- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1425-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13051-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. J., R. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – M. J., A. J., R. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama teismo išspręsti klausimą dėl A. J. nubaudimo už teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, dalyje dėl taikos sutarties 1.1., 1.2., 4.1 punktų.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. jai buvo pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-621-558/2017 dėl M. J. bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. 2019 m. kovo 19 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo M. J. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Išieškotojo prašyme nurodyta, kad skolininkė A. J. savo veiksmais pažeidė teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1., 1.2., 4.1 punktus. 2019 m. balandžio 26 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Išvykusi su vaiku į užsienį, skolininkė pažeidė nustatytos bendravimo tvarkos 4.1. punktą, t. y. negavo rašytinio sutikimo iš M. J. išvykti su sūnumi į kitą valstybę.
Atsiliepimas
3. Išieškotojas M. J. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir teismo prašo jį patenkinti. Pažymėjo, jog nors skolininkė teigia, kad išvykdama su sūnumi į užsienį, ji pasinaudojo bendravimo tvarkos 1.4. punkte numatyta išimtimi, tačiau nė vienos iš bendravimo tvarkos 1.4 punkte nurodytų, išimtį sudarančių dienų, pažeidimo laikotarpiu nebuvo. Antstolei pateiktame prašyme išieškotojas nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 3 d. negalėjo bendrauti su sūnumi, nes vaiko motina su vaiku išvyko į užsienį. Be to, išieškotojas turėjo bendrauti su vaiku vieną darbo dieną penktąją metų savaitę, tačiau skolininkė, vadovaujantis taikos sutarties 1.2 punktu, nei vienos bendravimo dienos nepasiūlė, o nurodė, kad bus išvykusi, todėl tėvas bendrauti su vaiku negalės. Nurodė, kad išieškotojas su vaiku turėjo bendrauti ir 2019 m. vasario 6 d., tačiau jam atvykus, niekas durų neatidarė ir apie tai, kad susitikimas neįvyks, skolininkė neinformavo.
4. Skolininkė A. J. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.1 punkte yra nustatytas išieškotojo bendravimo laikas savaitgaliais; 1.2 punkte – bendravimas darbo dienomis; 4.1 punkte reglamentuotos tėvų kelionės į užsienį. Skolininkės teigimu, nei vienas iš nurodytų tvarkos punktų pažeistas nebuvo. Nurodo, kad taikos sutarties 1.4 punkte numatyti keturi atvejai, kuriems esant kartu visiems ar bet kuriam vienam iš jų, bendravimo tvarka su tėvu netaikoma. 2019 m. sausio 28 d. – vasario 6 d. buvo iš anksto suplanuotos skolininkės atostogos su sūnumi, apie kurias išieškotojas buvo informuotas iš anksto. Nurodo, kad planuodama atostogas, skolininkė laiškuose ne kartą M. J. klausė, kada jis planuoja savo atostogas su savo šeima, tačiau į pateiktus klausimus atsakymas nebuvo pateiktas. Bilietai atostogoms buvo įgyti po įvykusio susirašinėjimo bei termino, per kurį buvo paprašyta pateikti atsakymą, pabaigos. Tokioje situacijoje ji pasinaudojo taikos sutarties 1.4 punkte nustatyta išimtimi, leidžiančia netaikyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos dėl tėvų, t. y. šiuo atveju motinos, atostogų su vaiku. Pareiškėjos prašyme nurodytas teiginys, kad esą tai nebuvo moksleivių atostogos, šiuo konkrečiu atveju jokios reikšmės neturi, nes tvarkoje nurodytos kelios išimtys. Nurodo, kad M. J. sau leidžia atostogauti ir/ar vykti į komandiruotes ir/ar nebendrauti su vaiku tada, kai jam tai yra patogu, nesistengia rasti kompromiso. Taikos sutarties 4.1 punktas nieko bendro su pateiktu prašymu neturi, nes jame aptartos sąlygos, kurių būtų būtina laikytis tuo atveju, jei nebūtų 1.4 punkte nurodytų išimčių.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. J. ir M. J. privalo vykdyti teismo nutarties rezoliucinėje dalyje numatytus įpareigojimus, tačiau tėvams reikia bendradarbiauti. Skyriaus nuomone, A. J. elgesyje nėra piktybiškumo dėl galimai nevykdomos teismo nutarties.
