Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams J. F. ir T. K., ieškovų atstovui advokatui J. S., atsakovei S. M., atsakovės atstovei advokatei G. J. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. F. ir T. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo ir testamento pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys Aštuntasis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė, atsakovė prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad J. F. ir T. K. yra J. F., mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai. J. F. 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarė testamentą (registro Nr. R1-8537), kuriuo visą savo turtą paliko atsakovės S. M. motinai M. Ž. (ikisantuokinė pavardė D.). J. F. 2005 m. rugsėjo 22 d. sudarė dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. R8-6941 ir R8-6942), kuriomis savo turtą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei (duomenys neskelbtini), taip pat padovanojo M. Ž.. M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties 2010 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 14-4024) pagal kurį ginčo turtą paveldėjo atsakovė S. M..

Byloje yra kilęs ginčas: ar M. Ž. yra J. F. duktė; ar J. F. ginčo sandorių metu suprato savo veiksmus ir juos galėjo valdyti, t. y. ar ginčo sandoriai yra galiojantys. Ieškovai ginčijamus sandorius prašo pripažinti negaliojančiais remdamiesi CK 1.89 str. (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Teismas, siekdamas išsiaiškinti ieškovų nurodomas aplinkybes, šioje byloje buvo paskyręs DNR ekspertizę ieškovų ir atsakovės giminystei nustatyti bei J. F. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nustatyti jo būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu. Byloje taip pat buvo apklausti tiek ieškovų, tiek atsakovės pakviesti liudytojai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su įrodymu vertinimu, yra nurodyta, kad: vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta taisyklė, kad teismas savo išvadą turi grįsti aplinkybėmis, kurios labiau tikėtina, kad buvo, nei, kad nebuvo.

Dėl giminystės

Ieškovai teigia, kad ginčijamuose sandoriuose M. Ž. nepagrįstai nurodyta kaip J. F. duktė, nes ji iš esmės buvo beveik nepažįstama moteris. M. Ž. J. F. gyvenimo pabaigoje jį šiek tiek slaugė ir pasinaudodama jo psichine negalia įtikino sudaryti ginčijamus sandorius ir palikti jam priklausantį ginčo turtą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepagrįsti ieškovų teiginiai tiek dėl J. F. giminystės su atsakovės motina M. Ž. nebuvimo, tiek dėl J. F. psichikos ligos ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Kaip minėta šioje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. Teismo medicinos specialisto 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje (t. 2 b. l. 118) buvo nurodyta, kad yra įmanoma, jog tiriamosios T. K. ir S. M. yra biologinės giminaitės, nes giminystės tikimybė yra 51,2 proc. Taigi, vien remiantis šia ekspertizės išvada, labiau tikėtini ne ieškovų, o atsakovės teiginiai, jog ieškovų tėvas J. F. yra ir atsakovės senelis (atsakovės motinos M. Ž. tėvas).

Atsakovės teiginius dėl artimos giminystės taip patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matosi, kad J. F., ieškovai, jų vaikai, atsakovės motina ir atsakovė artimai bendravo, dalyvavo įvairiose šeimos šventėse. Nuotraukose, be kita ko, matyti, jog ieškovas sudalyvavo M. Ž. vestuvėse, o M. Ž. sudalyvavo ieškovo vestuvėse. Ieškovas nepaneigė šio fakto, kad jis su M. Ž. sudalyvavo vienas kito vestuvėse. Apie ieškovo bei M. Ž. dalyvavimą vienas kito vestuvėse patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu visą laiką buvo nuosekli, nes atsakovė visą laiką teigė, kad J. F. yra jos motinos M. Ž. tėvas. Ieškovo pozicija šiuo klausimu nuosekli nebuvo: ieškinyje ieškovai teigė, kad M. Ž. yra iš esmės nepažįstama moteris, jų tėvą pradėjusi lankyti tik paskutiniais gyvenimo metais. Kai atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė nuotraukas, tai ieškovų pozicija pasikeitė ir ieškovas dublike jau nurodė, kad jo tėvas buvo vargonininkas, jis mokė vaikus giesmių, todėl galėjo nusifotografuoti su įvairiais vaikais, įskaitant M. Ž. bei S. M..

