- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2-376-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18166-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., J. B.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Neringa Žukauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., J. B. dėl sprendimo panaikinimo, įsakymo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-07-05 sprendimą Nr. 1SS-2114-(8.5.); pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-05-11 d. įsakymą Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.), nustatant toliau nurodytas žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis bendraturčiams: T. O. - 0,11725 ha, J. B. - 0,02931 ha, V. B. (V. B.) - 0,08794 ha; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog 1997-02-03 ieškovė ir A. B. sudarė susitarimą dėl prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, 0,2345 ha žemės sklypo pirkimo lygiomis dalimis. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyrius ignoravo šį susitarimą ir ieškovei nustatė tik 0,0727 ha dydžio dalį. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, ir kadangi A. B. yra mirusi reiškia ieškinį jos teisių perėmėjams – atsakovams.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis ginčo žemės sklype bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso A. B., V. B. ir T. O.. Pareiškėja teigia, kad 1997 m. buvo rengiamas detalusis planas, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio tikslas buvo suformuoti skylą ir nustatyti bendraturčiams priklausantis dalis ir kad minėtas planas buvo patvirtintas Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 389. Tačiau sklypo detalusis planas patvirtintas 2014-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3069, vadinasi ieškovės nurodytas detalusis planas buvo panaikintas. Teigia, kad ieškovės nurodytas teiginys, kad nustatant žemės sklypo dalis turėjo būti vadovaujamasi ieškovės ir A. B. pasirašytu susitarimu yra neteisingas, kadangi įstatymo nuostatos, leidusios tokius susitarimus, neteko galios. Todėl 2016 m. ketinant sudaryti Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove ir atsakovais, atsakovė NŽT vadovautis nurodytu susitarimu neturėjo teisinio pagrindo. Mano, kad ginčijami administraciniai aktai yra tinkamai pagrįsti teik faktiniais duomenimis, tiek ir teisės normomis ir visiškai atitinka įstatymų keliamus reikalavimus bei nėra skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Be to, ieškovė galimai praleidi įstatymų nustatytą administracinio akto apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad 1997 m. detalaus plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 389, organizatorė buvo ieškovė, patvirtinus planą ji neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimo, todėl nebuvo galima spręsti sklypo privatizavimo tvarkos pagal anksčiau galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovė NŽT, atsižvelgdama į žemės sklypo planą, patvirtintą 2014-11-06 įsakymu Nr. A-3069, suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis ir parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, gyvenamojo namo bendraturčiams nustatytos išsiperkamo žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. 2016 m. priimant įsakymą dėl parduodamų žemės sklypo dalių nustatymo atsakovas NŽT privalėjo vadovautis tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl 1997 m. susitarimas nebegalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių įsakymo priėmimui. Be to, mano, kad ieškovė yra praleidusi apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Parduodamų žemės sklypų dydis nustatomas pagal parengtą parduodamo žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. 2016 m. ruošiant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su namo bendraturčiais, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsakovas NŽT negalėjo vadovautis tarp ieškovės ir A. B. sudarytu susitarimu. Ginčo sklypo dalys bendraturčiams buvo paskirtos vadovaujantis įstatymų reikalavimais, todėl keisti jų nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Atsakovai atsiliepimuose bei aiškinant bylos aplinkybes nurodė, jog ieškovė nepasinaudojo ikiteisminio ginčo tvarka bei taikytinas senaties terminas administraciniams aktams apskųsti.
Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2016-05-21 kartu su įsakymu gavo NŽT 2016-05-17 pranešimą Nr. 8SD-2917-(14.8.94.), kuriuo ji buvo informuota, jog įsakymas gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio akto įteikimo dienos (Tomas I, puslapiai 10-11,17). Siuntimo data ant voko sutampa su rašto surašymo data, kuriame nurodyta, kad priede siunčiamas įsakymas. Laikytina, kad byloje pateikti įrodymai ir ieškovės nurodytos aplinkybės sutampa ir yra įrodytos.
Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka." Nustačius, kad ieškovė sužinojo 2016-05-21, todėl 30 dienų nuo jo gavimo dienos terminas baigėsi 2016-06-20. Ieškovė skundą dėl įsakymo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT direktoriui pateikė 2016-06-13, todėl nustatyto termino nepraleido. Ieškovės skundas buvo atmestas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta apie išnagrinėjimo rezultatą. Todėl laikytina, kad ieškovė per savo atstovę buvo tinkamai informuota 2016-08-03 (Tomas I/ puslapis 139). Vieno mėnesio terminas nuo sprendimo gavimo dienos baigėsi 2016-09-03. Ši diena buvo nedarbo, todėl vadovaujantis ABTĮ 65 str. 4 d. termino paskutinė diena nusikėlė į 2016-09-05. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2016-09-05, todėl laikytina, kad terminas skųsti nepraleistas bai pasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
Ginčo sklype esantis gyvenamasis namas priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis trims asmenims: 69/400 pastato - A. B., 207/400 pastato -V. B., 31/100 pastato - T. O.. Taip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Tomas I/ puslapiai 23-26). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valstybinė nuosavybė (Tomas I/ puslapiai 34, 35).
Sprendžiant dėl valstybei priklausančio žemės sklypo perleidimo, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nuostatomis. Todėl naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, o šio teisės akto esminė nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams naudoti.
Ieškovė ir A. B. (mirusi) 1997-02-03 tuo metu būdamos bendraturtės, susitarė 2345m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkti po ½ (Tomas I/puslapis 42). Šios bylos atsakovai V. B. ir J. B. yra paveldėtojai. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-11 įsakymu Nr. 8VĮ-544-(14.8.2.) nustatė kitokias žemės sklypo dalis, nei buvo susitarę buvusios bendraturtės (Tomas I/puslapis 43). Nors ieškovės iniciatyva 1997 metais buvo rengiamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, kurio tikslas buvo suformuoti sklypą ir nustatyti bendraturčiams priklausančias dalis. Šiuo detaliuoju planu buvo suformuotas 0,2411 ha ploto žemės sklypas, ieškovei priskiriant 0,13805 ha sklypo ploto. Detalusis planas buvo patvirtintas 1997-04-29 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 389 (Tomas I/puslapis 19). Ieškovė 1997 metais pateikė prašymą Kauno miesto valdybai, kuriuo pageidavo nupirkti 0,13805 ha dydžio dalį 0,2411 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune (Tomas I/puslapis 9). Ieškovei 1997-06-05 buvo surašytas mokėjimo pranešimas, kad ji už perkamą žemės sklypo dalį prieš pasirašydama pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtų 625,58 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Šią suma Ieškovė sumokėjo investiciniais čekiais (Tomas I/puslapiai 12-15). Ieškovė nurodytą sumą sumokėjo investiciniais čekiais. Tačiau tame mokėjimo pranešime taip pat buvo nurodyta, jog prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, privalu sumokėti už inžinierinius įrenginius (pinigais) 1944,45Lt. Byloje nėra įrodymų, jog paminėta suma būtų įmokėta ieškovės ir tuo pačiu išpildytos visos numatytos sąlygos iki pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. Žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūra nebuvo baigta dėl pačios ieškovės visų numatytų mokėjimų neatlikimo. Iš valstybės pusės parduoti žemės sklypą yra teisė, bet ne pareiga. Todėl ieškovei kilo pareiga atlikti visas nurodytas mokėjimo pranešime įmokas prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nurodyta, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo, kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise <...> Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Nuo 2004-11-15 1997 metų galiojęs Taisyklių punktas, numatantis, jog kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje gali būti nustatoma remiantis rašytiniu namo bendrasavininkų susitarimu, neteko galios, todėl 2016 metais priimant įsakymą dėl parduodamų žemės sklypo dalių nustatymo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėjo vadovautis šiuo metu galiojančia aktualia teisės aktų redakcija. Todėl minimas 1997 metų susitarimas nebegalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių įsakymo priėmimui.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas V. B. prašė priteiti patirtas išlaidas už teisinę pagalbą. Teismas sprendžia, kad ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga. Atsakovo atstovė advokatė atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientą teisme, parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Pagal teismui pateiktus dokumentus išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 1200,00 Eur (b. l. 71-72, 74-75). Teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina atsakovo V. B. naudai – 1200,00 Eur už teisinę pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai Eur, 00 ct) už teisinę pagalbą atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.