- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-286-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00686-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. (toliau – V. V.) gynėjo, advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo V. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V., Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2020 m. vasario 23 d., apie 9.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Eismo įvykio metu VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo dalį, kuria V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatas įstatymas nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios galėtų lemti būtinybę skirti administracinio poveikio priemonę. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinį nusižengimą V. V. padarė netyčia, nespėjęs sureaguoti į tai, kad priešais važiavęs vairuotojas pradėjo stabdyti. Lėtesnei reakcijai įtakos galėjo turėti dėl ūmaus bronchito V. V. vartojami vaistai (antibiotikai) ir prieš įvykį užėjęs kosulio priepuolis. V. V. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo ar neatsakingumo. Jis iš karto pripažino savo kaltę, padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
2.2. Skunde pažymima, kad eismo įvykis neatrodė labai rimtas, iš kito automobilio išlipę žmonės patikino, kad yra sveiki, jokių pretenzijų V. V. neturėjo. Buvo sustoję ir pro šalį važiavę policijos pareigūnai, kurie taip pat nepastebėjo, jog po eismo įvykio buvo nukentėjusiųjų. Vairuotojai įvykio vietoje susitarė ir užpildė eismo įvykio deklaraciją ir į policijos pareigūnus net nesikreipė. Eismo įvykį V. V. per 26 metų vairavimo laikotarpį padarė pirmą kartą, kas tik patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra itin atsargus ir iš esmės laikosi Kelių eismo taisyklių, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
2.3. Skunde apeliantas taip pat aptaria teismų nutartis, kuriose net ir pavojingesnių pažeidimų atvejais (pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nesuteikimas, saugaus greičio nepasirinkimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) nėra skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pabrėždamas, kad nagrinėjamu atveju jo padarytas pažeidimas buvo mažesnio pavojingumo. Apelianto teigimu, apylinkės teismas savo nutarime tik deklaratyviai nurodė, kad teisės vairuoti atėmimo skyrimas 1 metų laikotarpiui užtikrins ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų pasiekimą.
2.4. Be to, apylinkės teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo šeimos nariams. V. V. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone kur susiekimas viešuoju transportu yra gerokai apsunkintas. Šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti ne tik į ugdymo įstaigas, bet į įvairius būrelius. V. V. darbinėje veikloje jam taip pat yra būtina teisė vairuoti. Jis dirba pardavimų vadovu, dažnai tenka važinėti ne tik po visą Lietuvos teritoriją, bet ir Baltijos bei Europos šalyse. Negalėdamas vairuoti automobilio, V. V. neteks darbo, o jo šeima pagrindinio maitintojo, šeima susidurs su sunkumais mokant įmokas už būsto paskolą. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo skundą atmesti ir apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 2 metų, tuo tarpu apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo laikotarpis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kaltės. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas tik V. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė privalomo šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl kiekvienu atveju dėl jos taikymo turi būti sprendžiama itin kruopščiai, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.
8. Skundžiamu 2020 m. gegužės 27 d. apylinkės teismo nutarimu V. V. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 150 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui, tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės paskyrimas, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo tikslus, nagrinėjamu atveju yra perteklinis.
9. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
10. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime apsiribodamas lengvinančios aplinkybės nustatymu bei sunkinančių aplinkybių nebuvimu, taip pat faktu, kad nubaustasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atskirai neišdėstė jokių aplinkybių ir motyvų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog neskyrus administracinio poveikio priemonės V. V., nuobaudos tikslai nebus pasiekiami. Nors V. V. skunde nurodomi teiginiai dėl vartojamų vaistų ir ūmaus kosulio priepuolio atsakomybės nešalina, kadangi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, laikytis reikiamo atstumo iki kitos transporto priemonės bei kitų Kelių eismo taisyklių, tačiau vis tik iš įvykio aplinkybių akivaizdu, jog V. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo. Kaip matyti iš V. V. paaiškinimų, jis per vėlai pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, todėl nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Jis sutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, todėl su kitos transporto priemonės vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 5). Iš kitos transporto priemonės vairuotojo F. U. paaiškinimų taip pat matyti, kad eismo įvykį sukėlęs V. V. savo kaltės neginčijo, užpildė eismo įvykio deklaraciją. Į (duomenys neskelbtini) klinikas nuvyko vėliau, nes keleivei I. P. skaudėjo galvą, sprandą ir pykino (b. l. 6). Kaip matyti iš Policijos pateiktos ROIK ataskaitų žiūryklės, iš LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikų buvo gautas pranešimas, kad kreipėsi I. P., kuri kaip keleivė nukentėjo eismo įvykio metu (b. l. 4). Byloje esantis LSMU ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad pacientė kreipėsi 2020 m. vasario 23 d. 10.49 val. (b. l. 15-16), kas patvirtina, kad keleivė po eismo įvykio pasijuto prastai tik praėjus šiek tiek laiko ir pildant deklaraciją V. V. ši aplinkybė nebuvo žinoma, akivaizdžiai sužalotų asmenų nebuvo. Be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, prie jų sustoję pro šalį važiavę policijos pareigūnai pasiteiravo ar nėra sužeistų eismo dalyvių, kadangi niekas tuo metu nesiskundė jokiais sužalojimais, jie tik padėjo patraukti nuo kelio transporto priemones, o vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. nuo pat pradžių savo kaltę pripažino, jos neneigė ir bylos nagrinėjimo metu, dėl padaryto nusižengimo gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, iš įvykio vietos pasišalinti nebandė. Tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, leidžia daryti išvadą apie jo, kaip vairuotojo, atsakingą požiūrį į savo elgesį ir atsakomybės prisiėmimą už padarytą nusižengimą. Duomenų, kad eismo įvykio metu V. V. būtų neblaivus ar viršijo leistiną greitį byloje nėra. V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, specialiąją teisę vairuoti jo teigimu turi jau 26 metus, jokių duomenų apie šiurkščius KET pažeidimus byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas laikosi įstatymų reikalavimų, administraciniai nusižengimai nėra sistemingo ir nuolatinio pobūdžio. Vertinant aptariamą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu šiuo atveju reikšmės turi ir tai, kad V. V. darbinių funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl netekęs šios teisės jis gali prarasti darbą, pasak V. V. iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra šeimos pragyvenimo šaltinis, netekęs darbo, neteks ir pajamų. Be to, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kurių vieno ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini) mieste, kai šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone (b. l. 52-60), šeima turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 66-76). Nors pažeidėjo asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl jos taikymo, šios aplinkybės taip pat įvertintinos V. V. charakterizuojančių duomenų visumoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, V. V. nėra asmuo, piktybiškai ir sistemingai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, po eismo įvykio prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis ir teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams ir šeimos interesams užtikrinti, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
11. Išdėstytų duomenų visumoje, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas keistinas, panaikinant V. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.