- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-90-887/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- R. J., A. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. R., I. R., D. Ū., J. Ū., notarė Inga Berulienė
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Sonata Žukauskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovams R. J., A. J., ieškovės R. J. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui R. J., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, tretiesiems asmenims pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus D. Ū., J. Ū., jų atstovei advokato padėjėjai K. S., trečiajam asmeniui V. R., trečiajam asmeniui I. R. ir institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pagal ieškovų R. J. ir A. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys D. Ū. ir J. Ū., institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. ieškinį atsakovams R. J. ir R. J. dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo bei pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. patikslintą ieškinį atsakovams R. J. ir R. J. dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį R. J., tretieji asmenys notarė Inga Berulienė, V. R., I. R. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. J. ir A. J. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu; nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo R. J. sūnaus A. J. išlaikymui po 600,00 Lt per mėnesį nuo 2011-01-01 iki jo pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo 831,63 Lt skolą už UAB „Omnitel“ paslaugas; įsiskolinimą D. Ū. ir J. Ū. pagal 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ajame notarų biure sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti asmenine R. J. skola; nutraukus santuoką, palikti ieškovei santuokinę pavardę J., atsakovui pagal jo pasirinkimą; priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 97-100 b.l.).
Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. ieškiniu prašo iš atsakovų R. J. ir R. J. solidariai priteisti 24000,00 litų skolą, 8640,00 litų netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi ir kitas išlaidas (2 t. b.l. 1-5).
Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus R. J. ir R. J. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Nekilnojamojo registro tvarkytoją ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą R. J. ir R. J. į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-11-04 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2010-11-04 žemės sklypų perdavimo - priėmimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkovams R. J. ir R. J. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, nustatyti, kad tretieji asmenys turi teisę atsakovų vardu ir lėšomis atlikti šiuos veiksmus; iš atsakovų R. J. ir R. J. solidariai priteisti 1048,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 t. b.l. 81-83).
Atsakovas R. J. patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria R. J., įgyjant turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J., įgyjant bendrosios dalinės nuosavybės teisėje su V. R., pirko (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui R. J. iš ieškovų D. Ū., J. Ū. ir Alytaus miesto 5 - ojo notarų biuro notarės Ingos Berulienės bylinėjimosi išlaidas (4 t. b.l. 58-61).
Ieškovas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori gyventi kartu su mama, nes visą laiką gyveno su mama, taip pat pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas. Ieškovas neatsimena, kada kartu su juo ir mama gyveno tėtis, atsimena, kad jį augina ir prižiūri tik mama. Su mama gyvena (duomenys neskelbtini), gali būti, kad tėvai kartu negyvena nuo 2002 metų, tėvas į šį butą per tuos metus neateidavo, ieškovo nelankydavo. Atsakovas prie išlaikymo paskutiniu metu neprisideda, padeda tik seneliai. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymui kas mėnesį po 600,00 Lt, kadangi maistui mėnesiui skiriama 500,000 Lt, nes pietūs kainuoja 7,00-8,00 Lt, bei pusryčiai ir vakarienė apie 10,00 Lt, aprangai ir avalynei skiriama apie 150,00 Lt, higienos reikmenims (šampūnui, dantų pastai, muilui) apie 50,00 Lt, laisvalaikiui apie 50,00 Lt, komunalinių mokesčių dalis apie 250,00 Lt, maisto papildams apie 50,00 Lt, išlaidos mobiliam telefonui apie 60,00 Lt, lavinimuisi ir mokyklos prekėms apie 50,00 Lt bei netikėtoms išlaidoms apie 50,00 Lt. Gauna kišenpinigių 50,00 Lt ir pramogoms išleidžia 70,00 Lt. Labiausia mėgsta kino teatrą, vieno karto išlaidos apie 40,00 Lt. Su draugais nueina į krepšinio ar kitas varžybas, bei gimtadienio išlaidos apie 150,00 Lt mėnesiui, bendrai klasės draugams perka dovanas. 700,00 Lt išlaidos, tai kuomet buvo pirktas naujas telefonas, į poreikių skaičiuotę neįskaičiuota. Ieškovo išlaikymui tinkama suma yra 1200,00 Lt, tai suma būtinoms išlaidoms. Kiek tiksliai išleidžiama jo išlaikymui, negali pasakyti, šiuo metu pradėjo lankyti sporto klubą, mėnesio išlaidos 100,00 Lt, tai nėra privaloma, dar lanko maišytus kovos menus, būna 3 treniruotės per savaitę, moka 100,00 Lt, šios išlaidos į skaičiuotę neįtrauktos. Atsakovas dabar prie išlaikymo visiškai neprisideda, išlaiko viena mama. Per paskutinius trejus metus tėvas ieškovui nėra davęs pinigų, yra nupirkęs rūbų, bet lėšų nedavė, maisto nepirko. Apie mamos pirktą žemės sklypą nieko nežinojo, nematė, kad tėvai bendrautų. Tėtis turi kitą moterį, ją turi seniai, gal 8-9 metus, ją yra matęs, jos vardas V. Šią vasarą tėtis prisidėjo prie kompiuterio pirkimo, davė 500,00 Lt (4 t. 198-199 b.l.).
