Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Byla Nr. ATP-829-382/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.8.-2430-158/2014Nutarimas · 2014-10-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-829-382/2014Nutartis · 2014-12-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
ATP-829-382/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02083-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-829-382/2014
Proceso Nr. 4-06-3-02083-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 47.2.; 47.9 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo V. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² straipsnio 6 dalį, ATPK 163² straipsnio 2 dalį, ATPK 173¹ straipsnio 3 dalį nubaustas dvidešimties tūkstančių litų bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis „2014 m. gegužės 20 d. apie 11.40 val. bare „duomenys neskelbtini“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas baustas pagal ATPK 163² straipsnio 7 dalį, nepažįstamam asmeniui pardavė 10 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendros 75,02 Lt vertės. Tuo jis pažeidė 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. IX-1840 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus“.

Taip pat už tai, kad „2014 m. birželio 10 d. 12.05 val., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje, bare „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, alkoholinių gėrimų prekybos vietoje nebuvo laikomi alkoholinių gėrimų: penkių 0,5 l talpos butelių likerio „Vana Talin“, kurių vieno pardavimo kaina 60 Lt, vieno 0,7 l talpos butelio tekilos „Tres Sombreros“, kurio pardavimo kaina 112 Lt, vieno 1 l talpos butelio džino „London Dry Ashby‘s, kurio pardavimo kaina 80 Lt, bendra pardavimo kaina 492 Lt, įsigijimą ir gabenimą patvirtinantys dokumentai. Be to, gėrimų prekybos vietoje nebuvo laikomas alkoholinių gėrimų paskutinės inventorizacijos aprašas. Tokiu būdu V. C. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 8 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų „Alkoholio produktų apskaitos taisyklių“ 28 punkto reikalavimus“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutarimu V. C. pripažino kaltu padarius ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, ATPK 173¹ straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį paskyrė dvidešimties tūkstančių litų baudą, pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį – vieno tūkstančio litų baudą, pagal 173¹ straipsnio 3 dalį – penkių šimtų litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu V. C. paskirta galutinė dvidešimties tūkstančių litų bauda bei konfiskuota 10 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 0,5 l talpos penki buteliai likerio „Vana Tallin“, 0,7 l talpos vienas butelis tekilos „Tres Sombreros“, 1 l talpos vienas butelis džino „London Dry“.

Šalies argumentai

V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, kadangi jis jokių cigarečių nepardavė. Pasak apelianto, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodyta, kad cigaretes jis pardavė nepažįstamam asmeniui, tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tai yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas – G. R. Šis liudytojas paaiškino, kad atliko veiksmus, imituojančius neteisėtą veiksmą, – kontrolinį cigarečių pirkimą. Todėl ši protokole ir teismo nutarime nurodyta aplinkybė neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nurodytų aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, šio liudytojo parodymais, grindžiant jo kaltę, remtis negalima, nes G. R. turėjo suinteresuotumą atlikti savo tarnybines pareigas taip, kad būtų įvertintas kaip pareigūnas, atskleidęs neteisėtą veiklą. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. R. tvirtinimą, kad cigaretes jis pirko būtent iš jo, byloje nėra. Priešingai, jo bare cigarečių pareigūnai daugiau nerado. Pinigai, kuriuos neva jam davė G. R., taip pat nebuvo rasti. Apeliantas nesutinka ir su teismo nutarime padaryta išvada, kad kaip liudytojai apklausti pareigūnai E. P., M. M., T. Š. ir E. K. davė nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus. Pasak apelianto, šie liudytojai davė skirtingus parodymus, susijusius su pareigūno G. R. veiksmais nuo nuėjimo į barą iki jo grįžimo. Be to, šie pareigūnai patys nieko nematė. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl liudytojas G. R. norėjo pirkti cigaretes būtent iš jo, jeigu turėjo informacijos, kad cigaretėmis prekiaujama tik bare „duomenys neskelbtini“. Pažymi, kad G. R. nurodė, jog už cigaretes jis sumokėjo asmeniniais pinigais, kuriuos po įvykio jam kompensavo kolegos, kadangi pinigai nebuvo rasti. Visa tai, apelianto įsitikinimu, tik patvirtina, kad pareigūnai veikė turėdami asmeninių tikslų, o ne vykdydami tarnybines pareigas.

Teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, ATPK 173¹ straipsnio 3 dalį. Apeliantas sutinka su tuo, jog pareigūnams jis nepateikė dokumentų, patvirtinančių alkoholio įsigijimą, tačiau pažymi, kad šiuos dokumentus jis turėjo, bet tik patikrinimo metu jų nerado. Šiuos dokumentus surado užkritusius už spintelės ir dar tą pačią dieną po atlikto patikrinimo apie tai telefonu informavo patikrinimą atlikusius pareigūnus, o kitą dieną juos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas G. R. Šis pareigūnas patvirtino, kad atnešti dokumentai, patvirtinantys bare buvusių gėrimų įsigijimo kilmę, yra tikri ir įtarimų, kad surašyti atgaline data, nėra. Dėl to, kad jis turėjo dokumentus, tačiau patikrinimo metu jų nepateikė, negalima daryti išvados, jog alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti, laikomi, naudojami ar realizuojami neteisėtai. Teismo nutarime minimuose Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 27 ir 28 punktuose pasisakoma tik apie pareigą turėti gėrimų realizavimo vietoje jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, bet juose nėra nurodyta, kad šiems dokumentams esant, bet tik kitoje vietoje ar jų nepateikus tikrinimą atliekantiems pareigūnams, reiškia, kad šios prekės buvo laikomos neteisėtai. Mano, kad šis pažeidimas yra nustatytas tik formaliai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį jam turi būti nutraukta. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti 8 butelius alkoholinių gėrimų, kuriuos patikrinimo metu išsivežė pareigūnai, nes šių gėrimų įsigijimo teisėtumas yra įrodytas, pateikiant jų įsigijimo dokumentus.

Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal ATPK 173¹ straipsnio 3 dalį, kadangi nors patikrinimo metu šių dokumentų nepateikė, tačiau tai padarė kitą dieną. Pagal nustatytą tvarką inventorizacija turi būti atliekama tik kartą per ketvirtį. Tai yra buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie turi būti saugomi įmonės vadovo nustatytoje vietoje, t. y. jie neprivalo būti saugomi prekybos vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo

Nagrinėjantis bylą teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar V. C. padarė ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto kaltę – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis pardavimo faktą – patvirtinančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas, V. C. pripažindamas kaltu pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, nutarime nurodė, kad jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta medžiaga, t. y. patikrinimo metu užfiksuotos įvykio aplinkybės visiškai atitinka policijos pareigūnų E. P. ir M. M. tarnybiniuose pranešimuose ir VMI vyresniojo specialisto – G. R. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti E. P., M. M., G. R. davė nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų parodymais, juolab kad jie tik patvirtino rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio aplinkybes.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šią nutarimo dalį priėmė neįvertinęs byloje esančių įrodymų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismo išvados dėl V. C. kaltės buvo priimtos teismui tinkamai neįvertinus visus, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. C. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, padarymo, rėmėsi vien tik prielaidomis, nutarime padarydamas prieštaringas išvadas, kurios visiškai neatitinka bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. nuo pat pradžių savo kaltę dėl cigarečių pardavimo fakto neigė ir tvirtino, kad 2014 m. gegužės 20 d. jis dirbo bare „duomenys neskelbtini“. Tuo metu baro patalpose buvo apie penkis ar šešis žmones. Jis išėjo į parduotuvę nupirkti barui reikalingų produktų, o grįžęs nuėjo į baro virtuvę. Tuomet į virtuvę atėjo jo baro darbuotoja ir pakvietė jį ateiti į salę. Atėjęs jis pamatė ten stovintį žmogų, kuris rodė į jį teigdamas, kad jis jam pardavė cigaretes (b. l. 77–78).

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigūnas M. M. parodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. vyko planinis patikrinimas. Buvo gauta informacija, jog bare „duomenys neskelbtini“ nelegaliai prekiaujama cigaretėmis, todėl su Mokesčių inspekcijos atstovais nuvyko į minėtą vietą. G. R. nuėjo į barą nupirkti cigarečių ir, bare užtrukęs apie 10–15 minučių, išėjo su cigarečių bloku. Jam cigaretes pardavė baro savininkas – V. C. Jis stebėjo barą automobilyje su E. P. Išeinančio iš baro V. C. jis nematė. Tuomet, grįžus G. R. su cigaretėmis, jie visi nuėjo į barą ir apžiūrėjo patalpas, cigarečių nerado. Pinigai sužymėti nebuvo, asmens kratos nedarė, už kiek buvo pirktos cigaretės ir kokios buvo duotos kupiūros, nepamena. Mokesčių inspekcijos atstovas asmeniniais pinigais mokėjo už cigaretes (b. l. 47).

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad gavus informacijos, jog bare „duomenys neskelbtini“ nelegaliai prekiaujama cigaretėmis, jis su Mokesčių inspekcijos atstovais nuvyko patikrinti šios informacijos. Kai V. C. cigaretes pardavė G. R., jis buvo lauke. Kiek bare užtruko G. R., tiksliai nepamena, dešimt–penkiolika, o gal penkias minutes. Jam buvo pasakyta palaukti. Iš pokalbio suprato, kad V. C. viduje nebuvo. V. C. įeinančio ar išeinančio iš baro nematė. Kiek buvo sumokėta už cigaretes, nepamena, gal 55 ar 60 litų. Pinigai buvo Mokesčių inspekcijos atstovo, sužymėti nebuvo (b. l. 48).

Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gauta informacija, jog bare „duomenys neskelbtini“ nelegaliai yra prekiaujama cigaretėmis. Kas tai daro, informacijos neturėjo. Atėjęs į barą jis paklausė barmenės dėl cigarečių. Ji sakė, kad to žmogaus nėra. Tuomet jis palaukė lauke, tą matė kolegos. Grįžo į barą po dvidešimt minučių. Pakvietė V. C. ir jis jo paprašė bloko cigarečių. V. C. pasakė, kad cigarečių kaina yra 55 litai. Jam davė 60 litų. Viskas vyko prie baro, pagalbinėje patalpoje, barmenė šio perdavimo fakto matyti negalėjo. Cigaretės tuoj pat jam buvo atneštos. Jis su cigaretėmis išėjo į lauką ir tuomet visi kartu nuėjo apžiūrėti baro patalpų. Cigarečių daugiau nerado, savo asmeninius pinigus, už kuriuos pirko cigaretes, rado (b. l. 49).

Taigi vertinant liudytojų E. P., M. M. parodymus kartu su liudytojo G. R. duotais parodymais matyti, kad minėtų liudytojų parodymai visiškai neatitinka paties G. R. nurodytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja tarpusavyje. Pareigūnai E. P. ir M. M. aiškiai nurodė, kad įeinančio ar išeinančio iš baro V. C. jie nematė, o liudytojas G. R. teismo posėdžio metu tvirtino priešingai, kad jis atėjęs į barą ir iš barmenės sužinojęs, kad V. C. bare nėra, išėjo į kiemą jo palaukti, tą matė kolegos. Nors teigė, kad lauke pralaukė apie dvidešimt minučių, tačiau liudytojai E. P. ir M. M. parodė, kad G. R. įėjęs į barą iš jo su cigarečių bloku išėjo tik po penkiolikos minučių, kieme jo laukiančio ar kelis kartus įeinančio ir išeinančio nematė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. gegužės 20 d. paaiškinime G. R. nurodė visai priešingas įvykio aplinkybes nei apklausiamas teismo posėdžio metu. Paaiškinime G. R. nurodė, kad nuvyko į barą „duomenys neskelbtini“ patikrinti informacijos, ar ten yra prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis. Atvykus prie baro, jis nuėjo į vidų, kolegos liko lauke. Įėjęs į vidų pamatė šalia baro stovintį apie penkiasdešimties metų amžiaus vyrą, jo jis paprašė bloko cigarečių. Tuomet tas vyras nuėjo į baro virtuvę ir jam atnešė bloką cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Už cigaretes sumokėjo 55 litus (b. l. 11–12).

Taigi šio liudytojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ir paaiškinime nurodytos aplinkybės visiškai skiriasi. Todėl apylinkės teismo išvada, kad patikrinimo metu užfiksuotos įvykio aplinkybės visiškai atitinka policijos pareigūnų E. P. ir M. M. tarnybiniuose pranešimuose ir VMI vyresniojo specialisto – G. R. paaiškinime nurodytas aplinkybes, yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta.

Esant tokioms aplinkybėms šiuos liudytojų parodymus pripažinti V. C. kaltę patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Juo labiau kad, be šių prieštaringų liudytojų parodymų, daugiau jokių V. C. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Nors patikrinimo metu baro patalpose buvo rasta daugiau kaip 4000 litų, tačiau neidentifikuota, ar tarp jų buvo pinigai, kuriuos tariamai V. R. davė V. C. už perkamas cigaretes, nes prieš atliekant pirkimą pinigai tinkamai nebuvo užfiksuoti – nesužymėti, nesurašyti kupiūrų serijos numeriai, nenufotografuoti. Tiek cigarečių pardavimo faktas, tiek pačios cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis byloje taip pat nėra užfiksuotos. Apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šį pažeidimą buvo surašytas vadovaujantis vien tik netiesioginiais įrodymais – vienintelio liudytojo G. R. paaiškinimais, kurie, kaip jau minėta anskčiau šioje nutartyje, yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Akivaizdu, jog Institucija nesurinko jokių įrodymų, būtinų kaltinimui formuluoti, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, kad V. C. pardavė dešimt pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tuo pažeisdamas 2013 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą konstatuoti ir administracinei nuobaudai skirti.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad V. C. inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o ši priimta nutarimo dalis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. C. pagal šį straipsnį nutrauktina.

Dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo

Administracinėn atsakomybėn V. C. patrauktas už tai, kad neužtikrino, jog bendrovės veiklos vykdymo vietoje, bare „duomenys neskelbtini”, alkoholinių gėrimų prekybos vietoje būtų laikomi alkoholinių gėrimų įsigijimą ir gabenimą patvirtinantys dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. C. kaltu dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, savo išvadą grindė tuo, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po patikrinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 27, 28 punktuose nustatyta, jog ūkio subjektai, kurie verčiasi didmenine ir (ar) mažmenine prekyba alkoholio produktais, privalo šių produktų prekybos ar sandėliavimo vietoje turėti jų įsigijimą arba pristatymą (atgabenimą) įrodančius juridinę galią turinčius dokumentus.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 163² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Šiuo atveju kyla normų konkurencija, nes ATPK 163² straipsnyje yra įtvirtinta bendroji, o ATPK 164 straipsnyje numatyta specialioji atsakomybė už alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo, realizavimo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas UAB „duomenys neskelbtini“, turinčioje licenciją ir vykdančioje prekybą alkoholiniais gėrimais, vadovaujantis teisės normų konkurencijos taisykle, kad kai santykį reglamentuoja bendroji ir specialioji norma, taikoma specialioji norma, daroma išvada, kad šiuo atveju tiek Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai kvalifikavo V. C. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, todėl V. C. padarytas pažeidimas iš ATPK 163² straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinas į ATPK 164 straipsnio 3 dalį.

Bylos duomenys patvirtina, to neginčija ir pati Institucija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. C. dokumentus, kurie patvirtina alkoholinių gėrimų įsigijimo (gabenimo) teisėtumą, turėjo, tačiau patikrinimo metu jų nerado, juos pateikė vėliau. Taigi V. C. administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas ne už tai, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje bare „duomenys neskelbtini“ apskritai neturėjo alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kaip tai numato ATPK 163² straipsnis, tačiau už tai, kad nepateikdamas šių dokumentų Institucijos pareigūnams padarė prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. C. 2014 m. birželio 10 d. 12.05 val., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, neužtikrino, kad alkoholio produktai prekybos (sandėliavimo) vietoje būtų laikomi tik su įsigijimą ar atgabenimą patvirtinančiais dokumentais, tuo pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių 8 punkto bei 1998 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 27 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, V. C. skirdamas nuobaudą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertina, kad laikytas nedidelis kiekis alkoholinių gėrimų be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kad V. C. vėliau pateikė alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti V. C. paskyrus ATPK 164 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą – 75 Lt dydžio baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

Dėl ATPK 173¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo

Iš bylos medžiagos matyti, to neginčija ir pats apeliantas, kad patikrinimo metu prekybos vietoje V. C. neturėjo alkoholinių gėrimų paskutinės inventorizacijos aprašo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660 patvirtintų Alkoholio produktų apskaitos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 256 redakcija) 28 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių 27 punkte nurodyti ūkio subjektai (kurie verčiasi didmenine ir (ar) mažmenine prekyba alkoholio produktais) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį turi atlikti alkoholio produktų inventorizaciją; paskutinės inventorizacijos aprašo egzempliorius turi būti laikomas alkoholio produktų prekybos ir sandėliavimo vietoje.

Kadangi V. C. pateikti paskutinės laikomų alkoholio produktų inventorizacijos aprašo egzemplioriaus negalėjo, tokiais veiksmais jis pažeidė Alkoholio produktų apskaitos taisyklių 28 punktą.

Nors V. C. pagrįstai pirmosios instancijos teismo nubaustas už apskaitos taisyklių pažeidimą, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad V. C. būtų anksčiau baustas pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. C. anksčiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 7 dalį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad V. C. jau buvo baustas pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 173¹ straipsnio 3 dalį.

Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie V. C. baustumą pagal 173¹ straipsnio 1 dalį, jo padarytą pažeidimą perkvalifikuoja į ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą V. C. pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes kaip ir skirdamas nuobaudą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį ir skiria šio straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą – 150 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo dalį, kurioje V. C. (V. C.) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 20 000 Lt dydžio bauda, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

V. C. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 163² straipsnio 2 dalies į ATPK 164 straipsnio 3 dalį ir paskirti septyniasdešimt penkių litų baudą be alkoholinių gėrimų konfiskavimo.

V. C. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 173¹ straipsnio 3 dalies į ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti šimto penkiasdešimt litų baudą.

V. C. paskirtas nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalį ir ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą V. C. paskirti šimto penkiasdešimt litų dydžio baudą.

Dešimt pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius