Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. lapkričio 14 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 2 199,01 Eur vartojimo paskola (2 000 Eur paskolos suma ir 199,01 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti iš viso 3 381,74 Eur sumą, kurią sudarė paskolos suma, palūkanos, sutarties sudarymo mokestis (9,05 procentų nuo skolintojų paskolintos sumos), 0,93 procentų administravimo mokestis ir kiti galimi mokesčiai. Iš į bylą pateikto įmokų grafiko nustatyta, kad atsakovo mokėtinas sutarties administravimo mokestis iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iš viso turėjo sudaryti 397,99 Eur, o sutarties sudarymo mokestis – 199,01 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2024 m. gegužės 10 d. sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos sumos, pradelstų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, nuostolių dėl negautų pajamų, sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinio reikalavimus dėl sutarties administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas šiuos mokesčius paskaičiuotus tik iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, kitus ieškinio reikalavimus tenkino visiškai.

11. Ieškovė (apeliantė) apeliacinį skundą pateikė tik dėl sprendimo už akių dalies, kuria atmestas jos reikalavimas dėl dalies sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už apeliacinio skundo ribų, nes byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir kiti mokesčiai, kontekste.

Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų

12. Kaip minėta nutarties 10 punkte, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju, t. y., kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 procentai) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 procentų), kurią draudžiama viršyti. O tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024, 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1208-1041/2024 ir kt.)

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent ir prašo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį. Ieškovė, siekdama pagrįsti minėtos išimties taikymą, pateikė savo sistemos išrašą apie suteiktą paskolą ir tarp šalių sudarytos paskolos sutarties bendrąsias sąlygas, kurių 3.23. punkte numatyta, kad <...>„organizatorius turi teisę investuoti į Paskolos gavėjų Paskolas Aukcione, o tokio investavimo atveju Organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. Organizatoriaus Siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų Paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Operatoriaus pagal Paskolos sutartį Paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos bei išrašą iš savo duomenų bazės apie į atsakovui suteiktą paskolą investuotą sumą“ <...> (ieškinio priedai).

15. Remiantis Lietuvos banko nuomone, pateikta Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tai reiškia, kad išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui: tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų, nesvarbu, kad tokiais atvejais tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (Gairių 44.6. punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ieškovės pateiktas savo sistemos išrašas apie investuotą sumą nei, tai, kad ieškovė į bendrąsias sutarties sąlygas įtraukė nuostatą, jog į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos, nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą (CPK 178 straipsnis). Juo labiau, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, jog ji veikia kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų (investuotojų) ir paskolų gavėjų, o atsakovui tiek suteiktą paskolos sumą, tiek sutarties sudarymo mokestį sudaro būtent platformoje užsiregistravusių investuotojų lėšos. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu ieškovės argumentui dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo atmesti.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

17. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 procentų atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip tarpusavio skolinimosi platformos organizatorės, atlygis yra suskaidytas į dvi dalis: į 397,99 Eur sutarties administravimo mokestį ir 199,01 Eur sutarties sudarymo mokestį. Taigi bendras ieškovės atlygis pagal vartojimo kredito sutartį iš viso sudarė 597 Eur (397,99 Eur + 199,01 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 33,33 procentus (199,01 Eur : 597 Eur × 100 proc.). Vadinasi, ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

19. Nors, kaip matyti iš įmokų grafiko, paskolos sudarymo mokesčio grąžinimas yra išskaidytas visam paskolos terminui, tačiau pati apeliantė aiškiai nurodė sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu. Kaip jau minėta, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis draudžia sutarties sudarymo metu išskaityti didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį tiek iš paskolos gavėjo, tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). O vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji šią sumą iš esmės išieško ne sau, o investuotojams, nepaneigia aptariamo reikalavimo nepagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis) bei atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo. Be to, ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 5,52 Eur (199,01 Eur – 193,49 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja atitinkamai mažinant kitas priteistas sumas.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

21. Ieškovė prašė priteisti 379,39 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas sutarties administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, t. y., priteisė 76,16 Eur. Ieškovė šios sprendimo už akių dalies neginčijo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra nuspręsta išeiti už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas dėl šio mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo pasisako.