Ieškovė R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais, tais pačiais metais gimė sūnus. Nuo 2002 metų kartu su atsakovu negyvena, jis susiradęs kitą moterį išėjo iš namų. Iki 2002 m. su atsakovu gyveno kaip šeima, šeimoje buvo ginčų, bet atsakovo išėjimas pas kitą moterį ieškovei buvo netikėtas. Atsakovo draugės vardas V., gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2002 metų su atsakovu nesusitikdavo, jam skambino tik dėl vaiko. Atsakovas vaikui išlaikymo per paskutinius trejus metus neteikė. Prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 600,00 Lt, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, juo nesirūpino. Dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, jis 2002 metų rugsėjo mėnesį išėjo iš namų, pradžioje apie savaitę atsakovo nebuvo namie, po to atsakovas pats pasakė, kad susirado kitą moterį ir gyvens kartu. Anksčiau dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, nes nematė būtinybės, buvo paauglys vaikas. Atsakovui išėjus, sūnus liko gyventi su ieškove, ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nėra. Vaiko poreikiams įskaičiavo ne visas išlaidas, gyvena atsakovo tėvų bute, su jais dar gyvena pusbrolis, su kuriuo dalį sąskaitų moka pusiau, kitą dalį moka pati. Komunaliniai mokesčiai šildymo metu sudaro virš 1000,00 Lt. Sūnus laisvalaikį riboja, pinigus išleidžia ne kiekvieną savaitgalį. Pateikti kvitai, kur didžioji dalis išleidžiami vaiko poreikiams; Ieškovė turi vieną Maxima atsiskaitymo kortelę ir dvi Rimi korteles. Pateikti ir tie čekiai, kada parduotuvėje pasiskolino iš kitų asmenų Maxima nuolaidų korteles, naudojosi sesers kortele. Širdies lašus pirko vaikui, būna, kad sūnus jaudinasi prieš kontrolinį, vaikas yra jautresnis. Sūnaus išlaikymui skiria tiek lėšų, kiek turi, ieškovės mėnesio pajamos 1000,00 Lt, ji viską išleidžia vaikui ir jai dar materialiai padeda visa šeima, paremia pinigais, daiktais, kiekvieną mėnesį paremia skirtingai, būna, kad brolis duoda 500,00 – 600,00 Lt, sesuo duoda po 200,00 Lt, mama 200,00-300,00 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo 821,63 Lt, kuriuos sumokėjo Omnitel, jos vardu buvo sudaryta sutartis ir nebuvo atsiskaityta. Apie atsakovo sandorį su Ū. nieko nežinojo, niekur nedalyvavo, niekur nepasirašė, pas notarę nedalyvavo. Apie šį faktą sužinojo praeitų metų vasarą, kada buvo užblokuotos jos sąskaitos. Paskambinus atsakovui, sužinojo apie sandorius. Apie žemės pirkimo sandorį nieko nežinojo, apie jį atsakovas jos neinformavo, Ūselius pamatė tik teisme, todėl pareiga atsiskaityti lieka tik atsakovui, todėl prašo pripažinti jo asmenine skola. Su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda 10 metų, išlaikymo sau iš atsakovo priteisti neprašo, su Ū. reikalavimu nesutinka, dėl patikslinto priešieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. „Omnitel“ telefono sutartis sudaryta apie 1998 metus ir ji nenutraukta. „Omnitel“ abonentu naudojosi atsakovas, ieškovė sumokėjo įsiskolinimą, todėl prašo priteisti šią sumą iš atsakovo. Ieškovė neatsimena fakto, kad atsakovas būtų jai davęs 800,00 Lt. Atsakovo tėvams neskambina, prašo pagalbos, kada pati neišgali išgyventi iš savo aplinkos; atsakovui paskutiniu metu neskambino. Atsakovas su sūnumi praeitais metais liepos mėnesį buvo Juodkrantėje (4 t. 199-200 b.l.).
Ieškovės R. J. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas ir turi būti patenkintas dėl ieškinyje nurodytų, teismo posėdyje nurodytų motyvų. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovo kaltė įrodyta neginčytinai, CK 3.60 numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus šeima nesirūpino. Šioje byloje įrodytos aplinkybės, kad atsakovas buvo neištikimas, tai nurodė ieškovė, liudytojai, atsakovas dar 2002 metais paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, šeima faktiškai nesirūpino, sūnui išlaikymo nemokėjo, atsakovas šių faktų nepaneigė, nors atsakovas bandė teigti, kad išėjo gyventi kitur, tik paskui pradėjo gyventi su kita moterimi. Tačiau tai nekeičia aplinkybės, kad buvo palikta šeima. Nėra pagrindo netikėti nepilnamečio vaiko parodymais, kuris neatsimena, kad tėvai gyventų kartu. Įrodymų dėl ieškovės kaltės nutraukiant santuoką byloje nepateikta, atsakovo aiškinimai dėl ieškovės nesitvarkymo nepagrįsti, siekiant paneigti savo kaltę. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos ginčo nėra, vaikas daugelį metų gyvena kartu su motina, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Prašo priteisti iš atsakovo nuo 2011-01-01 sūnaus išlaikymui po 600,00 Lt periodinių išmokų. Atsakovas darbingas asmuo, verčiasi verslu, toks išlaikymas būtinas, vaikas didelis. Byloje pateikta vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, kad jam išleidžiama 1210,00 Lt. Byloje pateikta ir papildoma vaiko išlaidų lentelė 104 b.l., iš kurios matyti, kad vaikui papildomai išleidžiama 350,00 Lt. Apklausiant atsakovą, šias išlaidas patvirtino, net nurodė keletą didesnių sumų, o dėl keletos sumų negalėjo pasakyti, kiek reikia vaiko išlaikymui. Byloje pateikti kvitai, nors ir pirkta skirtingomis kortelėmis, tačiau nepaneigia nurodytų išlaidų priteisimo, kadangi pasinaudojama ir kitų asmenų kortelėmis, maistui nurodyta 15,00 Lt dienai suma nėra didelė. Byloje pateikti duomenys, kad naudojamasi internetu, už kurį reikia mokėti mokestį 125 b.l., duomenys dėl kabelinės televizijos 126 b.l., mobilaus telefono išklotinės 127-137 b.l., pateiktos sąskaitos už buto komunalinių mokesčių mokėjimą 138 - 143 b.l. Apklausti liudytojai patvirtino, kad brolis ir mama padeda išlaikyti A. J., nepateikta įrodymų, kad atsakovas kaip nors prisideda prie jo išlaikymo. Reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo prašo patenkinti pilnai. Taip pat prašo patenkinti reikalavimą ir priteisti 831,63 Lt už „Omnitel“ paslaugas, pateikti kvitai, kad ieškovė sumokėjo šią sumą už telefono paslaugas, atsakovas patvirtino, kad gyvenant santuokoje jis naudojosi šiuo abonentu, jam buvo paimtas telefonas. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad šią skolą sumokėjo, ši skola priteistina iš atsakovo. Ieškinyje nepareikštas reikalavimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, nes ieškovė su atsakovu jokio turto neįgijo, atsižvelgiant, kad byloje pateikti įrodymai, kad J. įgijo atitinkamą turtą, prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas R. J. ir R. J. turtinėms teisėms turtines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų, tai yra faktinio negyvenimo kartu. Ši aplinkybė nustatyta šalių paaiškinimais ir neginčijamais faktais, šis reikalavimas turėtų būti patenkintas pilnai. Nors teigia, kad santuokoje nekilnojamasis turtas neįgytas, teismas turės spręsti klausimą dėl turto padalinimo, tai numato 3.62 str., kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, mutatis mutandis taikomas CK 3.59 str., Kadangi turtas santuokoje formaliai atsirado, sudaryta sutartis ir perdavimo aktas, teismas savo iniciatyva turės išspręsti turto padalinimo klausimą. Netenkinus priešieškinio, prašo visą turtą priteisti ieškovui, už jį ieškovei nepriteisiant kompensacijos. Sudarytas sandoris ginčijamas keliais pagrindais. Ieškovė su Ū. nesitarė, Ū. elgiasi nesąžiningai, siekia parturtėti ieškovės sąskaita. Priešieškinis ginčijamas ir tuo pagrindu, kad J. ir R. sutuoktinės nedalyvavo ir noro būti įrašytom į sutartį pas notarą neišreiškė. Negali būti, kad šaliai sukuriami įsipareigojimai, jai nedalyvaujant sudarant sandorį. Atsakovas pats nurodo, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2002 metų, apie sudaromą sandorį ieškovė nežinojo, notarė sutuoktinę įrašė savo iniciatyva. Palaiko reikalavimą sandorį dalyje dėl R. J. pripažinti negaliojančiu. Dėl reikalavimo įregistruoti sandorį, ieškovės atžvilgiu reikalavimą prašo atmesti. Reikalavimas grindžiamas CK 6.393 str., kuris numato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 str. nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas, nuosavybės teisė atsiranda nuo pasirašymo dienos, tokiu būdu J. savininku tampa nuo akto pasirašymo dienos. Nėra pagrindo įpareigoti įregistruoti sutartį, VĮ „Registrų centras“ neįregistruotos tik pačios daiktinės teisės, pats sandoris matosi. Ieškovė nedalyvavo sudarant sandorį neturi pareigos įregistruoti sandorį. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį dalyje dėl R. J. tenkinti pilnai, likusioje dalyje palieka spręsti teismo nuožiūra, Ū. ieškinį dėl J. atmesti ir priteisti visas teismo išlaidas (5 t. 35-36 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, todėl, kad 2002 m. išėjo pas kitą moterį. Su kita moterimi gyvena nuo 2005 m., su ieškove kartu negyvena gal nuo 2003 ar 2004 metų, iš šeimos išėjo ne dėl kitos moters, o dėl to, kad namuose buvo netvarkinga, ieškovė netinkamai vedė ūkį ir tai jį erzino. Ieškovė tuo metu dirbo pusę dienos, bet susitvarkyti nespėdavo, dėl to su ieškove labai pykdavosi. Taip pat sūnui neišugdytas tvarkos pojūtis. Iš namų išėjo, kada ieškovės nebuvo namuose, jai nieko nesakė, daiktus pasiėmė vėliau. Iki to laiko su ieškove pykosi, ieškovę su sūnumi paliko gyventi tėvų bute. Gyvenant su ieškove, buvo atvejų, kada atsakovas vartojo alkoholį ir lošdavo, buvo pralošiami atsakovo asmeniniai pinigai, tuo metu atsakovas turėjo medienos verslą. Iki 2002 metų atsakovas buvo išėjęs iš namų, negyveno kartu su ieškove pusantrų metų, po to buvo sugrįžęs pas ieškovę. Ieškovės pateikti čekiai, kur vieną dieną pirkta dvejose parduotuvėse ir pirktos tos pačios prekės, kitą dieną pirkta 5 prekybos centruose, ieškovė elgiasi nesąžiningai. Ieškovės atlyginimas vaikui neleistų išleisti vaikui 1200,00 Lt, taip pat išlaikymas buvo teikiamas ir iš atsakovo pusės, padeda ir jo tėvai. Yra mokėjęs už sūnaus baseiną, diedukas mokėjo už sporto salę. Nuo bylos iškėlimo pinigų neduoda, bet visada su sūnumi nueina į kiną, nuperka drabužių, praeitą vasarą su sūnumi atostogavo Juodkrantėje, kur atostogavo ne pirmą kartą. Apie sandorį su Ū. ieškovė tikrai nieko nežinojo. Atsakovo tėvai 8 metus mokėjo už buto patarnavimus, ieškovė vaiko poreikiams skaičiuoja 250,00 Lt išlaidų mokesčiams, pagal jos skaičiavimą, ieškovė už mokesčius sumoka 500,00 Lt. Atsakovas mano, kad santuoką reikia nutraukti dėl abiejų kaltės, sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, nesutinka su išlaikymo vaikui suma, mano, kad sūnaus išlaikymui iš jo pakaktų 400,00 Lt. Atsakovas patvirtina, kad vaiko poreikių lentelėje 500,00 Lt išlaidos maistui pagrįstos, išlaidos avalynei – mano, kad kiekvieną mėnesį neperka avalynės, sutinka, kad laisvalaikiui reikia 50,00 Lt, komunaliniai mokesčiai neturėtų būti įtraukti į poreikių lentelę, mano tokio amžiaus vaikui papildų nereikia, 60,00 Lt mobiliam telefonui išlaidos perdidelės, lavinimo ir mokyklinės prekės perkamos tik rugsėjo mėnesį, todėl 50,00 Lt mokslo reikmėms kiekvieną mėnesį per didelė suma, žino kiek kainuoja pratybos, kuprinė. Sūnui buvo pirkti akiniai, mano, kad tai būtina prekė. Sūnus su atsakovu kiekvienais metais važiuodavo į Juodkrantę, jį pilnai išlaikė, sūnui perko sportinę aprangą, kedus, į metus papildomos išlaidos sudaro apie 400,00-500,00 Lt. Ieškovei šios išlaidos žinomos, tačiau įrodymai byloje nepateikti. Nuo 2011-01-01 iki kovo mėnesio sūnui duodavo po 300,00 Lt, pinigus palikdavo namuose, ieškovė žinojo, kokioje vietoje palieka, turėjo buto raktus, buvo sutarta vieta, kur palieka pinigus. 