Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš A. K. nukentėjusiajai R. K. priteista 4000 Eur, nukentėjusiajai R. D. – 3600 Eur ir nukentėjusiajai A. K. – 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. K. nuosavybės teisės apribojimas į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) ir garažą (boksą) G-8 (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį nekilnojamąjį turtą valdyti ir juo disponuoti, leidžiant juo naudotis, šio nekilnojamojo turto saugotoja paskiriant Ž. K., paliktas galioti iki nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių atlyginimo.

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. spalio 12 d. gautas antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės (toliau – ir Antstolė) prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 222 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. turtui: ½ daliai buto (duomenys neskelbtini), ir ½ daliai garažo (duomenys neskelbtini), kadangi šis areštas šiuo metu trukdo vykdymo procesui visiškai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, yra perteklinis, nes vykdymo procese šiam turtui yra uždėtas Antstolės areštas, kuris užtikriną išieškotojų ir civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje reikalavimus. Prašyme nurodyta, kad 2023 m. balandžio 19 d. įregistruotas Antstolės areštas minėtam turtui, vykdant vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojai yra J. D., R. D., R. D., A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo vykdomieji raštai, išduoti šioje baudžiamojoje byloje). Be šių vykdomųjų bylų, Antstolė vykdo išieškojimą iš A. K. ir kitų išieškotojų naudai. Vykdymo proceso nustatyta, kad minėtam turtui nuo 2018 m. liepos 4 d. yra įregistruota hipoteka. A. K. neturint lėšų padengti išieškomas skolas, jis ir jo buvusi sutuoktinė Ž. D. nusprendė parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Jie 2025 m. spalio 7 d. pasirašė preliminarią buto ir garažo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtas parduodamas už 242 000 Eur. Pagal hipotekos kreditoriaus KU „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 21 d. sutikimą dėl turto pardavimo skolos likutis hipotekos kreditoriui sudaro 69 940,79 Eur. Hipotekos kreditorius neprieštarauja, kad turtas butų parduotas su sąlyga, kad jam būtų perversta ne mažiau kaip 69 940,79 Eur. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nėra pateiktas vykdyti antstoliams, kadangi skola yra dengiama pagal grafiką. Pasak Antstolės, tokiu būdu atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, A. K. ir jo buvusiai sutuoktinei liks apie 172 000 Eur, t. y. po 86 000 Eur. Akivaizdu, kad turto pardavimo metu A. K. gali atsiskaityti su visais išieškotojais vykdymo procese ir hipotekos kreditoriumi, todėl Antstolė 2025 m. spalio 22 d. surašė patvarkymą, kuriuo leido A. K. parduoti ½ dalį buto ir ½ dalį garažo, galiojant Antstolės areštui, su sąlyga, kad sandorio sudarymo metu į Antstolės depozitinę sąskaitą bus perversta suma, kurios visiškai užteks visoms skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti visose vykdomosiose bylose, t. y. 63 777,31 Eur. Antstolės teigimu, šiuo atveju teismo paskirtas areštas minėtam turtui yra perteklinis, jis realiai trukdo įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir atsiskaityti su visais išieškotojais. Antstolė pati negali realizuoti A. K. priklausančio turto vykdymo procese, kadangi teismas jį areštavo ir prie išieškojimo nėra prisijungęs hipotekos kreditorius, nes skola yra mokama ir nutraukti kreditavimo sutartį bei pradėti priverstinį išieškojimą hipotekos kreditoriui nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. K., turėdamas turtą, negali jo parduoti ir atsiskaityti tiek su civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje, tiek su hipotekos kreditoriumi. Vykdymo procesas yra sustojęs.