7. Suinteresuotam asmeniui R. R. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo. Priteisė iš suinteresuoto asmens M. J. suinteresuoto asmens A. J. naudai jos patirtas 380,00 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš suinteresuoto asmens M. J. į valstybės biudžetą 7,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad skolininkės atostogos su vaikais buvo numatytos užsienio valstybėje. Vadovaujantis taikos sutarties 4.1 punktu, siekiant, kad būtų taikoma bendravimo tvarkos 1.1-1.2 punktų išimtis, skolininkė turėjo gauti rašytinį išieškotojo sutikimą išvežti vaiką į užsienį, kuris nebuvo gautas. Taikos sutarties 4.1 punkto pažeidimas lėmė, kad buvo pažeista išieškotojo bendravimo su vaikais tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais (taikos sutarties 1.1-1.2 punktai). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma tokiu būdu, koks yra numatytas teismo nutartimi, t. y. išvykdama atostogauti į užsienį su šalių nepilnamečiu vaiku skolininkė neturėjo išieškotojo sutikimo.
10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkė išieškotojo teiravosi apie išieškotojo atostogas ginčo laikotarpiu, pateikė duomenis apie savo atostogas, be to, 2019 m. sausio 5 d. informavo išieškotoją apie tai, kad 2019 metų penktąją savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) ji atostogauja su sūnumi Dubajuje ir grįžta 2019 m. vasario 6 d., o išieškotojo praleistas keturias bendravimo dienas jis galės panaudoti jam patogiu laiku. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkė dėjo pastangas derinant šalių atostogų laiką ginčo laikotarpiu, siūlė praleistas keturias bendravimo dienas perkelti išieškotojui patogiu laiku, tačiau pažymėjo, jog iki pat 2019 m. sausio 5 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė išieškotojui, kada ir kur atostogauja su nepilnamečiu sūnumi, nors kelionės bilietai buvo įsigyti dar 2018 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo taip pat įvertino tai, kad išieškotojas neteikė skolininkei duomenų apie savo atostogas ginčo laikotarpiu, nors ir sužinojęs apie atostogas, atsisakė nukrypti nuo bendravimo tvarkos, tačiau objektyvių priežasčių, kodėl nesutinka, nenurodė.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju teismo nutartis buvo netinkamai vykdoma dėl abipusės vaiko tėvų kaltės, kadangi tiek skolininkė, tiek išieškotojas nedėjo pakankamų pastangų tariantis dėl savo atostogų ir bendravimo su vaiku tvarkos, pakankamai nebendradarbiavo atsižvelgdami į savo ir nepilnamečio vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas be kita ko atsižvelgė į tai, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas skolininkės piktybiškumas ar pakartotinio/tęstinio pobūdžio (ne)veikimas, darant žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju baudos skolininkei skyrimas neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu išieškotojas M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolės pareiškimą tenkinti visa apimtimi; teismui nusprendus palikti galioti teismo nutarties dalį dėl antstolės pareiškimo pagrįstumo, prašo panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės, sprendžiant, kad kiekvienos iš šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalijamos lygiomis dalimis; priteisti iš skolininkės išieškotojo naudai bylinėjimosi išlaidas.
13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.4. nuostatą ir tai nulėmė nevisapusišką skolininkės padaryto pažeidimo vertinimą. Laikotarpiu nuo 2019-01-28 d. iki 2019-02-06 d. skolininkė negalėjo planuoti atostogų su sūnumi ir remtis bendravimo tvarkos 1.4. punkte numatyta išimtimi. Teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtu laikotarpiu galėjo būti taikoma bendravimo tvarkos 1.4. punkte nurodyta išimtis. Tokį bendravimo tvarkos aiškinimą nulemia ir sūnaus mokslo metų eigoje ugdymo įstaigos nustatytas mokymosi režimas – sūnus gali atostogauti tik moksleivių atostogų metu ir moksleivių vasaros atostogų metu. Šiuo atveju išvykimas į užsienį 2019-01-27 – 2019-02-06 laikotarpiui nepatenka nei į vieną iš bendravimo tvarkoje numatytų atvejų kuomet netaikomas tėvo ir vaiko bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis.