2011-07-29 davė 800,00 Lt, po to prasidėjus teismams, pinigų nedavė, įrodymų apie pinigų davimą neturi, sūnaus teiginys, kad neteikė išlaikymo, melas. Apie skolą Omnitel, atsakovas nurodė, kada buvo užblokuotos kortelės, ieškovei grįžus į Kauną, atsakovas padavė 800,00 Lt ieškovei į rankas, ieškovė galėjo panaudoti pinigus kaip sūnui išlaikymą ar skolą, už ką davė pinigus, atsakovas ieškovei nepasakė. Telefonas buvo paimtas 1996 m. ieškovės vardu, bet naudojosi atsakovas. Atsakovas taip pat paaiškino, kad iš Ū. nesiruošė pirkti miško, Ū. visą laiką sakė, kad miškas prie ežero. Šiuo metu miškas iškirstas, yra laukas, kurį reikia atsodinti. Taip pat tuo metu, kada pirko, buvo kitos kainos. Suskaičiuoti sklypo vertės nebuvo galima, į vieną pusę eita 40 minučių. Sutartis pas notarą pasirašyta, kad Ū. būtų ramiau, kad su jais bus atsiskaityta iškirtus mišką. Jeigu būtų norėjęs tapti savininku, tai nuosavybę būtų įforminęs, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra būtų kompensavus apie 80 procentų, kadangi to neatliko, patvirtina faktą, kad nesiruošė pirkti. Išlaidos iškertant, sutvarkant mišką buvo didelės, apie 50000,00-60000,00 Lt išleista miško darbams, V. R. patvirtins nurodytas aplinkybes. Priešieškinyje nurodyta, kad skolą pripažinti asmenine, kadangi sudarant sandorį ieškovė nedalyvavo, notarė paklausė, ar vedęs, ar ne. Skolos šiai dienai neturi, tai pirkimo – pardavimo sutartis, dėl kreditorinių įsipareigojimų priešieškinyje pasisakė tik dėl ieškovės. Su Ū. susipažino paskambinus jo grupiokui, pasakė, jog Ū. nori, kad jiems kas nors sutvarkytų jų mišką. Susitikus su Ū. iki ežero nuėjo viena linija, sutarė, kiek gali mokėti už medienos kubo kainą, sutarė apie 30,00 Lt. Ū. norėjo parduoti su žeme, atsakovas ir V. R. aiškino, kad galbūt pirks mišką su žeme, jeigu juos tenkins kaina. Pas notarą kreipėsi Ū. prašymu, jie sakė, kad reikia pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, tuo metu atsakovas neįsivaizdavo, kad perkamas miškas su žeme, nes buvo neįmanoma apžiūrėti ribų. Su Ū. buvo žodinis sutarimas, kad galbūt pirks mišką su žeme. Atvykus pas notarą, notaras buvo paruošęs pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas ją skaitė, matė, kad perka mišką su žeme. Tada suprato, kaip Ū. apsidraudimą, žemę pirkti galvojo priklausomai nuo to, kiek iškirs medienos. Sutartį pasirašė, notarei jokių pretenzijų nesakė, sklypų perdavimo - priėmimo akto neskaitė, jį pasirašė. Už iškirstą medieną su Ū. atsiskaitė, kad sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, suprato, tačiau ją pasirašydamas nesuprato, kad įgyja daiktą, už kurį turi atlyginti. Atsakovo išsilavinimas aukštasis, profesija miškininkystė, dirba pagal profesiją. Prašo pripažinti sudarytą sandorį negaliojančiu, kadangi iki šiol neturi plano, jo net nėra matęs, matęs tik miškotvarkos projektą, atsakovą domino tik kiek galima pagaminti medienos. Pasirašant sutartį pas notarę, planų nebuvo, buvo pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas, šiuos dokumentus atsakovas gavęs, pasirašant sutartį, negalvojo, kad tai rimta, ketinimai buvo iškirsti mišką, atsiskaityti su Ū., o tada, po sutarties sudarymo, spręs ar pirks žemę. Sumokėjo avanso 3000,00 Lt, po to 20000,00 Lt, po to pervedė su R. iš bendrų pinigų 8000,00 Lt ir dar 4000,00 Lt. Pinigai buvo pervesti iš medienos supirkimo įmonės į R. sąskaitą, ten buvo jų bendri pinigai 12000,00 Lt, tada su R. tarėsi, kiek pervesti Ū.; tokių įrodymų byloje nepateikė. Žemės pirkimo iniciatyva buvo iš Ū., pradžioje buvo sutarę medienos kainą, sutarė apie 30,00 Lt už kubą, kadangi neturėjo pinigų atsiskaityti, tada pasirašė sutartį. Darbai pradėti prieš leidimo išėmimą, prieš pasirašant pas notarą sutartį, leidimus kirsti mišką turi išsiimti savininkai, todėl leidimus kirsti mišką išėmė nuvykus kartu su Ū.. Pas notarą sudaryti sandoriui dokumentai pateikti Ū. iniciatyva, notarei santuokos liudijimas nebuvo pateiktas. Pirkimo – pardavimo sutartyje suma buvo aptarta, atsakovas suprato, kad tai kaina su visa žeme (4 t. 200-202 b.l., 5 t. 36-39 b.l.).
Atsakovo R. J. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovą atstovauja dalyje dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, todėl dalyje dėl santuokos nutraukimo atstovė nepasisako. Palaikydama savo atstovaujamojo paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, taip pat, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, ji pilnai palaiko atsakovo R. J. priešieškinį ir prašo jį patenkinti, taip pat prašo atmesti ieškovų Ū. ieškinius, kadangi susipažinus su pirkimo-pardavimo sutartimi ir ją lydinčiais dokumentais akivaizdžiai matyti, kad notaras ir ieškovai nepateikė parduodamos žemės sklypų planų sandorių sudarymo metu, dėl ko negalima tinkamai identifikuoti šių sklypų vietos, ribų. Žemės įstatymas imperatyviai numato, kad parduodamo žemės sklypo planas yra neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Mano, kad pirkimo-pardavimo sandorį ruošiančiam ir tvirtinančiam notarui šis įstatymo nustatytas imperatyvas yra žinomas ir privalomas vykdyti, tačiau su sutartimi tokių žemės sklypų planų šalims perduota nebuvo. Kyla klausimas kaip turi būti vertinama žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.9 punktas, kuriame nurodyta , jog perduodama pirkėjams žemės sklypų planai Ml: 10000, M 1:2000. Mano, kad įstatyme numatyta imperatyvi nuostata, kad sklypo plano buvimas neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarties dalis šiuo sandoriu nebuvo įvykdyta. Pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią praktiką, vykdant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius yra atliekmi privalomi veiksmai šį sandorį tvirtinant, taigi, šalys sutaria kainą, ji fiksuojama, sutaria apmokėjimo terminus, jie fiksuojami, privaloma užtikrinti sandorio įvykdymo užtikrinimo sąlygas ir kt. Įstatymo nuostata perduoti parduodamą daiktą, vykdoma surašant parduodamo objekto perdavimo-priėmimo aktą, kad šalys susipažintų su įgyjamu daiktu, jį apžiūrėtų, įsitikintų neatskleistomis savybėmis, būkle ir kt. Žemės įstatymo nuostata dėl žemės sklypo plano privalomumo turi būti vykdoma taip pat su pirkimo sutartimi perduodant konkretų planą. Kodėl esant suformuotam sklypui ir tinkamai dokumentacijai nepridėti šių dokumentų. Būtent atsakovo priešieškinyje nurodyti argumentai ir pridėta rašytinė medžiaga patvirtintina, kad šalys neketino vykdyti šio sandorio, šalys pirko medieną ir už ją mokėjo, ieškovai savo vardu formino leidimus miškui kirsti, patys iniciajavo leidimų pratęsimą. Tai patvirtina byloje esantys leidimai, sklypų planai nėra pridėti prie pirkimo sutarties, kita vertus, perkami buvo 3 žemės sklypai, įregistruoti atskirais kadastriniais numeriais, bei įteisinti kaip trys skirtingi nekilnojamojo turto objektai, kuriems nustatytos pardavimo kainos. Jei laikytis ieškovų pozicijos, kad visos sklypų kainos buvo suderintos, tai atskirai turėjo būti pridėti trijų žemės sklypų planai. Analizuojant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti žymos, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, duomenų apie tai, kad šis planas buvo pridėtas prie pirkimo-pardavimo sutarties nėra. Pripažįstama, kad žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 str. 2 d.). Tam, kad kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, žemė turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 str.: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Ši CK nuostata atitinkamai atskleista žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 str. 1 d. nurodytam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Šiuo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ir į kasacinio teismo išaiaškinimus apie tai, kad sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir įgalinantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sandoris sudarytas pažeidus šiuos reikalavimus, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taip pat prašo atsižvelgti analizuojant atsakovo priešieškinio pagrįstumą į jame išdėstytas faktines aplinkybes apie tai, kad tretysis asmuo notaras paaiškino, kad sutuoktinio teisių apsauga sudarant sandorius yra paisoma tik perleidžiant turtą, bet ne įgyjant. Mano, kad tokia nuostata yra ydinga, kadangi sandorio sudarymas iš esmės pakeičia šalių teisinius santykius, todėl abiem atvejais tiek įgyjant turtą, tiek jį perleidžiant, (ypač sudarant sandorį dėl nekilnojamojo turto, sudarant sandorį su įsipareigojimu finansiniu) būtinas ir privalomas kito sutuoktinio valios išreiškimas ir informavimas. Tokį sandorį tvirtinantis notaras privalo užtikrinti šalių lygias teises, nes jis tarpininkauja tarp sandorio šalių, taip pat veikia kaip valstybės atstovas užtikrindamas tinkamą sandorių sudarymą. Be nurodytų aplinkybių prašo atsižvelgti į byloje esančius rašytinius dokumentus, kurie patvirtina ieškovų veiksmus sudarius šiuos sandorius, taip pat atsakovų veiksmus: ieškovai veikia ir toliau kaip šio miško sklypo šeimininkai, atsakovai neteikia sutarčių registruoti, bet atsiskaito pardavę medieną taip kaip ir buvo šalių sutarta. Prašo įvertinti sandorio sudarymo laikotarpį ir visuotinai žinomas aplinkybes dėl gamtos stichijos padarytos žalos miškams, bei šalių elgesį sandorio sudarymo metu. Todėl prašo patenkinti atsakovo R. J. priešieškinį, atmesti ieškovų ieškinius kaip nepagrįstus ir neįrodytus (5 t. 37-38, 39 b.l.).
Šalies argumentai
Tretieji asmenys Danė ir J. Ū. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą R. J. įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarius sutartį, atsakovas ir ieškovė buvo susituokę, palieka spręsti teismui, ar skolą priteisti iš abiejų J. J. pirmą kartą pamatė teisme, sudarant sandorį ji nedalyvavo. J. Ū. kreipėsi į Druskininkų urėdą, kad nori parduoti žemės sklypą su mišku, paprašė, kad paieškotų pirkėjų. Po kiek laiko davė R. J. kontaktus, su kuriuo susitiko miške. Pirmo susitikimo metu sakė, kad nori parduoti mišką su žeme ir sodybvietę, kadangi su sutuoktine yra invalidai ir negali prižiūrėti. Atsakovas sutiko apžiūrėti, J. Ū. nusivežė visus dokumentus ir tikslų planą, miškotvarkos projekte tiksliai suskirstytas miškas. R. J. pasiėmęs projektą, pasakė, kad jis gali įeiti į duomenų bazę ir gali sužinoti, kiek yra medienos. Atsakovas iškirto daugiau medienos, nei buvo išduotas leidimas, o leidimo išėmimas jų vardu, buvo apgaulė. Leidimas buvo išduotas, nes atsakovas sakė, kad suges mediena. V. R. davė 3000,00 Lt, pasirašė, kad gavo 3000,00 Lt rankpinigių, užsakė pas notarę sudaryti sutartį, sutartį visi skaitė. Notarė apie sandorio sudarymą aiškino, kad parduodamas žemės sklypas, sudarant sandorį, buvo atsinešę visus planus, juos pateikė. Visų trijų sklypų planų originalai buvo pateikti pas notarą, atsakovas ir tretysis asmuo V. R. juos apžiūrėjo, taip pat buvo apžiūrėję ir namuose. Kas pasiėmė planus pas notarę, nežino. J. Ū. suprato, kad perkant turtą sutuoktinio sutikimo nereikia, reikia tik parduodant turtą. Dokumentus notarei nuvežė J. Ū., juos pasiliko notarei. Paskambinęs J. prašė atvykti pasirašyti leidimo pratęsimą, kadangi nėra kaip prašyti išduoti naują leidimą. Pasitikėjo, kad bus sudaromas sandoris, todėl davė leidimą kirsti mišką iki sandorio sudarymo, sutarė, kad iškirs mišką, parduos ir atsiskaitys su jais (4 t. 202-203 b.l., 5 t. 39 b.l.).
