Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-03-01 · Civilinė byla Nr. CIK-232/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-17Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-03-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-01
Bylos Nr.
CIK-232/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14015-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Simniškis (pirm.), Andžej Maciejevski, Algirdas Taminskas
Ieškovas
J. K.
Nr. DOK-937
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14015-2019-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 17 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir nutarė ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti ieškovui J. K. iš atsakovės mažosios bendrijos „Venalta“ 29 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Venalta“ 11 518 Eur bei 5 proc. procesinių palūkanų.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kadangi atsakovė MB „Venalta“ yra profesionali paslaugų teikėja, tai jai yra keliami aukštesni reikalavimai (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnio 3 ir 4 dalys) sutartį dėl buto remonto ir prievoles pagal ją vykdyti sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6. 158 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis ir kt.), dėl ko teismai nepasisakė.

2. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o šio straipsnio 4 dalis įtvirtina, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šalys sutarties 10.5 papunkčiu susitarė, kad rangovui pasirašius šią sutartį ir nevykdant darbų ar šioje sutartyje nustatytais terminais tinkamai ir kokybiškai neatlikus visų sąmatose ir (ar) pagal atskirą priedą prie šios sutarties numatytų darbų, toks pažeidimas laikomas esminiu, dėl kurio užsakovas turi teisę be įspėjimo vienašališkai šią sutartį nutraukti, ir įgyja teisę neatliktų darbų atlikimui sudaryti sutartį su kitu rangovu, už kurių (neatliktų darbų) atlikimą sumoka rangovas, o taip pat rangovas atlygina ir kitus dėl to užsakovo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Be to, sutarties 10.6 papunkčiu šalys susitarė, kad rangovui neištaisius netinkamai atliktus darbus ir (ar) nepašalinus darbų defektų per užsakovo nurodytą protingą terminą, įskaitant ir atsiradusių per garantinį terminą, toks pažeidimas laikomas esminiu, dėl kurio užsakovas turi teisę be įspėjimo vienašališkai šią sutartį nutraukti, ir įgyja teisę netinkamai atliktų darbų ištaisymui ir (ar) defektų pašalinimui sudaryti sutartį su kitu rangovu, už kurių (atliktų darbų ištaisymo ir (ar) defektų pašalinimo) atlikimą sumoka rangovas, o taip pat rangovas atlygina ir kitus dėl to užsakovo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

3. Ieškinio reikalavimui priteisti nuostolių atlyginimą teismai netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kai pagal šalių sutartimi nusistatytą užsakovo patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių apimtį, teismai šiuo konkrečiu atveju turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nėra praleidęs.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui reikalaujant atlyginti nuostolius, juos sudaro tiek atsakovės atliktų darbų trūkumų ištaisymas, tiek atsakovės pagal sutartį nepabaigtų darbų atlikimas, tačiau kokią sumą sudaro darbų trūkumų ištaisymas, ir kokią sumą sudaro atsakovės pagal sutartį nepabaigtų darbų atlikimas, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, ką nustatė apeliacinės instancijos teismas, teismai nevertino ir nenustatė to visai, dėl to neteisingai išsprendė bylą (šioje dalyje neatskleidė ir bylos esmės). Kasacinio teismo išaiškinta, teismų išvados pripažįstamos nepagrįstomis, o ginčijami teismų sprendimai naikinami, jeigu teismų išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat įstatymo ir/ar teismų praktikos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 41 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Kasaciniu skundu prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio pripažinus ieškovą vartotoju. Atrankos kolegijos vertinimu, prašymas nepagrįstas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleidžiami nuo žyminio mokesčio vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, o byla nėra dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų nesprendė. Kasaciniu skundu ginčijama suma yra 11 489 Eur. Mokėtina žyminio mokesčio suma – 258,50 Eur pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkinti.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej MaciejevskiAntanas SimniškisAlgirdas Taminskas