14. Priešingai nei nustatė teismas, A. J. elgesys, kai ji nustatytomis sūnaus bendravimo su tėvu dienomis organizuoja išvykas, yra besikartojantis. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis nesutiko, kad A. J. pakeistų jo bendravimo su sūnumi tvarką. Taigi, A. J. sąmoningai pažeidė bendravimo tvarkos 1.1. punktą, bendravimo tvarkos 1.2. ir 1.3. punktus. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pagrįstai nesutiko keisti nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi ginčo laikotarpiu nebuvo moksleivių atostogų metas. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad skolininkė planuodama sūnaus atostogas net nesiekė gauti M. J. sutikimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o tolimesni jos veiksmai - laiškai, neturi prasmės, kadangi bilietai jau buvo nupirkti ir ji žinojo, kad nepriklausomai nuo išieškotojo valios pažeis bendravimo tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta teismo išvada, jog dėl bendravimo tvarkos pažeidimo yra ir išieškotojo kaltės. Apeliantas taip pat pažymi, jog tėvai turi pareigą prisitaikyti prie sūnaus poilsio ir mokymosi režimo, bendravimo tvarkos nuostatas vykdyti ne išimtinai sau patogiausiu būdu, o atsižvelgiant į vaiko interesus ir derinant kito iš tėvų interesus.
Šalies argumentai
15. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai konstatavus abiejų šalių kaltę dėl teismo nutarties nevykdymo, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš vienos šalies (išieškotojo).
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė A. J. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, jog visiškai nepagrįstais jokiais lingvistiniais ar kokiais kitais aiškinimais išieškotojo teiginys esą nurodytu ginčo laikotarpiu nebuvo tėvų (šiuo atveju motinos) atostogų su sūnumi. Išieškotojo teiginys esą vaikas gali atostogauti tik ugdymo įstaigoje nustatytais laikotarpiais, yra visiškai nepagrįstas, nes vaikas gali atostogauti bet kuriuo kitu laiku ir jokiais teisės aktais ir/ar moralės normomis tai nėra uždrausta. Pažymėjo, jog 2019 m. sausio 28 d. – vasario 6 d. buvo iš anksto suplanuotos motinos atostogos su sūnumi, apie kurias išieškotojas buvo informuotas gerokai iš anksto, jo ne kartą buvo klausiama, kada jis planuoja savo atostogas su savo šeima, tačiau į pateiktus klausimus atsakymas nebuvo pateiktas. Skolininkė pažymi, jog išieškotojas nuolatos sau taiko išimtis dėl nustatytos bendravimo tvarkos, tuo tarpu reikalauja iš skolininkės jo laikymosi, ieškodamas pretekstų pateiktis skundus teismams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog išieškotojas nei karto nedavė sutikimo dėl išvykimo į užsienį, leidimus vaikui išvykti pas močiutę į JAV jau du kartus išdavė teismas. Vaikas ginčo laikotarpiu atostogavo su mama, o kad šiuo laikotarpiu nėra taikoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tvarkoje aiškiai nurodyta. Nors apeliantas mini nutartį, kuria skolininkei buvo skirta bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą, tačiau apeliantė pažymi, jog tai vienintelė tokio pobūdžio teismo nutartis, priimta daugiau nei prieš trejus metus. Per tą laikotarpį išieškotojas teikė keliolika prašymų dėl baudų skyrimo ar esą netinkamo motinos elgesio, tačiau nei vienas jų nebuvo patenkintas.
