimas, t. y. LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Jeigu būtų ištirta, kad tyrėjo A. K. pateiktasis kastetu vadinamas daiktas yra nešaunamasis ginklas, jo veikoje, kai jis minėtą daiktą įgijo ir nešiojosi, galima įžvelgti LR BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nutarime nurodyta, kad šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti būtinas išsamus tyrėjo A. K. tarnybinės veiklos patikrinimas, siekiant išsiaiškinti jo veikimo ir neveikimo aptariamo įvykio kontekste teisėtumą.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl A. K. veiksmų – 2013-02-17 adresu (duomenys neskelbtini) , paimto į paketą supakuoto metalo spalvos daikto, panašaus į kastetą, ir neužfiksuoto ikiteisminiame tyrime, Kauno m. Santakos PK 2013-04-30 buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-99). Šio tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad A. K. netinkamai vykdė LR BPK 207 str. nurodytas nuostatas ir jas formaliai pažeidė, tačiau nuobauda neskirta, nes sąlyginis pažeidimas įvykdytas netyčia ir įtakos ikiteisminiam tyrimui neturi.

Tarnybinio patikrinimo metu pareigūnui A. K. (tuo metu ėjusiam Kauno m. Žaliakallnio PK VPS Žaliakalnio PN tyrėjo pareigas) 2014-02-24 įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 20-17-PR3-14), esant duomenų, kad jis 2013-02-17, dirbdamas Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13, pradėtame dėl automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namu, vagystės (pagal LR BK 178 str. 2 d.), surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir M. S. apklausė kaip liudytoją iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo; atlikdamas įvykio vietos apžiūrą nenustatė tikslios automobilio stovėjimo vietos, apžiūros protokole nurodė neteisingą apžiūros vietą (apžiūros protokole nurodė įforminimo vietą – (duomenys neskelbtini) , nors dokumentą pildė komisariato patalpose), taip pat apžiūros protokole nurodė (įrašė) apžiūroje nedalyvavusį asmenį T. S.; atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus galimai sąmoningai neteisingai įformino (užrašė) M. S. ir T. S. nurodytas įvykio aplinkybes; gavęs duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosiose patalpose yra nusikalstamos veikos pėdsakų, tyčia nuslėpdamas aplinkybes, dėl šio įvykio nepradėjo ikiteisminio tyrimo, namo patalpose neatliko įvykio vietos apžiūros, nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti; ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje. Šiais savo veiksmais pažeidė LR BPK 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., 207 str. 2 d., Rekomendacijų 60 p. reikalavimus, taip pat galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d., pažemino pareigūno vardą.

Tarnybinio patikrinimo metu A. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2013-02-17 pagal gautą M. S. pranešimą telefonu, kad (duomenys neskelbtini) , po namą vaikšto asmenys, kurie ją pamatę pasišalino, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Nurodė, kad į įvykio vietą nuvyko kartu su Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau – KTV) specialistu (kokiu, neįvardijo), juos pasitiko pranešėja M. S., kuri aplinkybes aiškino vangiai, nurodė, kad galimai po namus vaikščiojo neblaivus sūnus. Jokių įsibrovimo į patalpą požymių nesimatė, todėl buvo paklausta, ar iš patalpos kas pavogta. Moteris jokių daiktų nepasigedo, paaiškino, kad gyvena su sūnumi, pas kurį ateina draugai. Pareigūnas nurodė atkreipęs dėmesį į tai, kad pagrindinėje praeinamoje patalpoje ant lovos buvo padėtas metalinis daiktas, panašus į kastetą. Paklausus, ar šis daiktas priklauso sūnui, moteris atrodė sutrikusi ir pasakė, kad anksčiau šio daikto namuose nematė, bet neatmetė tikimybės, kad šis daiktas gali priklausyti sūnui ar jo draugams. Išsiaiškinti, ar rastas daiktas nėra pritaikytas žmonėms žaloti, jis iš patalpos buvo paimtas ir perduotas ištirti. M. S., apžiūrėjusi namo patalpas, jokių daiktų nepasigedo, skundo nerašė, įsibrovimo pėdsakų patalpose nesimatė, daiktai name, nors ir netvarkingi, tačiau buvo neišvartyti, todėl nei apžiūrėti namo patalpų, nei pradėti ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 178 str. dėl vagystės nebuvo pagrindo. A. K. teigimu, kalbant su M. S., ji per langą pamatė, jog prie namo nėra jos sūnui T. S. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekiant patikrinti, ar automobilis tikrai pavogtas, buvo paprašyta susisiekti su sūnumi ir patikslinti vagystės faktą. Susisiekusi su sūnumi M. S. telefoną davė jam (A. K.). Sūnus patvirtino, kad automobiliu neišvažiavo ir jo niekam neperdavė, tai yra T. S. pranešė apie automobilio vagystę (LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. prasme), todėl pagal šį T. S. pranešimą telefonu jis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 str. 2 d. (A. K. teigė, kad nukentėjusiojo pareiškimas vagystės tyrimui pradėti nereikalingas). Dėl šios priežasties ikiteisminiame tyrime jis kaip liudytoją apklausė M. S. bei apžiūrėjo įvykio vietą. Nurodė, kad įvykio vietą apžiūrėjo kartu su M. S. ir Kauno apskr. VPK KTV specialistu. Nurodė, kad įvykio vietos apžiūrą atliko įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje apžiūrėjo visą kelkraštį, kurį nurodė M. S.. Pastaroji tiksliai įvardinti vietos, kur stovėjo automobilis negalėjo, todėl kartu su specialistu apžiūrėjo didelę atkarpą kelkraščio, tačiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos negavo, galimų nusikalstamos veikos įrankių nerado, kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatė. Kadangi apžiūrimų daiktų įvykio vietoje nerasta, jie nebuvo fotografuoti. Įvykio vietos apžiūros metu, dalyvaujant M. S., kuri negalėjo nurodyti tikslios automobilio stovėjimo vietos, įvykio vietos apžiūros schema nebuvo sudaryta, todėl Kauno m. Santakos PK T. S. buvo parodytas įvykio vietos apžiūros protokolas ir, siekiant patikslinti vietą, kur stovėjo automobilis, www.maps.lt pagalba T. S. buvo parodytas žemėlapis, kuriame jis nurodė tikslią automobilio stovėjimo vietą. A. K. atkreipė dėmesį, kad T. S. žemėlapyje nurodyta automobilio stovėjimo vieta įvykio vietoje jau buvo apžiūrėta, o T. S. savanoriškai pasirašė apžiūros protokole, susipažinęs su įvykio vietos apžiūros protokolu ir išsiaiškinus, kad automobilis stovėjo vietoje, kuri jau yra apžiūrėta. Pasirašydamas T. S. sutiko su apžiūros protokole užfiksuota informacija. Taip pat A. K. nurodė, kad atlikdamas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausdamas liudytoją M. S. bei nukentėjusį T. S., apklausose užfiksavo jų nurodytas aplinkybes apie įvykį. Pastarieji apklausas perskaitė, papildymų ir pastabų neišsakė, apklausas pasirašė. A. K. nurodė, kad į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) , buvo nuvykęs kartu su specialistu, jo manymu, iš prieš tai buvusio įvykio, kuriame buvo nuo 13.43 val. iki 14.43 val. (ROIK (duomenys neskelbtini) ) ir rinko pirminę medžiagą pagal pil. K. pranešimą dėl adresu (duomenys neskelbtini) kelkraštyje prie namo Nr. 11 rasto automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužtu kairės pusės galiniu stiklu. Taip pat A. K. paaiškinime nurodė, kad ikiteisminius tyrimus kontroliuoja ir nurodymus tyrėjams duoda prokuroras, tačiau nuo tyrimo pradžios jis nėra gavęs pastabų dėl netinkamo pirminės įvykio medžiagos surinkimo. Teigė savo pareigas atlikęs tinkamai, savo veiksmais nepadaręs didelės žalos fiziniams asmenims, taip pat nemelavęs ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas dėl to, kad įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo specialistas, teigęs tokias aplinkybes, kurias prisiminęs tuo metu.

Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad 2013-02-17 13.35 val. pil. M. S. į policiją kreipėsi pranešdama apie galimą vagystę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00111-13 pradėtas dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraštyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės (ROIK (duomenys neskelbtini) ). Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, šeimininkė buvo pasigedusi daiktų. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad į įvykio vietą 14.43 val. buvo išsiųsti operatyvinėje grupėje budėję pareigūnai – tyrėjas A. K. ir postinis (vairuotojas) K. P. (Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK KPS postinis). Tarnybinio patikrinimo metu A. K. teigė, kad įvykio vietoje buvo ir Kauno apskr. VPK KTV specialistas. K. P. neprisiminė jokių šio įvykio aplinkybių, paaiškinti nieko negalėjo. Kauno apskr. VPK KTV Ikiteisminio tyrimo veiksmų apskaitos žurnale 2013-02-17 įrašų apie tai, kad adresu Vežėjų g. 3, Kaunas, būtų vykęs kuris nors Kauno apskr. VPK KTV specialistas, nėra. Kadangi Prokuratūros 2014 m. vasario 6 d. nutarime iškelti drausmės bylą buvo nurodyta, kad A. K. veiksmuose įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 235 str. 1 d., 300 str. 1 d., 258 str. 2 d. požymiai, turėjo būti priimtas procesinis sprendimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 11 p. reikalavimais, tarnybinis patikrinimas 2014-03-04 sustabdytas (teikimas Nr. 20-17-IL-48), ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apskr. VPK NTVviršininkui G. Ž. spręsti dėl procesinio sprendimo priėmimo (2014-03-05 lydraštis Nr. 20-17-IL-52).

Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriuje 2014-11-13 gauta Prokuratūros 2014-11-06 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 20-1-00180-14) kopija. Praėjus LR BPK 214 str. 5 d. nustatytam terminui, per kurį gali būti apskųstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir negavus duomenų apie šio nutarimo apskundimą, vadovaujantis Aprašo 34 punkto reikalavimais, tarnybinio patikrinimo atlikimas 2014-12-04 atnaujintas (teikimas Nr. 20-17-IL-322).

