Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas šaunamąjį ginklą laikė ne savo gyvenamojoje patalpoje įrengtoje metalinėje dėžėje (seife), o Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), jo tėvams priklausančios sodybos garaže, iš kur jis ir buvo pavogtas. Atkreipė dėmesį, jog pažyma iš Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro patvirtina, kad minėto ginklo laikymo vieta yra Varėna, (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio reikalavimus jis pažeidė, šioje byloje esminės įtakos neturi, kadangi ATPK 196 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešiotis reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą.

III.

Pareiškėjas P. B., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, jį apskundė apeliaciniu skundu.

IV.

Pareiškėjas P. B. 2013 m. kovo 7 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Taip pat prašė sustabdyti Alytaus apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo poskyrio veiksmus, kuriais siekiama realizuoti pareiškėjo turimus ginklus iki kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/12. Tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo bus patenkintas, prašo sustabdyti minėtus veiksmus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Prašymą grindė tuo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendime nurodė, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog šaunamojo ginklo savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įrengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų bei pažymėjo, kad minėtus reikalavimus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 5-V-180 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjo nuomone, tai rodo, kad teismas Įstatymo nuostatas taikė atsižvelgdamas išskirtinai į minėto Įsakymo nuostatas, tačiau pareiškėjas su tokiu Įstatymo nuostatų taikymu nesutiko.

Pažymėjo, kad tuo metu, kai šautuvas buvo prarastas, ginklas buvo saugomas metalinėje dėžėje, nors teismas nepagrįstai nustatė priešingai, teigdamas, kad ginklas buvo paliktas automobilyje. Jo nuomone, ši aplinkybė turėjo būti iš naujo nustatinėjama bylą nagrinėjant iš naujo, nes visi byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 52AN-1626158-12, kuriame užfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai, jog prieš ginklo dingimą jis buvo metalinėje dėžėje, o automobilyje buvo tik jo dėklas; bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl bylos aplinkybių) patvirtina, jog ginklas buvo saugomas metalinėje dėžėje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo tėvų sodyba yra medžioklės plotuose. Tai lemia, jog Įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato kitokius negu įsakymas reikalavimus dėl ginklo saugojimo. Minėtų Taisyklių XI skyriaus 65 punktas nustato, jog ne medžioklės metu medžioklinis šautuvas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio šautuvo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas, todėl pareiškėjas manė, kad pareiškėjo tėvų sodyboje saugomą ginklą užteko laikyti tik dėkle. Tuo tarpu pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, ne tik laikė ginklą dėkle, bet ir buvo įrengęs metalinę dėžę ginklui saugoti, todėl pareiškėjas nepažeidė Įstatymo reikalavimų dėl ginklo saugojimo. Teismas, netinkamai taikydamas Įstatymo nuostatas, t. y. jas taikė atsižvelgdamas į Įsakymą, o ne į specialias Taisykles, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, t. y. pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas dėl ginklo saugojimo.

V.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkintino.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės ginčija ne konkrečios pirmosios instancijos teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir siekė, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas. Įvertinusi nagrinėtą prašymą, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytos materialinės teisės normos pažeidimą. Be kita ko, prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekė, kad būtų naujai patikrintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

VI.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012.

Pareiškėjas prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nurodo, kad atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis komisariatas 2013 m. lapkričio 21 d. atliko papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, dėl ko, pareiškėjo nuomone, paaiškėjo naujų aplinkybių – t. y. patvirtinta, jog prieš ginklo dingimą ginklas buvo metalinėje dėžėje, o automobilyje buvo tik jo dėklas. Šios aplinkybės nurodytos 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo kaip liudytojo papildomos apklausos protokole bei 2013 m. lapkričio 21 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame aiškiai užfiksuota, jog metalinės spintos užraktas yra pažeistas, t. y. spinta išlaužta. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. sausio 2 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą šios aplinkybės nebuvo fiksuojamos, pati dėže nebuvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vietos apžiūros protokole. Tokie atsakovo veiksmai, kai laiku neatliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ar tam tikros aplinkybės nenurodomos procesiniuose dokumentuose, negali užtraukti neigiamų pasekmių asmeniui, dėl kurio tam tikrų interesų apribojimo sprendžiamas klausimas. Nurodo, jog visada teigė, kad ginklą paliko garaže, neteigė, kad paliko automobilyje. Automobilyje buvo paliktas ginklo dėklas, todėl tikėtina, kad įvykio vietos apžiūrą fiksavęs bei priėmęs pareiškimą policijos pareigūnas taip ir nurodęs dokumentuose, o pareiškėjas tuo metu buvo labai susijaudinęs ir policijos pareigūno parengtų dokumentų atidžiai neperskaitė. Nurodo, kad ir surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą buvo nurodęs, kad ginklas buvo metalinėje dėžėje (seife).

Akivaizdu, jog atsakovas, 2013 m. lapkričio 21 d. atlikdamas papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei papildomai nustatydamas svarbias aplinkybes, pripažino ir faktą, jog ginklą pareiškėjas saugojo metalinėje dėžėje (seife) kaip to reikalauja teisės aktai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje nėra užfiksuota jokių aplinkybių dėl šautuvo vagystės, kurios patvirtintų, kad šautuvas garaže buvo paliktas metalinėje spintoje, jokių papildomų duomenų, kad ginklas buvo laikomas garaže esančioje metalinėje spintoje ikiteisminio tyrimo metu gauta nebuvo, yra nepagrįsti bei paneigti.

