- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1907-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., J. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.6Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės T. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-376-454/2017 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., J. B. dėl sprendimo panaikinimo, įsakymo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 07 05 sprendimą Nr. 1SS-2114-(8.5.); 2) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 05 11 įsakymą Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.), nustatant toliau nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams: T. O. – 0,11725 ha, J. B. – 0,02931ha, V. B. (V. B.) – 0,08794 ha; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1997 02 03 ieškovė ir A. B., kurios teisių ir pareigų perėmėjai yra atsakovai J. B. ir V. B., sudarė susitarimą dėl prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2345 ha žemės sklypo pirkimo lygiomis dalimis, t. y. po 0,11725 ha. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 11 06 įsakymu Nr.A-3069 patvirtino šio žemės sklypo detalųjį planą. Atlikus kadastrinius matavimus ir sklypą įregistravus valstybės nuosavybe, ieškovė 2016 04 22 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių prašydama, vadovaujantis bendraturčių 1997 02 03 susitarimu, parduoti jai ½ dalį, t. y. 0,11725 ha, žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 05 11 įsakymu Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.) ieškovei nustatė tik 0,0727 ha dydžio parduodamo sklypo dalį. Ieškovė nurodo, jog šiuo įsakymu žemės sklypo dalys nepagrįstai nustatytos jas apskaičiuojant vadovaujantis ne susitarimu tarp bendraturčių, bet bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimomis gyvenamojo namo dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nurodyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo, kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise <...> Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Teismas sprendė, kad 1997 metų rašytinis gyvenamojo namo bendrasavininkų susitarimas negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjui 2016 05 11 priimant įsakymą, kadangi taisyklių punktas, numatantis, jog kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje gali būti nustatoma remiantis rašytiniu namo bendrasavininkų susitarimu, nuo 2004 11 15 negalioja. Ieškovei nepateikus duomenų, kad buvo išpildytos visos sąlygos sutarties sudarymui, teismas vertino, kad žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūra nebuvo baigta dėl pačios ieškovės klatės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal 1997 m. pateiktus prašymus valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė neatliko dalies atsakingos institucijos nurodytų mokėjimų. Ieškovė yra įvykdžiusi visas savo pareigas, su kuriomis yra siejama teisė nusipirkti ½ dalį žemės sklypo, o sutartis nebuvo sudaryta dėl institucijos pareigų nevykdymo, todėl tai negali sukelti jai neigiamų teisinių padarinių.
2004 11 15 Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ Nr. 1442, įsigaliojo 2004 11 18, jo 1 punktu nauja redakcija išdėstytas 1999 03 09 Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“. Naujoje redakcijoje neliko galimybės individualaus gyvenamojo namo bendraturčiams rašytiniu susitarimu patiems nusistatyti bendrąja daline nuosavybe perkamo valstybinės žemės sklypo dalis, tačiau nutarimo 2 punkte įtvirtinta pereinamoji nuostata, skirta tiems atvejams, kai individualaus gyvenamojo namo bendraturčiai buvo pateikę prašymus ir rašytinius susitarimus dėl sklypo dalių dar iki pakeitimo nutarimo įsigaliojimo.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1997 metais pradėta valstybinės žemės administracinė išsipirkimo procedūra pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo baigta. 1997 metais patvirtinus detalųjį planą, apeliantė neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų; byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų sumokėjusi už inžinerinius įrenginius, todėl nebuvo galima užbaigti sklypo privatizavimo.
Sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta iš naujo jau po 2004 11 15 Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ priėmimo. Tiek pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris nustatytas 2011 04 27 nutarime Nr. 494, dėl bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių sprendžia tik viešojo administravimo subjektas, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba.
Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, kad yra galiojantis 2004 11 15 Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ Nr. 1442, įsigaliojusio 2004 11 18, 2 punktas ir todėl vadovaujantis juo sklypo dalys bendraturčiams turi būti nustatomos pagal 1997 02 03 susitarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo lengvatine tvarka procedūrų užbaigimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė argumentuodamas tuo, kad 1997 metų rašytinis gyvenamojo namo bendrasavininkų susitarimas negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių atsakovei priimant ginčijamą įsakymą, kadangi sklypo išpirkimo iš valstybės administracinė procedūra nebuvo baigta dėl pačios ieškovės kaltės ir ieškovei nepateikus duomenų, kad buvo išpildytos visos sutarties sudarymui sąlygos.
Ieškovė ir A. B., tuo metu būdamos tik dvi gyvenamojo namo bendraturtės, 1997 02 03 sudarė rašytinį, notaro patvirtintą susitarimą 2345 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkti lygiomis dalims, t. y. po ½ dalį. Kauno miesto valdybos sprendimu 1997 04 29 Nr. 389 patvirtintas žemės sklypo(duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo suformuotas 0,2411 ha ploto žemės sklypas, ieškovei priskiriant 0,13805 ha sklypo ploto. Kauno miesto valdybai 1997 metais ieškovė pateikė prašymą nupirkti 1380,50 kv. m., o bendraturtė A. B. pateikė prašymą pirkti 1030,50 kv. m. ploto žemės sklypus bendrame 0,2411 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). 1997 01 14 nustatyta 13,81 a valstybinės žemės sklypo kaina – 625,58 Lt sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis, už inžinerinius įrenginius - 1944,45 Lt. Ieškovė 1997 06 05 už žemę sumokėjo 625,58 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Bendraturtė A. B. už jos naudojamą žemės sklypą 1997 06 30 sumokėjo 152,97 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. 2014 11 06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.A-3069 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini); planą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 12 02 įsakymo Nr.8SK-1243-(14.8.100.) pagrindu sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nuo 2016 03 16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 03 30 duomenimis ginčo valstybiniame žemes sklype (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis trims asmenims: 69/400 pastato – A. B., 207/400 pastato – V. B., 31/100 pastato – T. O.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 05 11 įsakymu Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.) nustatė išsiperkamo žemės sklypo dalis gyvenamojo namo bendraturčiams – A. B. – 0,0404 ha; V. B. – 0,1214 ha, T. O. – 0,0727 ha.