Prokuratūros 2014 m. lapkričio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Kauno apskr. VPK NTV Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupėje (toliau – NVVTVITG) 2014-03-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 20-1-00180-14) dėl nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 229 str. ir 235 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.: dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Šilainių PN tyrėju ir atlikdamas jam priskirtas funkcijas, tarp kurių buvo ir darbas Santakos PK operatyvinėje grupėje, turėdamas pareigą, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką pradėti ikiteisminį tyrimą, 2013-02-17 laikotarpyje tarp 13.35 val. ir 16 val. (duomenys neskelbtini) , tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi savo pareigų nevykdė, t. y., žinodamas, kad buvo apvogtas namas (duomenys neskelbtini) , dėl vagystės iš namo patalpų nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neatliko visų būtinų proceso veiksmų, paėmęs įvykio vietoje rastą kastetą, jį savavališkai įvykio vietoje pasisavino, kasteto paėmimo tinkamai neužfiksavo, jį laikė su savimi tol, kol ikiteisminio tyrimo pareigūnė A. J. pareikalavo kastetą pateikti ikiteisminiam tyrimui Nr. 20-1-00111-13 (iki 2013-04-24), šiuo neveikimu pažeidė Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Šilainių PN tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-647, 7.6 p. reikalavimus, tokiu būdu tyčia piktnaudžiavo tarnyba, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.; 2013-04-24 ir 2014-02-18 apklausų metu apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 tyčia melagingai nurodė, kad jam įvykio vietos dėl vagystės iš namo patalpų adresu (duomenys neskelbtini) , liepė neapžiūrėti ir nefiksuoti Kauno apskr. VPK KTV specialistas (kuris tiksliai įvardinti negalėjo), nors apklausus kaip liudytojus visus 2013-02-17 dirbusius Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir surinkus proceso dokumentus paaiškėjo, kad nė vienas minėtą dieną dirbęs specialistas nebuvo atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu tyčia ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. 20-1-00180-14) apklaustas kaip liudytojas T. S. nurodė, kad 2013-02-17 apie 9–10 val. jis miegojo pas savo draugę R. Š. namuose adresu (duomenys neskelbtini) , kai jam paskambino mama ir pranešė, kad kažkas anksti ryte buvo namuose ir ją apvogė. T. S. teigimu, mama jo paklausė, ar jis neišvažiavo automobiliu, kuris stovėjo prie namo. Jis atsakė neigiamai, pasakė, kad automobilis turėtų stovėti prie namų ((duomenys neskelbtini) ). Maždaug po valandos jis grįžo namo ir pamatė, kad prie namų nėra automobilio, namuose kai kurie daiktai buvo suversti, įėjęs į savo kambarį pasigedo daiktų (mobiliųjų telefonų, grotuvų). Mama jam paaiškino, kad pabudusi paryčiais pamatė 2 asmenis, kurie kažko ieškojo, jai sušukus, pabėgo. Dar mama jam sakė, kad asmenų neįsižiūrėjo, nes buvo tamsu, bet ji rado vagių paliktą kastetą, kurį supakavo į maišelį. T. S. teigimu, jis grįžo atgal pas R. Š., nes nerado savo piniginės ir vieno iš telefonų bei automobilio raktų, ir galvojo, kad šiuos daiktus galėjo palikti pas ją. Ten daiktų nerado. Po kiek laiko jam paskambino mama ir pasakė, kad važiuoja į Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK. Paprašė ten atvykti ir jį. Atvykęs į komisariatą mamą rado sėdinčią koridoriuje. Abu laukė, kol pakvies (laukė ilgai). Vėliau pareigūnas juos pakvietė į kabinetą ir pradėjo apklausas. T. S. teigimu, pareigūnas pasakojo savo versiją dėl jų apvogtų namų ir automobilio vagystės ir viską surašė. Pareigūnas minėjo, kad jei jie rašys pareiškimą dėl apvogtų namų, į namus privažiuos daugiau pareigūnų, šie pripurkš namuose miltelių ir jiems bus daug darbo viską valyti. Pareigūnas patarė rašyti pareiškimą tik dėl pavogto automobilio, nes jei sugaus automobilio vagis, bus surasti ir iš namų pavogti daiktai. Dar pareigūnas sakė, kad geriau rašyti, jog raktelį jis paliko automobilio užvedimo spynoje, kitus dokumentus – automobilyje. T. S. teigė pareigūno paklausęs, kodėl rašyti būtent taip, šis paaiškinęs, kad taip bus lengviau ištirti nusikaltimą. Kadangi policijos pareigūnų darbo praktikos nežino, pasitikėdamas pareigūnu, kuris atliko pirminius veiksmus dėl vagystės ir jį bei jo mamą įtikino, kad taip (kaip jis rašo jų apklausas) bus lengviau atskleista nusikalstama veika, po apklausomis pasirašė. Pareigūno surašytos apklausos neskaitė, pats pareigūnas apklausą garsiai perskaitė ir jam liepė pasirašyti (jis pasirašė). T. S. teigimu, taip pat buvo ir su jo mamos apklausa. Vyras tvirtino, kad jis su draugu paryčiais namo nebuvo grįžęs, kasteto niekada nėra turėjęs ir nėra jo matęs. Teigė, kad neprisimena, kaip pareigūnas surašė apžiūros protokolą, protokole yra jo parašas, bet kur ir kaip pasirašė minėtą protokolą nepamena.

Apklausta kaip liudytoja M. S. nurodė, kad 2013-02-17 apie 7 val. prabudusi namuose adresu (duomenys neskelbtini) , išgirdo, kad kažkas vaikšto. Atsikėlusi kambaryje pamatė dviejų vyrų siluetus, tikslių jų požymių neįsižiūrėjo, nes buvo tamsu. Ji sušuko ir vyrai pabėgo. Ji labai išsigando, jai pasidarė bloga, nes turi problemų su širdimi. Maždaug po valandos atsigavusi atidarė langines ir per langą pamatė, kad lauke nėra sūnaus automobilio. Pagalvojo, kad galbūt naktį buvo grįžęs sūnus ir pasiėmė automobilį. Norėdama paskambinti sūnui namuose pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono, tačiau jo nerado. Tada pradėjo ieškoti laidinio telefono, tačiau jo irgi nerado. Ieškodama telefonų ant žemės rado gulintį kastetą. Vėliau prieškambaryje rado gulintį laidinį telefoną. Jį įjungusi skambino sūnui, bet neprisiskambino. Po kiek laiko pagalvojo, kad kastetas gali būti nusikaltimo įrankis, todėl paėmė popierinę servetėlę ir ja paėmusi kastetą įdėjo jį į plastikinį maišelį. Įdėjusi kastetą vėl skambino sūnui, bet ir tada su juo nesusisiekė. Tada paskambino sūnaus draugei Rasai. Kai atsiliepė sūnus, jam pasakė, kad juos apvogė ir paklausė, kur jo automobilis. M. S. teigimu, sūnus pasakė, kad automobilis turėtų būti prie namų. Ji pasakė, kad automobilio nėra, naktį namuose buvo du vyrai, kurie juos apvogė. Grįžęs namo sūnus apžiūrėjo savo kambarį ir pasigedo kelių telefonų, DVD grotuvo ir dar kai kurių daiktų. Apsiverkęs jis kažkur išėjo (kur, jai nesakė, mano, kad grįžo pas R.). Apie pietus ji paskambino policijai. Paskambinusi pranešė, kad apvogė jos butą ir pavogė mašiną. Moteris teigė, kad jei gerai prisimena, apie 14 val. atvyko policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, iš kurio išlipo du policijos uniformomis vilkintys pareigūnai. Įėjęs į namus vienas pareigūnas (A. K.) paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad buvo apvogtas jos butas ir dingo sūnaus automobilis. A. K. pasakė, kad reikia kviesti ekspertus. Ji sutiko. Tada A. K. pasakė, kad atvažiavęs ekspertas išterlios jai namus, pripurkš kažkokių miltelių, ir ji paskui turės daug darbo. Pareigūnas vis stengėsi ją atkalbėti kviesti ekspertą, o ji, kadangi nežino pareigūnų darbo tvarkos, pasakė, kad gali nekviesti eksperto, jei to nereikia. Leido pačiam A. K. nuspręsti, kviesti ekspertą ar ne. Moters teigimu, A. K. eksperto nekvietė. Ji A. K. parodė rastą kastetą, kurį buvo supakavusi. Šis pasakė, kad kasteto nereikia minėti ir nereikia forminti vagystės iš buto. A. K. pasakė, kad reikia įforminti tik automobilio vagystę, ir jei bus pagauti vagys, pavogę automobilį, šie pasakys patys, kad apvogė ir jos butą. Ji A. K. pasakė, kad jis geriau žino, kaip jam reikia dirbti savo darbą. M. S. teigimu, A. K. paklausė, kurioje vietoje stovėjo pavogtas automobilis, ji jam parodė pirštu per langą. A. K. į tą vietą, kur stovėjo pavogtas automobilis, nebuvo net nuėjęs. Jis pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą ir pasiėmė ant bufeto padėtą kastetą. Moteris teigė, kad A. K. jos namuose jokių dokumentų nepildė, visi dokumentai buvo supildyti komisariate (Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK). Kaip sūnus (T. S.) atvyko į komisariatą, ji teigė tiksliai neprisimenanti. Pasakojo, kad A. K. apklausė ją ir sūnų, taip pat surašė apžiūros protokolą. Po savo apklausa ir apžiūros protokolu ji pasirašė. Apklausos protokolo ji neskaitė, nes šį jai garsiai perskaitė A. K. ir liepė pasirašyti, ji tą ir padarė. M. S. teigimu, tyrėjas A. K. Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK jos apklausoje surašė, kad tie du asmenys, kurie apvogė jos butą, buvo sūnus su draugu, ir ji apsipažino. Ji tyrėjui sakė rašyti taip, kaip yra iš tikrųjų, tačiau šis ją įtikino parašęs gerai, nes nereikia minėti vagystės iš buto, o reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pavogto automobilio, ir sakė, kad reikia rašyti, jog sūnus paliko raktus mašinoje, dėl to ir buvo pavogtas automobilis. A. K. surašė viską savaip, kaip jam buvo patogiau. Ji po savo apklausa pasirašė, tačiau neskaitė, nes A. K. raštas sunkiai įskaitomas. M. S. teigimu, jos butą tikrai apvogė ir ji, nežinodama tvarkos, pasitikėjo atvykusiu pareigūnu A. K., kuris pildė visus dokumentus ir jai liepė pasirašinėti. Moteris teigė, kad kitas pareigūnas, su kuriuo buvo A. K., jokių veiksmų neatlikinėjo. Po veiksmų atlikimo komisariate ji su sūnumi grįžo namo.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00111-13 2014-02-18 papildomai apklaustas kaip liudytojas A. K. nurodė, kad 2013-02-17 jis dirbo Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK Šilainių PN tyrėju. 