Atsiliepimas
Trečiųjų asmenų D. ir J. Ū. atstovė advokato padėjėja K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nenuosekliai, pareiškus ieškinį Kauno raj. apylinkės teisme, kur buvo pareikštas trečiųjų asmenų reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovės ir atsakovo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neginčijo skolos, tik nesutiko jos mokėti. Bylą prijungus prie šios santuokos nutraukimo bylos, atsakovas nenurodė aplinkybės, kad sandoris būtų pripažintinas negaliojančiu. Atsakovas įrodinėja, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kad neturėjo ketinimo sudaryti tokią sutartį. Iš atsakovo paaiškinimų praeitame teismo posėdyje akivaizdu, kad jis suprato, kokį sandorį jis sudaro. Nė vienas procese dalyvavęs asmuo nepatvirtino, kad atsakovas negavo žemės sklypo planų, jis juos gavo, atsakovas tvirtina, kas jam yra paranku, kad įrodytų sandorio negaliojimą. Visi byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad tokie dokumentai buvo, notarė juos pateikė. Notarės per praeitą posėdį pateikti dokumentai yra Ū. pateikti dokumentai. Notarė, suprasdama pasekmes, tinkamai vykdo savo pareigas, sandorį tvirtino tinkamai, apie sandorio pasekmes informavo tinkamai. Vienintelis atsakovas patvirtino, kad turėjo kitokį ketinimą. Atsakovas sudarant sandorį įgijo nuosavybės teisę kartu su sutuoktine, kadangi CK 3.87 str. numato, kuo vadovavosi notarė tvirtinant sandorį. Notarė, sudarydama sandorį, neturėjo kitokių duomenų, J. ir R. patvirtino, kad jie buvo santuokoje. Nėra duomenų, kad atsakovas pas notarę kokiu tai būdu būtų išreiškęs savo nesutikimą, kad įrašoma sutuoktinė. Jeigu notarei būtų pasakyta aplinkybė, kad J. kartu negyvena 10 metų, galbūt notarė būtų pasiūliusi pateikti procesinį dokumentą, kad sutuoktinė leistų įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, notarei kitaip elgtis įstatymas neleidžia. Notarė sudarydama sandorį nedalyvaujant kitam sutuoktiniui, vadovaujasi prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Notarė privalėjo nurodyti, koks turto teisinis rėžimas, notarė savo pareigas atliko tinkamai. Šalys įrodinėja tas aplinkybes, kad nuo 2002 m. kartu negyvena. 3.67 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis, išskyrus, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas pirmiausia turi nustatyti ar konstatuoti sprendime kito sutuoktinio kaltę, po to kad būtų galima taikyti įstatymo išlygą. Teismo posėdyje duoti tik šalių paaiškinimai, kad kartu negyvena nuo 2002 metų, nors atsakovas minėjęs kad kartu negyvena nuo 2005 metų. Vienareikšmiškai nurodytos aplinkybės, nuo kada šalys negyvena, nėra. Atsakovas turi ieškovės buto raktus, ten dažnai lankosi, bute iki 2005 m. buvo jo darbiniai rūbai. Apie šalių bendro ūkio nevedimą parodymai grįsti tik šalių paaiškinimais, apklausti liudytojai yra artimi giminaičiai, todėl parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai. CK 3.88 str., 3.89 str. pasisakyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kalbama ir apie kreditorių teisėtus interesus, reikėtų vertinti ne tik liudytojų parodymus, taip pat ir įrodymų pakankamumo aspektu. CK 6.393 str. 4 d. numato, jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Jeigu būtų atsakovas tinkamai įvykdęs pareigas, sumokėjęs už įgytą turtą, ginčo nebūtų. Tęsiant skolos išieškojimą, kyla problema, iš ko išieškoti skolą. Šiuo atveju nuosavybės teises turintis asmuo, kitaip ieškinio negalėjo reikšti, nes sandoris nurodo, kokia teise įgijo. Todėl pareikštas ieškinys registruoti daiktines teises. Tretieji asmenys prašo jų ieškinį tenkinti, priteisti skolą iš abiejų sutuoktinių J. ir J. 24 000 Lt, susidariusias netesybas ieškinio padavimo dienai, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tenkinti prašymą įpareigoti J. registruoti nuosavybes teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu jie to neatliks, leisti įregistruoti Ū. atsakovų sąskaita (5 t. 39-40 b.l.).
Tretysis asmuo notarė Inga Berulienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirkimo –pardavimo sutartis sudaryta pagal šalių valią. Rengiant sandorį, iš savininko reikalauja nuosavybės dokumentų, tai dokumentai, kurių pagrindu įgyta nuosavybė. Jeigu perleidžiamas visas turtas, kuris įgytas pagal tam tikrą dokumentą, turto originalai dažniausia lieka pas notarą, planų originalai pas notarą nelieka, juos atiduoda naujam turto įgijėjui, pas notarą lieka kopijos. Kad buvo pateikti planų originalai, patvirtina likusios kopijos, yra įrašyta sutartyje, kurioje nurodytas plano mastelis, perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad planai perduoti. Planus siūti prie sutarties reikalavimo nėra. Norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose žemės įsigijimo tvarką, nurodyta, kad sudarant sandorį perduodami sklypų planai. Dėl sandorio sudarymo dokumentus pateikė J. Ū., kad su sutuoktine nori parduoti žemės sklypus, sutarė datą kada atvyks, nurodė pirkėjų asmens kodus, kad būtų galima paruošti pirkimo sutartį ir parengė sutartį. Kad sutartyje nurodyti ir sutuoktiniai, nurodyta kokia forma įgyjamas turtas, todėl įrašo ir sutuoktinius. Kadangi registre buvo nurodyta, kad turtą įgyja santuokoje, buvo nurodytos ir pirkėjų sutuoktinės. Jeigu pirkėjas nurodytų, jog nesutinka, kad būtų nurodytas sutuoktinis, reikalauja, kad pateiktų sutuoktinio notariškai patvirtintą sutikimą, kad pirkėjas perka iš asmeninių lėšų ir būtų registruota asmeninė nuosavybė arba atvyktų pati sutuoktinė. Sutartis buvo pateikta visiems susipažinti, sumokėjo dalį pinigų, kokią dalį negali pasakyti. Paaiškino šalims, kad sutartimi perleidžiami trys sklypai, iki kada turi būti sumokėti pinigus, sutartį šalys skaitė. Nebuvo kalbos, kad šalių būtų kiti ketinimai, nei nurodyta sandoryje. Po kiek laiko visos šalys buvo atvykę į biurą, klausė ką daryti, kadangi pirkėjai negali įvykdyti sutarties sąlygos atsiskaityti, kalbėjo apie pirkimo – pardavimo sutartį. Buvo kalba, kad pirkėjai neturi pinigų atsiskaityti, pasiūlymas buvo pratęsti atsiskaitymo terminą. Neatsimena pokalbio, kad J. būtų sakęs, jog neketina atsiskaityti. CK numato, kad šalių dalyvavimas sandoryje būtinas perleidžiant turtą; šiuo atveju yra preziumuojama, kad sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, nemano kad reikia vadovautis CK normomis, kurios reglamentuoja sutuoktinių prievoles. Kas sumokėjo už sandorį, negali pasakyti, neatsimena. Žemės įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad planas neatsiejama dalis nuo sutarties, planai buvo perduoti, pirkėjai pasirašė perdavimo – priėmimo akte. Atskirų dokumentų registro nėra, sutartyje ir perdavimo – priėmimo akte aiškiai nurodoma, kas yra pridedama. Notariato įstatyme numatyta, kad notarui pateikiami visi nuosavybės dokumentai, kad įsitikinti dėl nuosavybės, sutartyje nurodyta, kokie planai padaryti. Jeigu atsakovas neturi plano, iš Žemėtvarkos skyriaus gali išsiimti kopiją. VĮ „Registrų centras“ perduodami vienas sutarties egzempliorius ir pridėti visų sklypų planai. Jeigu buvo pateikti originalai, esant dviem įgijėjams, kaip dalinasi planų originalus, netikrino, planai buvo paduoti į rankas, kokie planai pateikti, matyti iš paruošiamosios medžiagos, buvo atiduoti 3 planai, dokumentų pateikimo registras nevedamas (4 t. 203-204 b.l.).