Mano, kad atsakovo atlikti nauji (papildomi) ikiteisminio tyrimo veiksmai bei jų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės yra esminės ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje, t. y. šios aplinkybės egzistavo priimant teismo sprendimą, tačiau jos užfiksuotos jau įsiteisėjus sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai.

Taip pat prašo stabdyti atsakovo veiksmus – Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės atliekamą pareiškėjo ginklų realizavimą, kuris vykdomas panaikinus pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 158 str. 2 d.). ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

ABTĮ 156 straipsnio, reglamentuojančio prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. naujų aplinkybių užfiksavimu 2013 m. lapkričio 21 d. papildomos liudytojo apklausos protokole bei tos pačios dienos liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuojamas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2014 m. vasario 5 d., nepraleidęs prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog 2013 m. lapkričio 21 d. papildomos liudytojo apklausos protokole bei 2013 m. lapkričio 21 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole buvo užfiksuota, jog pareiškėjui priklausęs ginklas buvo pavogtas iš jo tėvams priklausančios sodybos garaže buvusios metalinės dėžės ir tai laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi pirminiais ikiteisminio tyrimo dokumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, jog ginklas buvo pavogtas iš minėtame garaže stovėjusio automobilio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012).

Vertindama, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos naujomis ir ar dėl jų paaiškėjimo galėtų būti sprendžiama dėl proceso atnaujinimo, teisėjų kolegija išskiria du aspektus – pareiškėjo teiginio turinio ir šio teiginio įrodinėjimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo teiginys, jog ginklas buvo laikomas jo tėvų sodybos garaže esančioje metalinėje dėžėje, iš kur ir buvo pavogtas, buvo žinomas dar pirmosios instancijos teismui nagrinėjant administracinę bylą. Apie tai pareiškėjas buvo nurodęs savo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 52-9-IL-255 „Dėl leidimo laikyti šaunamuosius ginklus panaikinimo“. Aptariama aplinkybė buvo nurodyta ir 2012 m. gegužės 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 52AN-1626158-12, kurio kopiją pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui. Aplinkybę, jog ginklas galimai buvo laikytas metalinėje dėžėje, o ne automobilyje, pirmosios instancijos teismas vertino, nagrinėjo su ja susijusius byloje esančius įrodymus, apie tai nurodyta Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendime.

Taigi, aplinkybė, kad ginklas galimai buvo laikomas garaže esančioje metalinėje dėžėje, o ne automobilyje, turinio prasme nėra naujai paaiškėjusi.

Pagal pareiškėjo argumentus matyti, jog, jo nuomone, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius – t. y. pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai įrodo, priešingai negu konstatuota ankstesniuose dokumentuose, jog ginklas vagystės metu buvo laikytas metalinėje dėžėje. Taigi, pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos ginklo laikymo aplinkybės pateikdamas naujus minėtus įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. lapkričio 21 d. papildomos apklausos protokolas (b. l. 145-147), kuriame nurodoma, jog ginklą pareiškėjas įdėjo į metalinę dėžę, esančią garaže, ir šią dėžę užrakino, surašytas iš paties pareiškėjo žodžių. Taip pat, 2013 m. lapkričio 21 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 148-151) nėra nustatyta, kad ginklas buvo pavogtas iš metalinės dėžės, o tik nurodoma, kad garaže ant metalinio stalo stovi metalinė spinta, kurios vidinės spynos liežuvėlio užraktas yra sulenktas, taip pat pažymima, jog R. B. paaiškino, kad metalinės spintos užraktas buvo išlaužtas, iš vidaus pavogtas prožektorius ir šautuvas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip jau minėta, Kauno apygardos administracinis teismas dėl ginklo laikymo aplinkybių sprendė pagal bylos nagrinėjimo metu byloje turimus įrodymus. Nors pareiškėjas teigia, kad iškart po pranešimo vagystę atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus – priimant pareiškimą, apžiūrint įvykio vietą, aplinkybės, susijusios su ginklo laikymu, nustatytos netiksliai, neišsamiai, pažymėtina, kad minėti pirminiai užfiksuoti duomenys nėra užginčyti ir paneigti. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kokios aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas (BPK 444 str. 1 d. 1 p.); taip pat kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (444 str. 1 d. 3 p.). Taigi, siekiant proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje ir nurodant, jog įrodymai, į kuriuos atsižvelgė teismas nagrinėdamas bylą, buvo netinkami, tų įrodymų melagingumas ar netikrumas turi būti nustatytas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu. Taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – siekiant dėl jų proceso atnaujinimo, tie veiksmai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turi būti pripažinti nusikalstamu piktnaudžiavimu.

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju aptariami ir vertinami proceso administracinėje byloje atnaujinimo prasme ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nesant duomenų apie įrodymų išnagrinėtoje byloje paneigimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, naujai pateikiami įrodymai, net ir galimai rodantys kitas aplinkybes, nei buvo nustatyta pagal byloje buvusius įrodymus, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis proceso atnaujinimo byloje prasme.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, 2013 m. lapkričio 21 d. papildomos apklausos protokolu ir 2013 m. lapkričio 21 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nebuvo nustatytos aplinkybės, vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudarančios pagrindą atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Apibendrindama padarytas išvadas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.