2013-02-17 buvo jo budėjimo diena. Buvo gautas (tą dieną) pranešimas, kad įsibrauta į namus. Tikslaus adreso, kuriuo reikėjo vykti dėl šio pranešimo, jis neprisiminė. Teigė, kad į įvykį jis išvažiavo tarnybiniu automobiliu. Kartu važiavo ir vairuotojas. Atvykęs į įvykio vietą jis nepastebėjo įsibrovimo į namą požymių, jam atrodė, kad name esanti netvarka visada tokia. Moteris, kuri juos iškvietė, buvo pasimetusi ir negalėjo normaliai paaiškinti, kas atsitiko. Ji ant namo durų įsilaužimo žymių nepastebėjo. Jam paklausus, kodėl durų spyna nesugadinta, moteris paaiškino, kad gal su raktu buvo patekta. A. K. apklausos metu teigė, kad jis nelabai gerai prisimena aplinkybes, nes įvykis senas, bet, jo teigimu, nukentėjusioji moteris paaiškino, jog televizoriaus priedėlis buvo bandytas tempti, po to sakė, kad lyg nuo spintos dingę „magai“. Pareigūnas teigė, kad su juo įvykio vietoje buvo Kauno apskr. VPK KTV specialistas (pavardės nežino). Specialistas atvažiavo su juo iš kito įvykio, kuriame dalyvavo. Kadangi įsilaužimo žymių nebuvo, tai specialistas išvažiavo, nieko nesurašęs. A. K. teigimu, specialistas pasakė, kad neturi, ką fiksuoti, ir išvažiavo. Kodėl specialistas neieškojo pirštų pėdsakų, jis nežino. Pareigūnas teigė, kad šiame name, viename iš kambarių, buvo rastas kastetas. Jis nepamena, kas įpakavo kastetą, ar KTV specialistas, ar nukentėjusioji moteris jau buvo įpakavusi kastetą. Jam atrodo, kad specialistas įpakavo ir pasakęs susirašyti viską pačiam, išvažiavo. A. K. teigė, kad moters paklausus, kas yra dingę iš namų, ji konkrečiai pasakyti negalėjo. Moteris paminėjo, kad yra dingusi sūnaus mašina ir ji nežinanti, kur šis yra. Jam dar būnant pas moterį namuose, šiai į laidinį telefoną paskambino jos sūnus. Jis (A. K.) liepė moters sūnui važiuoti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK. Jis moters namuose buvo pradėjęs pildyti įvykio vietos apžiūros protokolą. Netrukus atvažiavo moters sūnus. Kadangi buvo daug įvykių, jis leido moteriai su sūnumi pasikalbėti, kol tvarkė kitus įvykius. A. K. teigimu, moteris buvo jam pasakiusi, kad jos asmeniniai daiktai nėra dingę, tik sūnaus galbūt kažkas dingę. Vėliau apklausos metu tos moters sūnus pasakė, kad neturi jėgų grįžti atgal į namus aiškintis ir žiūrėti, kas ten yra dingę. Be to, jis pasakė, kad nieko daugiau nenori, tik miegoti. Jis (A. K.) surašė moters sūnaus duotus parodymus ir jam garsiai perskaitė. Šis pasirašė po parodymais. A. K. teigimu, tokia pačia eiga jis apklausė ir šio vyriškio motiną. Surašė jos duotus parodymus ir po to garsiai jai perskaitė. Ši pasirašė. Jis abu asmenis perspėjo dėl melagingų parodymų davimo, viską jiems išaiškino. Teigė, kad įvykio vietos apžiūros protokolą jis užbaigė rašyti kabinete. Į klausimą, kodėl davė pasirašyti ant įvykio vietos apžiūros protokolo, kaip dalyvaujančiam asmeniui, ir tos moters sūnui, nors šis įvykio vietos apžiūros metu nedalyvavo, atsakė, kad davė pasirašyti iš inercijos, kaip nukentėjusiajam. Į klausimą, ar davė asmenims apklausos protokolus perskaityti, jei taip, tai ar jie skaitė, atsakė, kad motina pati perskaitė, o sūnui perskaitė jis ir po to jie pasirašė. Į klausimą, ar moteris įskaitė jo raštą, atsakė, kad moteris neprašė padėti jai perskaityti, tai mano, kad perskaitė. Į klausimą, ar visus protokolus pildė kabinete, atsakė, kad įvykio vietos apžiūros protokolą buvo pradėjęs pildyti nukentėjusios moters namuose, o pabaigė kabinete, o apklausos protokolus ir protokolą pareiškimą pildė kabinete. Į klausimą, kodėl nesurašė įvykio plano schemos, atsakė, kad pas juos komisariate vyrauja praktika, kad ištraukiami duomenys iš „mapso“ ir schemos nebraižomos. Į klausimą, ar koregavo moters ir sūnaus parodymus, atsakė, kad nekoregavo. Į klausimą, kodėl niekur, pildydamas protokolus, nepaminėjo apie įsibrovimą į namus, atsakė, kad tie asmenys nieko nenorėjo, jis šiems paaiškino, kad dėl vagystės iš namo reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, bet šie nenorėjo ir todėl niekur nepaminėjo apie įsibrovimą į namą. Abu rašyti pareiškimą dėl vagystės atsisakė. Kodėl nepaminėjo to apklausos protokole, jis paaiškinti negalėjo. Į klausimą, kur dėjo kastetą, paimtą iš įvykio vietos, atsakė, kad kastetą jis laikė „papkutėje“, seife, apie jį buvo pamiršęs. Į klausimą, ką būtų daręs su kastetu, kai jį būtų prisiminęs, atsakė, kad būtų apie tai pranešęs viršininkui, kad pamiršo apie kastetą, paimtą iš įvykio vietos. Į klausimą, ar jis vienas naudojasi seifu, atsakė, kad jis vienas, niekas kitas nuo seifo rakto neturėjo. Teigė, kad kasteto jis pats nelietė. Kasteto iš tarnybinių patalpų ir iš savo kabineto jis išnešęs nebuvo. Kastetą jis paėmė, turėdamas tikslą parodyti nukentėjusiosios sūnui ir paklausti, ar kastetas jo, bet dirbdamas užmiršo ir taip kastetas liko pas jį, neparodytas minėtam vyrui. Į klausimą, jei nukentėję būtų norėję pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš namo, ar būtų jį pradėjęs, atsakė, kad būtų pradėjęs, bet nukentėjusiosios sūnus kategoriškai atsisakė vykti į įvykio vietą ir sakė, kad jis nieko nenori. Į klausimą, ar nukentėjusiosios sūnus buvo neblaivus, atsakė, kad jis buvo pagiringas, negalėjo nuosekliai duoti parodymus, sakė norintis eiti ilsėtis ir miegoti, todėl jam buvo sunku su šiuo vyru bendrauti. Į klausimą, ar patikrino blaivumą, atsakė, kad jis nežinojo, kad galima tikrinti nukentėjusiojo blaivumą, todėl ir nepatikrino (su tuo nebuvo susidūręs). Į klausimą apie tai, kad ankstesnėje apklausoje minėjo, jog į įvykio vietą atvažiavo penkiese, įskaitant ir vairuotoją, o šioje – trise, atsakė kad negali paaiškinti, kodėl taip pasakė, nes neprisimena. Į klausimą, ar pažįsta Ž. V., atsakė, kad nepažįsta, vardas ir pavardė jam nieko nesako. Į klausimą, kodėl neįformino, kad paėmė kastetą iš įvykio vietos, atsakė, kad norėjo išsiaiškinti su nukentėjusiosios sūnumi, ar tai jo kastetas, bet vėliau pamiršo apie tai paklausti, o dar vėliau išvis apie kastetą pamiršo, tvirtino, kad ne piktybiškai jį nuslėpė. Aplinkybių dėl įsibrovimo į namą nepaminėjo ne todėl, kad norėtų nuslėpti nusikaltimą, o todėl, kad nukentėję asmenys nenorėjo atskiro tyrimo. Papildė, kad šis įvykis susijęs su S. šeima ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl vagystės, nes neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. K. galimai šiurkščiai pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nešališkumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 str. 2 d. 