Tretysis asmuo V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Ū. sandoris buvo sudarytas dėl miško pirkimo, notarinėje kontoroje pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašydamas sutartį, jos sudarymo pasekmes suprato. Pardavėjus surado R. J., buvo ketinimas pirkti nuosavybę, su J. sutarė, kad perka mišką, kadangi mišką nenaudinga pirkti be žemės sklypo, mišką pirko kartu su žemės sklypu. Pas Ū. namuose buvo, kokius dokumentus rodė namuose, neatsimena, aptarė kainą, jiems davė avansą, surašė sutartį, po to su jais susitiko pas notarą. Neatsimena, ar Ū. namuose rodė žemės sklypų planus. Pas notarą dalyvavo jis, R. J., J. Ū. ir D. Ū., jis sutartį skaitė. Buvo pateiktais užklijuotas vokas, kurį reikia užregistruoti VĮ „Registrų centras“, buvo pateikta kartu su žemės sklypų planais. Neatsimena, ar pas notarą visi gavo dokumentus. Sklypas buvo užregistruotas, kada iškilo problema su Ū., su jais atsikaitė ir užregistravo sutartį. Negali pasakyti, ar J. pas notarą matė žemės sklypų planus. Į jį R. J. nesikreipė, kad jam reikalingi žemės sklypų planai įregistruoti nuosavybę, žemės sklypų planus turi. J. pas notarą sudarant sandorį nedalyvavo, ar J. gyvena kartus su J., nežino. Jo sutuoktinė apie sudaromą sandorį nežinojo, su savo sutuoktine dėl sklypo pirkimo nesitarė. Nepripažįsta, kad už savo dalį sklypo sumokėjo R. J. pinigais. Nežino, kodėl leidimus išėmė ir pratęsinėjo Ū., pas inspektorius vyko J.. Miškotvarkos projekto nematė; miško ribas parodė J., jis matyt turėjo miškotvarkos projektą, apžiūrint sklypus, ribas parodė R. J.. Su J. nusipirkę mišką, jį iškirto ir pardavė medieną (5 t. 34-35 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų R. J. ir A. J. patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. ieškinys dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų tenkintinas pilnai.
Trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. ieškinys dėl įpareigojimo atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į įgytą turtą nekilnojamojo turto registre paliktinas nenagrinėtu.
Atsakovo R. J. priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovų, atsakovo, jų atstovų, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t. 9 b.l.), šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J. (1 t. 10 b.l.). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. bei atsakovas R. J. ir tretysis asmuo V. R. 2010-11-04 Alytaus m. 5-ajame notaro biure sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kuriuos tretieji asmenys pardavė, o R. J. ir V. R. įgijo tris žemės sklypus (2 t. 9-11, 12-13 b.l.)
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Dėl šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių kilimo nuo 2002 metų.
Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje 1995 m. rugpjūčio 27 d. gimė sūnus A. J. (1 t. 10 b.l.). Sutuoktiniai apie dešimt metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių. Iš ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes kartu negyvena jau ilgą laiko tarpą, kiekvienas turi susikūręs savo gyvenimą, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos neturi galimybės, taikytis nenori. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kaltina atsakovą, kad 2002 metais atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaiku (išskyrus pavienius veiksmus), kitu sutuoktiniu, prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo. Atsakovo kaltę ieškovė grindžia liudytojų M. B. U., A. U. ir J. K. parodymais (1 t. 173-175 b.l.). Liudytojai patvirtino, kad jiems žinoma, jog atsakovas išėjo iš namų 2002 metais, kadangi turėjo kitą moterį. Kai atsakovas ieškovę paliko, ji labai išgyveno dėl to, nervinosi, gėrė vaistus. Atsakovas paaiškino, kad iš šeimos išėjo ne dėl kitos moters, o dėl to, kad namuose buvo netvarkinga ir tai jį erzino. Ieškovė tuo metu dirbo pusę dienos, bet susitvarkyti nespėdavo, dėl to su ieškove labai pykdavosi, taip pat sūnui neišugdytas tvarkos poreikis. Atsakovas teigė, kad jo gyvenime kita moteris atsirado tik 2005 metais, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kaip kiekviena prezumpcija, ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Tam, kad būtų galima preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo dėl šeimos palikimo ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpinimo, būtina nustatyti dviejų aplinkybių visetą: pirma, šeimos palikimo, antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus.
Atsakovas nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau priešieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovės kaltės, pats patvirtino, kad išėjo iš namų, paliko ieškovę jai nieko nepasakęs. Atsakovas kaip santuokos nutrūkimo priežastį nurodė ieškovės netvarkingumą, tačiau šio fakto neįrodė (CPK 178 str.) bei teismas tokią santuokos nutrūkimo priežastį vertina, kaip itin nerimtą ir nesvarbią. Atsakovo vienasmenis apsisprendimas ir išėjimas parodo, kad jis nesprendė kartu su ieškove iškilusios problemos, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką, o dėl jį netenkinančios tvarkos namuose, išėjo nieko net nepasakęs, nepagalvodamas apie galimas pasekmes kitiems šeimos nariams, ypač vaikui. Faktas, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, neįrodytas, tačiau akivaizdu, kad atsakovas šeimą paliko ir ja nesirūpino. Teismas vertina, kad atsakovas įstatyme nustatytos prezumpcijos nenuginčijo ir daro išvadą, kad atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigos rūpintis vaiku (išskyrus pavienius veiksmus), kitu sutuoktiniu, prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo. Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas jos ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu. Tiek šalys, tiek šalių liudytojai patvirtino, kad ieškovė su atsakovu negyvena kartu ir neveda bendro ūkio ilgą laiko tarpą. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu negyvena nuo 2002 metų, atsakovas per parengiamuosius teismo posėdžius patvirtinęs šią aplinkybę, nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad jo nuomone šeiminis gyvenimas su ieškove nutrūko nuo 2004 metų. Tačiau pastarasis atsakovo teiginys nebuvo pagrįstas įrodymais. Pažymėtina, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Teismas vertina, jog byloje įrodyta ir nekelia abejonių, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2002 metais. Šis konstatuotas faktas lemia tai, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybės dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2002 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-580/2009). Todėl įvertinus nuoseklius ieškovės paaiškinimus, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais nustatytina, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu.
Žemesnės instancijos teismas
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – J., atsakovui – J. (CK 3.69 str. 1 d.).
Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 str.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. J.. Ieškovas A. J. duodamas paaiškinimus byloje nurodė, kad nori gyventi su motina. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl neesant ginčo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su R. J., tenkintinas.
