Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24244-920/2016 pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei J. U. dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo be bendraturtės sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą atlikti gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą nepagrįstu ir neteisėtu, pripažinti J. U. teisę atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be atsakovės J. U. sutikimo.

Šalys 2016 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovo J. U. ir atsakovės J. U. taikos sutartį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą byloje.

Nurodė, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bylos nagrinėjimo metu nepateikė pažymos dėl patirtų išlaidų, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą. Terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleido, kadangi tarnyba apie bylos nagrinėjimo rezultatą sužinojo tik 2016 m. lapkričio 4 d., gavusi advokatės prašymą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu atnaujino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas priteisė iš atsakovės J. U. valstybei 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, jeigu abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami ne nuo visų bylinėjimosi mokesčių, o nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. A. J. U. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleista. Teismas padarė išvadą, kad J. U., nebūdama atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. U. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. papildomo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės J. U. valstybei 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 144,75 Eur sumą priteisti iš ieškovo J. U., taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepakankamai atsižvelgė į taikos sutarties specifiką bei pasekmes ir situaciją traktavo taip, lyg byla būtų baigta ne šalims sudarius taikos sutartį, o teismui priėmus sprendimą, kuriuo visiškai tenkinamas ieškovo ieškinys.

Šalys, sudarydamos taikos sutartį, aptarė visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. taikos sutarties 2 punkte nustatė, kad šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovui advokatas buvo skirtas valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos, tai būtent ieškovas už valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos skirto advokato darbą ir turi apmokėti.

Šiuo atveju akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, tačiau valstybė tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl tuo atveju, kai šalys nesusitaria, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlyginamos remiantis CPK 96 straipsniu.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, tačiau netenkinti prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Tarp šalių buvo susitarta ginčą baigti taikiai, atsakovė nesikreipė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl advokato paskyrimo. Šiuo metu paaiškėjusi aplinkybė, jog ir atsakovės pajamos yra pakankamai mažos, ir jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atitinkamai, galbūt yra pagrindas pripažinti, kad išlaidos, patvirtinus taikos sutartį, nepaskirstomos. Priešingu atveju reikėtų analizuoti, ar bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra taikos sutarties sąlygų keitimas.

Atsakovė sutiko pasirašyti taikos sutartį su sąlyga, jog jai neteks apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu buvo išvengta bylinėjimosi teisme, kas neprieštaravo ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, taip pat nedidino valstybės išlaidų bylinėjimosi procesui. Taikos sutartimi išspręstas ieškinio reikalavimas ir dėl to ieškovas, kuriam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba valstybei apmokant 100 procentų turėtų bylos vedimo išlaidų, neturėtų būti įpareigotas tokias išlaidas sumokėti.

Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėtų pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, gavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymą apie išlaidų paskaičiavimą. Iki šiol buvo nusistovėjusi praktika, jog sudarius taikos sutartį civilinėse bylose išlaidos nebuvo paskirstomos tarp šalių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šalys pateikė teismui 2016 m. spalio 18 d. sudarytą ir abiejų šalių pasirašytą taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2016 m. spalio 20 d. nutartimi. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o sutarties 3 punktu susitarė, kad įsipareigoja atlyginti pašto ir kitas valstybės išlaidas šioje byloje lygiomis dalimis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės garantuojamos ir apmokamos išlaidos ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnis), todėl spręstina, kad šalys dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų išlaidų apmokėjimo susitarė taikos sutarties 3 punkte, kad apmokės šias išlaidas pusiau.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovui J. U. nuspręsta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokant 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų byloje ( b.l. 25-26, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo lapų numeriai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. lapkričio 17 d. pažymoje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 144,75 Eur ( b.l. 49). Įvertinant, kad ieškovui J. U. yra kompensuojama 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų, tai pagal taikos sutarties 3 punktą šalys lygiomis dalimis turi sumokėti pusę paskaičiuotos sumos - 72,38 Eur, t.y. po 36,19 Eur kiekvienas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo masto ieškovui J. U., todėl priimtas papildomas sprendimas pakeistinas priteisiant iš kiekvienos šalies po 36,19 Eur valstybės turėtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Ieškovo J. U. bylinėjimosi išlaidas sudarys likusi pusė valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidų ( 72,38 Eur), tačiau šias išlaidas J. U. sudarytos taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo pasilikti sau, t.y. sumokėti pats.

Laikytina, kad atsakovės J. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ( 75 proc.).

Atsakovė J. U. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta suteikti J. U. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 62). Šis sprendimas įvertintinas paskirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Taip pat pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimas suteikti ieškovui J. U. teisinę pagalbą kompensuojant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų ( b.l. 78). Šis sprendimas įvertintinas skirstant bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur ( b.l. 56, popierinės bylos variantas). Esant sprendimams abiems šalims suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą ir jį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) po 36,19 Eur ( trisdešimt šešis eurus ir 19 ct) iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.