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigūnus gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, būti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniškumų, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, be to, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 str. 2 d. reikalavimą nelaužyti duotos pareigūno priesaikos, taip pat LR BPK 2 str. numatytą pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Dėl minėtų pažeidimų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., apie kurios padarymą 2013-02-17 pranešė M. S. (ji telefonu pranešė, kad ryte išgirdo, jog bute kažkas vaikšto, išėjusi iš miegamojo pamatė du vaikinus, kurie viską kuitė, kažko ieškojo, pamatę pranešėją pasišalino iš buto, ji, apžiūrėjusi butą, pasigedo mobilaus ryšio telefono bei sūnaus daiktų). Dėl šios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu 2014-11-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14. Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad neįrodžius ir nepagrindus didelės žalos, valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veikos negali būti kvalifikuojamos pagal LR BK 228 str., tačiau šiais atvejais gali būti sprendžiamas tokių darbuotojų drausminės, administracinės atsakomybės klausimas. Padarinių dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str., atribojant nuo drausminio nusižengimo (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-484/2008). Nutarime nurodyta, kad konstatuoti, jog dėl A. K. veikos buvo padaryta didelė žala, nėra pagrindo, todėl turėtų būti spręstinas jo drausminės atsakomybės klausimas (kuris buvo sustabdytas). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str., nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. pagrindu negali būti tikrovės neatitinkantys parodymai, pranešimai, paaiškinimai, informacija ar duomenys, jei liudytojas, nukentėjusysis ar asmuo, teikiantis pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis pamiršta įvykio ar kitas bylos aplinkybes, neteisingai jas supranta ir todėl sąžiningai klysta, duodamas parodymus arba teikdamas pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Nurodyta, kad konstatuoti, jog A. K. padarė šią nusikalstamą veiką, negalima, nes nenustatyta subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00111-13 A. K., suprasdamas apie padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dėl įvykio pagal M. S. pranešimą ir daiktinio įrodymo – kasteto, rasto įvykio vietoje, neperdavimo, davė parodymus, reabilituojančius jį, tai yra davė parodymus prieš save, todėl ir šiuo atveju spręstinas tik drausminės atsakomybės klausimas, kuris buvo sustabdytas. Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 139 str. 1 d., 170 str. 3 d., 4 d. 3 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 6 d., 216 str., nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00180-14, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskr. VPK viršininko 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 20-AK-1 Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjas A. K. nuo 2014-12-02 iki 2014-12-19 atostogavo, 2014 m. gruodžio 22 d. ir 23 d. jam buvo suteiktas papildomas poilsio laikas, kaip darbuotojui, auginančiam du ir daugiau vaikų iki 12 metų. Vadovaujantis Aprašo 22 p. reikalavimais, laikas, kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, į tarnybinio patikrinimo laiką neįskaitomas.

2014-12-22 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas iki 2015-01-28 (Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresn. tyrėjos J. P. tarnybinis pranešimas Nr. 20-17-PR5-150).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjui A. K. 2014-12-28 įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 20-17-PR3-181), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK operatyvinėje grupėje tyrėju, ir 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. pranešimą apie vagystę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iš gyvenamosios patalpos), dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiūros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti; sąmoningai klaidino pranešėją, kad nereikėtų į įvykio vietą jos apžiūrėti iškviesti Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš gyvenamosios patalpos; Kauno apskr. VPK VTV OVS Santakos grupės specialistą K. M. neteisingai informavo, kad nusikalstama veika – vagystė iš buto nebuvo įvykdyta; pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus – įvykio vietos apžiūrą, liudytojo apklausą) ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų; neapžiūrėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laiką ir vietą, dalyvavusius asmenis); liudytojų M. S. ir T. S. apklausos protokoluose sąmoningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė minėti asmenys; ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiškinimą melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje minėtu adresu. Šiais savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Rekomendacijų 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p. ir 4.28 p. reikalavimus.