18. Skunde taip pat pateiktas alternatyvus prašymas, kuris iš esmės susijęs su tuo, kad esą teismas negalėjo nutartyje nurodytu būdu paskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Pagrįstai galima manyti, kad ir šioje dalyje teismas nustatytų reikalavimų nepažeidė ir išlaidas paskirstė teisingai. Apelianto nurodytas motyvas, kuriuo remiantis prašoma jas paskirstyti kitaip, nėra pagrįstas: pats apeliantas, puikiai žinodamas faktinę situaciją priėmė sprendimą kreiptis į antstolę, kad pastaroji teiktų prašymą dėl baudos skyrimo, t.y. prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. su juo sutiko ir palaikė jame išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą.
22. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/1801215 nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-621-558/2017 dėl M. J. bendravimo su vaiku tvarkos. Pagal nustatytą tvarką 1.1. M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 1.2. M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą nuo 20 val. iki 21 val.; 1.4. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi ir sūnaus gimtadienio dienai nustatytą tvarką; 4.1. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš vieną mėnesį turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvu bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.
23. Nagrinėjamu atveju prašymas skirti skolininkei baudą motyvuojamas tuo, kad skolininkė, planuodama atostogas su vaiku, neprašė išieškotojo duoti leidimą ir neinformavo iš anksto apie išvykimą į užsienio valstybę ir tokiu būdu pažeidė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1.1-1.2, 4.1 punktus.
24. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, apelianto argumentus susijusius su netinkamu bendravimo su vaiku tvarkos 1.4. nuostatos aiškinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei už nustatytos išieškotojo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė bendravimo su vaiku tvarkos 1.4 p. atitinkamo aiškinimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad skolininkei negavus išieškotojo sutikimo atostogoms su vaiku užsienyje kaip to reikalauja 4.1 p. buvo nesilaikoma išieškotojo bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais (taikos sutarties 1.1-1.2 punktai). Kita vertus atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šalių patvirtintos bendravimo su vaiku taikos sutarties 1.4 p. numato ne tik moksleivių atostogas, bet ir tėvų atostogas su sūnumi, taigi nepagrįsti apelianto argumentai, jog skolininkė neturėjo teisės vykti į suplanuotas atostogas ginčo laikotarpiu.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje pateiktas šalių susirašinėjimas sudaro pagrindą spręsti apie skolininkės siekį bendradarbiauti su išieškotoju derinant bendravimo su vaiku laiką. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo taip pat svarbu, jog skolininkė siūlė susitarti dėl jos 2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d. suplanuotų atostogų užsienyje praleistų išieškotojo bendravimo su vaikų dienų kompensavimo. Apeliantas nesutikimą su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvuoja tuo, kad atostogos buvo suplanuotos ne moksleivių atostogų metu, tačiau byloje nėra įrodymų ar duomenų, jog dėl minėtų atostogų pablogėjo šalių nepilnamečio vaiko mokymosi rezultatai ar šios atostogos neatitiko vaiko interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos taikė sprendimo nevykdymo pasekmes reglamentuojančias civilinio proceso normas ir pagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje susiklosčiusią situaciją, įvertinus šalių santykius bei tai, kad skolininkės veiksmuose neįžvelgiamas piktnaudžiavimas, baudos skyrimas skolininkei nėra tikslingas, kadangi tai neatitiktų baudos skyrimo tikslų bei paskirties.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja skirtingas bylą iniciavusio išieškotojo ir skolininkės interesas. Pažymėtina, jog išieškotojas šioje byloje aktyviai siekė, kad skolininkė būtų nubausta. Be to, tokio pobūdžio bauda teismo skiriama būtent išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Išieškotojo siekį nubausti skolininkę patvirtina ir jo pateiktas atskirasis skundas todėl pirmosios instancijos nutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto interesas šiuo atveju yra priešingas skolininkės interesui, todėl, bylą išsprendus skolininkės naudai taip pat įvertinus procesinį šalių elgesį (prašymai dėl baudos skyrimo reiškiami ne pirmą kartą ir yra atmetami), spręstina, jog skolininkė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę reikalauti iš išieškotojo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto.
31. Skolininkė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto jos naudai 380 EUR bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas iš apelianto skolininkės naudai priteistina 380 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
32. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 380,00 EUR (trys šimtai aštuoniasdešimt EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.