Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-09-24 · Byla Nr. BIK-429/2024

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-03-04Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-298-471/2024Nutartis · 2024-03-26Šiaulių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-06-13Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-09-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-24
Bylos Nr.
BIK-429/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42197-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Rima Ažubalytė, Alvydas Pikelis
Nuteistasis
E. K.
Advokatai
Dalius Vaičiulis
Kasacinio skundo Nr. DOK-3501/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42197-2022-2
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo, klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistojo E. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir E. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba veiką kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį; sumažinti bendrą atlygintiną civilinę žalą civiliniams ieškovams iki 1000 Eur.

Kasatorius skunde teigia, kad nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojantis požymis byloje nebuvo įrodytas, kaip ir nebuvo įrodytas kitas būtinas požymis, kad E. K. veiką padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikdymą ne dėl E. K. veiksmų, o dėl paties jo netinkamo veikimo, kurio nuteistasis negalėjo ir neprivalėjo numatyti. E. K., pasak kasatoriaus, jokių intensyvių ir aktyvių veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti, o pareigūno atstūmimas nuo savęs kaire kūno puse ir alkūne uždarant transporto priemonės dureles, nebuvo smurto veiksmai, kurie būtų sukėlę nukentėjusiajam skausmą ar padarę kokį nors, kad ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi E. K. veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistojo veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 139 straipsnį. Kasatorius taip pat pažymi, kad abiejų instancijų teismai neįvertino ir neatskleidė paties nukentėjusiojo netinkamo veikimo turinio. Nukentėjusysis, kaip pareigūnas, turėjo teisę reikalauti asmenį sustoti, vykdyti kitus privalomus nurodymus, tačiau jo elgesys neturėjo būti neatsakingas ar rizikingas. Nukentėjusysis galėjo nepatirti žalos ar ją minimizuoti, jei būtų paleidęs važiuojančios transporto priemonės durų rankeną bei neatlikinėjęs kitų veiksmų, nes buvo akivaizdu, kad sustabdyti transporto priemonę nėra galimybių. Byloje nėra nustatyta, kad E. K. kaip nors būtų įtakojęs žalos atsiradimą nukentėjusiajam ar kad žalos atsiradimas būtų susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo veiksmais, taigi turėjo būti sprendžiama dėl LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, tačiau teismas nevertino, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kadangi savo veiksmais prie žalos atsiradimo prisidėjo pats nukentėjusysis, net ir jei nebūtų nustatyta kazuso ar neatsargios kaltės forma, ši aplinkybė turi būti įvertinta kaip E. K. atsakomybę lengvinanti.