Šios aplinkybės, kad atsakovės teiginiai nuoseklūs, o ieškovai keitė savo parodymus ir nepaneigė, kad bendravimas su M. Ž. buvo ilgalaikis (ne epizodinis), taip pat leidžia daryti išvadą, jog J. F. yra ne tik ieškovų, bet ir M. Ž. tėvas bei atsakovės S. M. senelis.

Vilniaus miesto 3 apylinės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas J. F. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo M. Ž. (ikisantuokinė pavardė D.) atžvilgiu. Nutartis nebuvo panaikinta, ji yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Šios nutarties pagrindu M. Ž. 2004 m. gruodžio 1 d. buvo išduotas gimimo liudijimas, kuris taip pat yra galiojantis.

Teismas remdamasis DNR ekspertizės išvada, į bylą pateiktomis nuotraukomis, atsakovės paaiškinimais, galiojančia 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi bei 2004 m. gruodžio 1 d. gimimo liudijimu, daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, jog J. F. nėra M. Ž. tėvas (ir atsakovės S. M. senelis).

Dėl J. F. psichikos būklės ginčo sandorių sudarymo metu

Ieškovai teigia, kad ginčo sandorių metu jų tėvas J. F. negalėjo suvokti savo veiksmų (kokius sandorius jis pasirašo) dėl savo psichinės būsenos, nes jam buvo senatvinė demencija, jis vartojo stiprius psichiką vartojančius vaistus. Atsakovė teigia, kad J. F. ginčo sandorių sudarymo metu buvo geros psichinės sveikatos, jis tik turėjo problemų su širdies veikla.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei ekspertizės išvadas, sprendžia, kad ir šiuo atveju dėl J. F. psichinės būsenos labiau tikėtina yra atsakovės, o ne ieškovų išdėstyta pozicija.

Teismo posėdžių metu buvo apklausti tiek ieškovų, tiek atsakovės pakviesti liudytojai. Liudytojas G. R., nurodė, kad J. F. turėjo problemų su širdimi, tačiau su protu viskas buvo gerai. Liudytoja E. V. (ieškovų pusseserė) nurodė, kad J. F. blogai buvo tik su širdimi, net ir 92 metų su protu viskas buvo gerai, nes su troleibusu pats atvažiavo, nepasiklydo. Tai, kad J. F. turėjo problemų su širdimi, bet ne su psichika patvirtino ir kiti liudytojai – V. Ž. (M. Ž. buvęs vyras) bei V. M. (atsakovės vyras). Liudytojos Z. B. (nešiojusi paštą J. F.) bei A. B. (atnešdavusi prekes iš turgaus) nurodė, kad jis kartais jų neatpažindavo. Tačiau teismas pažymi, kad pastarosios liudytojos J. F. lankydavo tik epizodiškai, jos nebuvo jo giminaitės, be to, senyvo amžiaus žmogus gali kitų asmenų neatpažinti ne dėl savo psichikos būklės, o dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui susilpnėjusio regėjimo. Todėl, teismas, labiau tikėtinais laiko liudytojų G. R., E. V., V. Ž. bei V. M. parodymus.

Kaip minėta, siekiant išsiaiškinti J. F. psichikos būseną ginčo sandorių sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad J. F. sunki somatinė būklė sąlygojo jo psichinės būklės pablogėjimą. Ekspertė, atsakydama į nutartyje pateiktus klausimus, nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. F. testamento (2004 m. rugsėjo 23 d.) ir dovanojimo sutarčių (2005 m. rugsėjo 22 d.) pasirašymo metu būtų sirgęs įgyta silpnaprotyste; J. F. psichikos būseną galėjo įtakoti tuometinė jo bendra sveikatos būklė, tačiau nėra pakankamai duomenų apie jo psichikos būseną testamento ir dovanojimo sutarčių pasirašymo metu.