Apeliantė savo teisę įsigyti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kildina iš bendrasavininkų 1997 02 03 sudaryto susitarimo metu galiojusio LR Vyriausybės 1995 07 17 nutarimo Nr. 987, kuriuo patvirtinta valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Apeliantė argumentuoja, kad ginčo sklypo išpirkimo procedūra buvo pradėta galiojant minėtam nutarimui Nr.987, tačiau sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Apeliantė vienu iš nesutikimo su pirmosios instancijos išvadomis argumentų nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal 1997m. pateiktus prašymus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pačiai apeliantei neįvykdžius sąlygų, būtinų sutarties sudarymui.
Valstybinės žemės sklypų ne žemes ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 2 punktas numatė, kad asmuo, turintis teisę ir norintis pirkti naudojamą žemės sklypą, apskrities valdytojo administracijos žemes ūkio departamento rajono žemes ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti šiuos dokumentus: prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo brėžinį, parengtą pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus, o perkant privačių namų valdos žemės sklypą – techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos); rašytinį susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abi bendrasavininkės Kauno miesto valdybai 1997 m. pateikė prašymus parduoti dalimis ginčo žemės sklypą, ieškovė pateikė bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statinius įgijimą patvirtinančius dokumentus, sklypo ribų planą, gyvenamojo namo techninį pasą, namo bendrasavininkių rašytinį notaro patvirtintą susitarimą dėl bendraturčiams tenkančių perkamo žemės sklypo dalių dydžio. 1997 m. balandžio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr.389 patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, kuriame suformuotas 0,2411 ha sklypas ir nustatytos bendrasavininkių išperkamos valstybinio žemės sklypo dalys, ieškovei priskiriant 0,13805 ha. Abi bendrasavininkės sumokėjo apskaičiuotą žemės kainą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrasavininkės buvo išreiškusios valią įsigyti ginčo sklypą lengvatine tvarka, tačiau procedūra, galiojant Vyriausybės 1995 07 17 nutarimui Nr. 987 nebuvo užbaigta. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nesumokėjusi už inžinerinius įrenginius neįvykdė visų būtinų sąlygų sutarčiai sudaryti, kadangi nei mokėjimo pranešime, nei minėtame taisyklių 2 punkte, nebuvo reikalavimo už inžinerinius įrenginius sumokėti iki sutarties sudarymo.
Pagal LR Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punktą, apskrities viršininkas priima sprendimą, atsižvelgdamas į bendrasavininkių susitarimą dėl perkamų sklypo dalių dydžio, jeigu bendrasavininkiai dėl jų susitaria. Taigi, sprendžiant šalių ginčą dėl perkamos žemės sklypų dydžių esminę reikšmę turi šalių susitarimas ir jo turinys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 1997 metų rašytinis gyvenamojo namo bendrasavininkų susitarimas negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių atsakovei priimant ginčijamą įsakymą. 1964 m. CK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Susitarimo, sudaryto pagal iki 2000 m. CK įsigaliojimo, teisinės galios jį sudariusioms šalims nepaneigia ir CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Todėl spręstina, kad gyvenamojo namo bendraturčių susitarimas dėl perkamų žemės sklypo dalių dydžio turi reikšmės žemę įsigyjant iš valstybės. Byloje nustatyta, kad bendraturtės T. O. ir A. B. rašytiniu ir notaro patvirtintu susitarimu susitarė dėl konkrečių valstybinio žemės sklypo dalių pirkimo. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad šis susitarimas buvo vykdomas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nevertinęs šio susitarimo turtinio ir nenustatęs, ar juo išreikšta bendraturčių valia nuosavybės teise įsigyti atitinkamus žemės sklypo plotus, nepagrįstai ieškinį atmetė, argumentuodamas naujoje nutarimo redakcijoje neišlikusia nuostata, leidžiančia individualaus gyvenamojo namo bendraturčiams rašytiniu susitarimu patiems nusistatyti bendrąja daline nuosavybe perkamo valstybinės žemės sklypo dalis.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog žemės išpirkimo procedūra nebuvo baigta dėl to, kad apeliantė neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tiek pagal 1995 07 01 Vyriausybės nutarimu Nr.987 patvirtinto ,,Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ 10 punktą, tiek pagal vėliau galiojusiu 1999 03 09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260„ Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos tvarkos 18.2 punktą, pareiga atlikti parduodamo žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta būtent institucijai.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bendrasavininkių susitarimo turinio, nevisapusiškai ir nepilnai ištyręs byloje esančius įrodymus ir neatlikęs jų vertinimo, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas (CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.) ir dėl šio procesinės teisės pažeidimo atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Nusprendus priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo iš viso 1031 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur - išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, advokato dalyvavimas trijuose teismo posėdžiuose). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 344 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 531Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis už ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovės prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 177 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 7 d., CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.). Iš viso ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 521 Eur bylinėjimosi išlaidos (1031 + 531 = 1562 / 3).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują. Ieškinį patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 07 05 sprendimą Nr. 1SS-2114-(8.5.).
Pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 05 11 įsakymą Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.), nustatant žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams: T. O. – 0,11725 ha, J. B. – 0,02931ha, V. B. (V. B.) – 0,08794 ha;
Priteisti ieškovei T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, po 521 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.