Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-591-828/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e2A-591-828/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02624-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
T. V.
Civilinė byla Nr. e2A-591-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02624-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui T. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo T. V. 1 952,54 Eur negrąžinto kredito, 415,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 345 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 831,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance ir atsakovas 2021 m. vasario 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-rd5wb756, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 338,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 55,00 proc.) ir 360 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

3. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1 952,54 Eur negrąžinto kredito, 415,65 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 831,57 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 274,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 185,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl darė išvadą, kad atsakovui kyla pareiga grąžinti kredito sumą.

7. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 55 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovui tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš atsakovo priteisė 415,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 21 d.).

8. Iš sutarties ir įmokų mokėjimo grafiko nustatė, kad ieškovė sutarties sudarymo mokestį paskaičiavo ne iki sutarties nutraukimo dienos, o iki vartojimo kredito grąžinimo pabaigos. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.221 str. 1 d. nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Todėl teismo vertinimu, po sutarties nutraukimo 2021 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė nebeturi teisės reikalauti sutarties sudarymo mokesčio, kuris buvo išdėstytas mėnesinėmis įmokomis, nes tikrindama duomenis apie atsakovą, sudarydama su juo sutartį, administruodama kredito sutartį kol ji nebuvo dar nutraukta, ieškovė tikrai nepatyrė 360 Eur nuostolių. Šis mokestis priteistinas iki sutarties nutraukimo. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek šio mokesčio buvo paskaičiuota iki sutarties nutraukimo, tačiau byloje yra pateiktas įmokų mokėjimo grafikas. Atsižvelgiant į įmokų mokėjimo grafiko duomenis, ieškovei priteisė nepadengtą sutarties sudarymo mokestį iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. – iš viso 75 Eur.

9. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Nustatė, kad pradinė kreditorė vertino atsakovo mokumą, t. y. gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjas neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjas turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt. Pagal šiuos duomenis pradinė kreditorė suderindavo individualias sutarties sąlygas bei buvo tikimasi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai, visą sutarties laikotarpį ir bus gauta visa sutartyje nurodyta bendra kredito kaina. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos (ginamas lūkesčio principas). Todėl teismas reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo laikė pagrįstu ir iš atsakovo priteisė 831,57 Eur negautų pajamų (nuostolių).

10. Nustatė, kad sutarties 6.4. punktu šalys susitarė, jog „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 12 procentų procesinės palūkanos, daugiau nei du kartus viršijančios įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, lupikiško, prieštaraujančio įstatymui dydžio, kurio atsakovas, pasirašydamas ieškovės parengtą vartojimo kredito sutartį, negalėjo įtakoti. Vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis,), vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, todėl teismai turi pareigą būti aktyvūs. Atsižvelgdamas į teismo praktiką, iš atsakovo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra jokių racionalių argumentų, kurie galėtų pateisinti ieškovės išlaidas teisinei pagalbai visoje 242 Eur apimtyje. Nustatant protingą ir adekvatų ieškovės išlaidų teisinei pagalbai dydį kaip orientacinį dydį taikė 121 Eur sumą, kurią įprastai įmonė išleisdavo už analogiškų procesinių dokumentų parengimą. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 92,38 procentus ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 73,90 Eur žyminio mokesčio ir 111,78 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 185,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl sandorio sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 345 Eur sandorio sudarymo mokesčio; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 322 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

13. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas nepagrįstai priteisė sutarties sudarymo mokestį tik iki sutarties nutraukimo dienos.

14. Taip pat pažymi, jog sutartyje numatytas sutarties sudarymo mokestis nepažeidžia Vartotojų kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

15. Nustačius, kad reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo sutarties sudarymo mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021 m. vasario 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-rd5wb756, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 338,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 55,00 proc.) ir 360 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas – 2023 m. vasario 24 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Todėl pradinė kreditorė 2021 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2021 m. rugsėjo 27 d. bylų priėmimo -perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas raštišku pranešimu.

20. Apeliantė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą 24 mėn. laikotarpį sudarys 360 Eur, sutarties sudarymo mokestis per mėnesį sudaro 15 Eur.

21. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

24. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

26. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nustatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – tai Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas Vartojimo kredito gavėjo Vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sandorio sudarymo mokesčio dydis – 360 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstytas per visą sutarties terminą (iki 2023 m. vasario 24 d.), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (15 Eur).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aptartos sąlygos įtvirtinimas sutartyje savaime nėra pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi. Sprendžiant dėl jo priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.

29. Nors Vartojimo kredito sutarties 1.18 punkte buvo nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra fiksuotas mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovą surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą).

30. Išlaidų dydis, kurį ieškovė nurodė kaip patirtą pradinės kreditorės dėl sutarties sudarymo (360 Eur) akivaizdžiai neatitinka ieškovės įvardintų ir Vartojimo kredito sutarties 1.18 punkte nurodytų pradinės kreditorės veiksmų, atliktų iki sutarties sudarymo, pobūdžio ir masto. Sutarties sudarymo mokestis nurodyta apimtimi neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu.

31. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 75 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybės, sprendžia, kad reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. (sutarties nutraukimo diena) iki 2023 m. vasario 24 d. (sutarties pabaigos diena) priteisimo tenkinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).

33. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Netenkinus apeliacinio skundo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Konstatavus, kad sutarties sudarymo mokestis buvo sumažintas pagrįstai, laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų šabloniškumą.

35. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Vygintas Mažuika