A. K. pateikė 2014-12-29 paaiškinimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pateiktais kaltinimais, taip pat – nepažeidęs tarnybinės drausmės. Pareigūnas prašo vadovautis jo 2014-02-28 pateiktu paaiškinimu. Dar A. K. 2014-12-29 paaiškinime surašė 11 punktų prašomų atlikti veiksmų: ištirti 2013-02-17 Kauno m. Santakos PK budėtoju dirbusio K. M. veiksmus ir spręsti dėl jo atsakomybės; spręsti dėl Kauno m. Santakos PK vadovų (dėl minėto įvykio nereiškusių jam pretenzijų, nedavusių jokių nurodymų, atlikusių tarnybinį patikrinimą dėl kasteto paėmimo) tarnybinės atsakomybės; iš Kauno m. Santakos PK išreikalauti dviejų įvykių, užregistruotų PRĮR, išklotines (ROIK numeriai nurodyti) ir palyginti padarytus įrašus dėl specialisto dalyvavimo, tokiu būdu nustatytą specialistą apklausti kaip liudytoją; ištirti prokuroro, kontroliavusio pradėtą ikiteisminį tyrimą, veiksmus; išanalizuoti, ar budėtojai į PRĮR suveda duomenis apie specialistų dalyvavimą, taip pat – ar specialistų automobiliai yra stebimi Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje (pridėti 2013-02-17 pajėgų išdėstymo planą); spręsti dėl tyrėjos A. J. (iš pradžių tyrusios bylą dėl minėtos automobilio vagystės ir neatlikusios įvykio vietos apžiūros dėl vagystės iš namo) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo; spręsti dėl tyrėjos E. S. (A. K. teigimu, vertusios jį duoti parodymus prieš save) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo (A. K. nurodė minėtai tyrėjai užduotinus klausimus); iš naujo apklausti liudytoją M. S. (dėl pasirašymo protokole, kuriame buvo nurodyta ne jos pavardė, taip pat dėl jos apklausų metu nurodytų aplinkybių); ištirti, kodėl Kauno m. Santakos PK KPS postinis K. P. nesurašė tarnybinio pranešimo apie įvykio vietoje galimai apklaustus kaimynus; apklausti byloje nustatytus keturis Kauno apskr. VPK KTV specialistus, užduodant jiems klausimus apie registracijos žurnale daromus įrašus; apklausti tyrėją A. J. apie liudytojų T. S. ir M. S. apklausas.

Vadovaujantis LR BPK reikalavimais, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (LR BPK 164 str. 1 d.). Prokuroras taip pat kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (LR BPK 170 str. 2 d. ir 3 d.). Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus (LR BPK 172 str. 2 d. 1 p.). LR BPK 62 str. 1 d. nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka“. Aprašo 8.3 p. nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą. Aprašo 9 p. nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti neatliekamas (o pradėtas – gali būti nutrauktas), jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus, o Aprašo 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą – prieš 3 metus. Kadangi A. K. prašė šio tarnybinio patikrinimo metu (kuris pradėtas dėl jo veiksmų) vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus proceso veiksmus ir spręsti dėl kitų pareigūnų tarnybinės atsakomybės (dėl veiksmų, atliktų daugiau nei prieš 1 metus), be to, atsižvelgiant į tai, kad Prokuratūros 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 20-1-00180-14), kuriuo yra įvertinti A. K. veiksmai, ir jis šio nutarimo neskundė (nutarimas yra įsiteisėjęs), A. K. prašomi veiksmai tarnybinio patikrinimo metu neatlikti.

Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 20-TE-970, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-8, yra teisėtas ir pagrįstas bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 04 03 IKI 2016 01 01)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 08 28 IKI 2016 01 01.) (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 23 p.).

Pareiškėjas A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2013-02-17 dirbdamas Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos policijos komisariato operatyvinėje grupėje tyrėju, buvo nusiųstas į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. pranešimą telefonu apie galimą vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini) ). Į įvykio vietą tyrėjas A. K. vyko su postiniu K. P.. Nurodytu adresu Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos (toliau - KTV) specialistai atvykę (iškviesti) nebuvo. A. K. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kelkraštyje prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš buto nepradėtas ir aplinkybės netirtos, nors bute buvo rastas kastetu vadinamas daiktas, šeimininkė buvo pasigedusi daiktų. Remiantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-11-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 20-1-00180-14) ir kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga konstatuota, kad A. K., 2013-02-17 14.46 val. nuvykęs į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos pagal pil. M. S. pranešimą apie vagystę iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , bei nustatęs nusikalstamos veikos požymius (vagystės iš gyvenamosios patalpos), dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo nepradėjo, neatliko pirminių neatidėliotinų proceso veiksmų (įvykio vietos apžiūros), nesiėmė priemonių dingusiems daiktams nustatyti, nusikaltimo pėdsakams surasti. Jis sąmoningai klaidino pranešėją, kad nereikėtų į įvykio vietą jos apžiūrėti iškviesti Kauno apskr. VPK KTV specialistus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš gyvenamosios patalpos. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos OVS Santakos grupėje dirbusį budėtoją (specialistą K. M.) neteisingai informavo, kad nusikalstama veika - vagystė iš buto nebuvo įvykdyta (pagal A. K. nurodytas aplinkybes į PRĮR buvo įvesti duomenys, kad „Pareiškėja apsipažino, namuose buvo grįžęs jos neblaivus sūnus su draugu. Paaiškėjo, jog 2013-02-17 laikotarpiu nuo 01.00 iki 07.00 pavogtas pareiškėjos sūnaus T. S. automobilis Audi A6, v. N. (duomenys neskelbtini) kurio jis ir ieškojo...". Taip pat A. K. pradėjęs (atlikdamas LR BPK numatytus proceso veiksmus - įvykio vietos apžiūrą, liudytojo apklausą) ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 dėl automobilio vagystės adresu (duomenys neskelbtini) , nesurašė tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų, neapžiūrėjęs įvykio vietos (dėl automobilio vagystės) surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, jame įrašė neteisingus duomenis (apie atlikimo laiką ir vietą, dalyvavusius asmenis), liudytojų M. S. ir T. S. apklausos protokoluose sąmoningai užrašė kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė minėti asmenys. Dar A. K., žinodamas, kad 2013-02-17 į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno apskr. VPK KTV specialistas atvykęs nebuvo, ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00111-13 duodamas parodymus kaip liudytojas ir tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiškinimą, melavo dėl specialisto dalyvavimo įvykio vietos apžiūroje minėtu adresu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., LR BPK 2 str., 166 str. 1 d., 179 str. 2 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 49 p., 50 p., 51 p., 60 p., taip pat Etikos kodekso nuostatų, kuriomis tarnybinėje veikloje turi vadovautis policijos pareigūnas: 4.1 p., 4.8 p., 4.9 p., 4.20 p., ir 4.28 p. reikalavimus. Pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - pagal M. S. 2013-02-17 pranešimą dėl vagystės iš buto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis neatliktas, nusikalstama veika neatskleista per kuo trumpiausią terminą, pažeistos nukentėjusiųjų M. S. ir T. S. teisės.