22. Kaip nurodyta šios nutarties 12-13 punktuose, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį sutarties sudarymo mokesčio forma. Tačiau administravimo mokestį ieškovė skaičiavo už viso paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Taigi, ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms.

23. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas atliko vieną mokėjimą pagal įmokų grafiką, t. y., ieškovė iš atsakovo gautu mokėjimu įskaitė 33,13 Eur (2 000 Eur – 1 966,87 Eur) arba 1,66 proc. (33,13 Eur × 100 proc. ÷ 2 000 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 6,61 Eur (397,99 Eur × 1,66 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 18,60 Eur (397,99 Eur – 379,39 Eur) šio mokesčio, ieškovė ne tik neturi teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 11,99 Eur (18,60 Eur – 6,61 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas). Nurodyta aplinkybė kartu pripažintina pagrindu skundžiamo sprendimo už akių daliai dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 23,59 Eur sutarties sudarymo mokestis ir, šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi. Konstatavus 17,51 Eur permokos faktą (5,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 11,99 Eur sutarties administravimo mokesčio), vadovaujantis sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 156,72 Eur (174,23 Eur – 17,51 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų suma.

25. Sumažinus ieškovei iš atsakovo priteisiamas sumas, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį. Dėl nurodytos priežasties už 116 d. laikotarpį nuo 2024 m. sausio 14 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 70,89 Eur (93,92 Eur – 17,51 Eur permoka – 5,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 4,11 Eur (70,89 Eur x 0,05 proc. x 116 d.). Už 85 d. laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 88,40 Eur (93,92 Eur – 5,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 3,76 Eur (88,40 Eur x 0,05 proc. x 85 d.). Už 56 d. laikotarpį nuo 2024 m. kovo 14 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 88,40 Eur (93,92 Eur – 5,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 2,47 Eur (88,40 Eur x 0,05 proc. x 56 d.). Už 25 d. laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 14 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 88,40 Eur (93,92 Eur – 5,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,10 Eur (88,40 Eur x 0,05 proc. x 25 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovo priteista delspinigių suma mažinama iki 11,44 Eur (4,11 Eur + 3,76 Eur + 2,47 Eur + 1,10 Eur) sumos.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iki 2 713,08 Eur (1 966,87 Eur paskolos + 156,72 Eur mokėjimo palūkanų + 40,43 Eur nuostolių + 22 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 537,62 Eur sumos + 11,44 Eur delspinigių) sumažina bendrą ieškovei iš atsakovo priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 3 305,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistiną sumą iki 2 713,08 Eur, laikytina, kad ieškinys tenkintas 82,08 procentais (2 713,08 Eur x 100 proc./3 305,27 Eur). Ieškovė byloje patyrė 679 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl to įgijo teisę į 557,32 Eur (679 Eur – 82,08 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ieškovės prašymas priteisti apeliaciniame procese turėtų išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių pakeisti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. lapkričio 14 d. paskolos sutarties Nr. 39751191 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistas 23,59 Eur (dvidešimt trys eurai, 59 ct) sutarties sudarymo mokestis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistas 76,16 Eur (dvidešimt trys eurai, 59 ct) sutarties administravimo mokestis, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistą delspinigių sumą sumažinti nuo 13,24 Eur (trylikos eurų 24 ct) iki 11,44 Eur (vienuolikos eurų 44 ct) sumos.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistą mokėjimo palūkanų sumą sumažinti nuo 174,23 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 23 ct) iki 156,72 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 72 ct) sumos.

Bendrą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, sumažinti nuo 2 832,14 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 14 ct) iki 2 713,08 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų 69 ct) sumos.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo D. M. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą sumažinti nuo 581,84 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 84 ct) iki 557,32 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 32 ct).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.