Taigi, teismas įvertinęs šalių bei liudytojų parodymus ir ekspertizės išvadas, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu J. F. buvo geros psichinės sveikatos ir suprato savo veiksmus bei galėjo juos kontroliuoti, t. y. suprato kokius sandorius jis pasirašo ir tai atitiko jo valią.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo remiantis CK 1.89 str. ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais. Todėl atmetami ieškovų reikalavimai pripažinti J. F. sudarytus sandorius (testamentą, dovanojimo sutartis) negaliojančiais. Kiti ieškinio reikalavimai (dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovei, panaikinimo; dėl restitucijos taikymo; dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais, todėl juos atmetus reikalavimus dėl J. F. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, atmetami ir kiti reikalavimai. T. y., kadangi J. F. sudaryti sandoriai yra galiojantys, tai ir ginčo turtas teisėtai priklausė M. Ž., todėl atitinkamai ir atsakovė S. M. teisėtai paveldėjo ginčo turtą.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo

CK 1.131 str. 1 d. yra nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

CK 5.8 str. yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovai teigia, kad apie tai, jog tėvas J. F. visą savo turtą padovanojo dukrai M. Ž., jie sužinojo tik gavę iš teismo atsakovės ieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (2011 metais), ir prašo senaties terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, tokių kaip ieškovės buvimas užsienyje bei ieškovo patirta galvos smegenų trauma. Ieškovų nurodoma sužinojimo apie tariamai pažeistą jų teisę data neatitinka tikrovės. Atsakovės pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2007-06-29 rašte Nr. A51-12274-(12.26-VTD-5.) „Dėl tvarkymo ir švaros jums priklausančiame sklype“, kuris adresuotas ir M. Ž., (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir J. J. F., (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis raštas buvo siųstas ir gautas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o tai patvirtina, kad jau 2007 metais (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvenantys asmenys žinojo arba turėjo žinoti, jog šiuo adresu esančio turto dalis (rašte konkrečiai nurodyta kokia dalis) priklauso M. Ž.. Be to, po J. F. mirties 2009 metais priimdami mirusio tėvo palikimą, ieškovai negalėjo nežinoti, kad priima palikimą į ne visą mirusiojo turto dalį.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie M. Ž. turimą turto dalį ieškovai sužinojo ne vėliau kaip 2009 m. Taigi, ieškovai jau tada galėjo reikšti ieškinį M. Ž.. M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties 2010 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pagal kurį ginčo turtą paveldėjo atsakovė S. M..

Taigi, remiantis CK 5.8 str., ieškovai vėliausiai 2011 m. lapkričio mėn. galėjo kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto S. M. nuginčijimo, tačiau jie į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasarį, praleisdami ieškinio senaties terminą nesant rimtų, pateisinamų priežasčių.

Ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 14-4024), dalį.

Dėl baudos ieškovams skyrimo

Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo už tai jiems skirti baudą. Šis atsakovė prašymas netenkinamas. CPK 5 str. 1 d. yra įtvirtinta asmenų teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. T. y. jeigu asmuo mano, kad tam tikros jo teisės yra pažeistos, jis jas gali ginti pateikdamas ieškinį. Šiuo atveju taip ir buvo, ieškovai manydami, kad J. F. sudarytas testamentas bei dovanojimo sutartys pažeidžia jų interesus, turėjo teisę kreiptis į teismą ir šią teisę jie realizavo, o tai nėra piktnaudžiavimas įstatymo suteikiamomis teisėmis.

Dėl žyminio mokesčio

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio – 4239 Lt (1227,70 Eur) sumokėjimas. Kadangi ieškinys buvo atmestas, atidėta žyminio mokesčio dalis iš ieškovų lygiomis dalimis (po 613,85 Eur) priteisiama valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 613,85 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.