Pareiškėjas gi skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, o jo atstovas aiškino, jog pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikštam kaltinimui pagrįsti. Tarnybiniame patikrinime visai neatsižvelgta į pareiškėjo 2014-02-28 ir 2014-12-29 paaiškinimus dėl jo konkrečių veiksmų atliekant procesinius veiksmus 2013 m. vasario 17 d. įvykio vietoje. Neatsižvelgta ir nevertintina tai, kad pareiškėjų M. S. ir T. S. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, vietomis nelogiški ir prieštaringi, ne visada atitinkantys ikiteisminio tyrimo medžiagą, nors didžioji dalis tarnybinio patikrinimo išvados būtent remiasi šių asmenų abejotinais paaiškinimais. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir todėl jam skirtina tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas, tirdamas 2013 m. vasario 17 d. įvykį, atliko visus būtinus procesinius bei kitus veiksmus, kurie numatyti jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Mano, kad įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie jo kaltę, kilusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar atsiradusių padarinių.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kyla ginčas ar pagal pil. M. S. 2013-02-17 13.35 val. pranešimą telefonu apie galimą vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini) ) turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kurių neatlikimas tiriant jau minėtas vagystes, buvo pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti.

Tai, kad pareiškėjas neatlikdamas ir aplaidžiai atlikdamas pareigas padarė tarnybinį nusižengimą, patvirtina ir Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro V. M. 2014-12-11 nutarimas, kuriuo buvo nustatyta, kad 2013-02-17 Kauno apskrities VPK NTV APGTS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00111-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl automobilio „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. 2014-11-06 Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14 pagal LR BK 178 str. 2 d., atskiriant iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-1-00180-14 dokumentų kopijas (baudžiamoji byla Nr.20-1-00180-14, b. l. 223-227). Šiuo nutarimu, be kita ko, konstatuojama, jog nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto vagystės, padarytos įsibraunant į patalpas, t. y. pagal BK 178 str. 2 d., apie kurio padarymą 2013-02-17 pranešė M. S.. Nutarime nurodoma, kad paskambinusi pranešėja informavo, jog ryte išgirdo lyg kas vaikščiotų po butą, išėjusi iš miegamojo pamatė du vaikinus, kurių veidų neįsidėmėjo, kurie viską kuitė, kažko ieškojo, pamatę pranešėją pasišalino iš buto. Apžiūrėjusi pasigedo mobilaus ryšio telefono bei sūnaus daiktų. Todėl 204-11-06 prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00967-14. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00111-13 medžiagos matyti, kad baudžiamasis procesas pradėtas pagal T. S. pranešimą dėl automobilio vagystės, pareiškėjas apklaustas nurodė, kad dėl automobilio ir daiktų vagystės patyrė 5590 litų turtinę žalą, 2013-02-12 jis pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat apie įvykio aplinkybes apklausta ir M. S., kuri apklausta paaiškino, kad pavogtas 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas, 2013-03-21 ji pripažinta nukentėjusiąją. Esant šioms aplinkybėms dėl 2013-02-17 įvykių atliekami du ikiteisminiai tyrimai Nr. 20-9-00967-14 ir Nr. 20-1-00111-13. Nustatė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pagrobtas turtas priklausė tiems patiems savininkams, buvo pagrobtas iš tos pačios vietos ir tuo pačiu laiku, visų daiktų vagystė buvo vienu metu ir darė išvadą, kad tai yra vieningas sumanymas. Sprendė, jog surinkti duomenys yra susiję, viename tyrime paaiškėjusios aplinkybės turi įtakos kitam tyrimui, gali būti, kad nusikaltimą padarė tie patys asmenys. Todėl siekdamas kad nusikalstamos veikos būtų ištirtos greičiau ir išsamiau nutarė ikiteisminius tyrimus Nr. 20-9-00967-14 ir Nr. 20-1-00111-13 sujungti, tyrimo medžiagos numerį paliekant 20-1-00111-13 ir pavesti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00111-13 atlikti Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos APGTS.