Dėl 831,63 Lt skolos ieškovei priteisimo.
Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo R. J. 831,63 Lt skolą, susidariusią už R. J. UAB „Omnitel“ teiktas paslaugas. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji savo vardu buvo sudariusi sutartį su UAB „Omnitel“, kurios pagrindu buvo teikiamos paslaugos, tačiau abonentu visą laiką naudojosi atsakovas R. J., kuris ieškovės paaiškinimų neginčijo. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji šią skolą UAB „Omnitel“ sumokėjo, UAB „Omnitel“ patvirtino, jog įsiskolinimas padengtas (4 t. 6 b.l.). Atsakovas nurodė teismui, kad jis 800,00 Lt grąžino ieškovei, tačiau pats patvirtino, kad jis nepasakė ieškovei kokiu tikslu duoda jai šiuos pinigus ar sūnaus išlaikymui, ar ieškovės sumokėtos skolos sugrąžinimui. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių 800,00 Lt davimo ieškovei faktą, tuo tarpu ieškovė paneigė, kad gavo iš atsakovo tokią pinigų sumą. Todėl teismas įvertinęs šalių parodymus, byloje esančius dokumentus daro išvadą, kad atsakovas savo teiginių neįrodė, o ieškovės reikalavimas dėl 831,63 Lt skolos priteisimo tenkintinas kaip įrodytas (CPK 178 str.).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Ieškovė įsiskolinimą tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankišku reikalavimus D. Ū. ir J. Ū. pagal 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ajame notarų biure sudarytą žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, prašo pripažinti asmenine R. J. skola.
Tretieji asmenys D. Ū. ir J. Ū. prašo iš atsakovų R. J. ir R. J. solidariai priteisti: 24000,00 litų skolą; 8640,00 litų netesybų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi ir kitas išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2010-11-04 Alytaus miesto 5-jo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria R. J., įgyjant turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J., įgyjant bendrosios dalinės nuosavybės teisėje su V. R., pirko (duomenys neskelbtini).
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.
Teismas pripažino ir nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu. Iš bylos duomenų, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovė R. J. sandorio sudaryme nedalyvavo, niekur neišreiškė savo valios įgyti žemės sklypus, kad jos vardu yra sudarytas sandoris, ieškovė sužinojo tik tada, kai atsakovui nemokant susidariusios skolos, buvo areštuota ieškovės sąskaita. Tretieji asmenys Danė ir J. Ū. patvirtino, kad ieškovę pirmą kartą pamatė teismo posėdyje, visi pardavimo klausimai buvo derinami su atsakovu. Atsakovas patvirtino, kad jis sudarinėjo sandorį ieškovei nežinant, apie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą atsakovas ieškovės neinformavo. Notarė Inga Berulienė paaiškino, kadangi registre buvo nurodyta, jog turtą įgyja santuokoje, buvo nurodytos ir pirkėjų sutuoktinės, tačiau sandorio sudaryme dalyvavo tik atsakovas R. J.. Pažymėtina, kad atsakovas žemės sklypus įgijo už savo asmenines lėšas, iškirtęs mišką, gautas pajamas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl teismas daro išvadą, kad prievolę, atsiradusią iš vieno sutuoktinio, t.y. R. J. sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio, tretiesiems asmenims privalo įvykdyti atsakovas R. J..
Dėl atsakovo priešieškinio dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Atsakovas prašo pripažinti negaliojančia 2010-11-04 Alytaus miesto 5-jo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria R. J., įgyjant turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J., įgyjant bendrosios dalinės nuosavybės teisėje su V. R., pirko (duomenys neskelbtini). Šį savo prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad 2010 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (ginčo sutarties) sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir vėlesnėse įstatymo redakcijose. Pažymėjo, kad sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jokio sklypo plano atsakovas nematė, o Žemės sklypų perdavimo-priėmimo akte nurodyta 1.4 p. išlyga, kad perduodant parduodamą nekilnojamąjį turtą kartu perduodami dokumentai - žemės sklypų planai, vertintina kritiškai, nes viena vertus įstatyme konkrečiai yra nurodyta, kad žemės sandorio neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas, antra vertus, po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo iš karto buvo reikalaujama pasirašyti ir žemės sklypo perdavimo priėmimo aktą ir jokių dokumentų J. ir R. neperduodant, nes šalys neketino ir ateityje to daryti. Be to, nei atsakovas, nei V. R. duomenų apie savo sutuoktines neteikė bei jokio noro ar pageidavimo įrašyti jas pirkimo-pardavimo sutartyje neišreiškė, antraip sutuoktinės būtų pasirašiusios dėl sudaromo sandorio, bei išreiškusios valią jį sudaryti.
Faktą, kad pirkėjams R. J. ir V. R. nebuvo perduoti žemės sklypų planai paneigia trečiųjų asmenų D. ir J. Ū., notarės Ingos Berulienės ir trečiojo asmens V. R. parodymai. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje 3.9. punkte bei žemės sklypų perdavimo-priėmimo akte 1.4. punkte nurodyta, jog perduodami žemės sklypų planai (2 t. 10, 12 b.l.). Notarė taip pat pateikė teismui jos turimą medžiagą, kuri buvo surinkta sudarant sutartį, kurioje yra žemės sklypų planų kopijos, daromos pardavėjams pateikiant žemės sklypų planų originalus pirkėjams (4 t. 174-176 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti notarės parodymais, kadangi notaras yra valstybės tarnautojas, nesuinteresuotas bylos baigtimi. Be to, su atsakovu bendrojon dalinėn nuosavybėn įgijęs žemės sklypus V. R. patvirtino, kad pas notarą pasirašant sutartį jiems buvo perduoti žemės sklypų planai, kuriuos pasiėmė būtent V. R.. Šiais trečiojo asmens paaiškinimais abejoti teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad V. R. bei jo sutuoktinė įgytus žemės sklypus iš Danės ir J. Ū. Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip savo nuosavybę, ko nebūtų galėję padaryti be žemės sklypų planų, kadangi atliekant registraciją, privaloma nustatyti žemės sklypų ribas. Pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį dviem bendrasavininkiam buvo perduoti originalūs planai ir jie kaip sąžiningi įgyjėjai turėjo pasirūpinti protingu planų pasinaudojimu, kad abu galėtų įregistruoti savo nuosavybę. Jokiam teisės akte nenumatyta, kokiu būdu vienas bendrasavininkas turi perduoti kitam bendrasavininkiui žemės sklypų planus. Atsakovas R. J. ir V. R. įsigijo žemės sklypus su mišku, kurį kirto, medieną pardavė. V. R. pardavėjams sumokėjo sutartą kainą, o atsakovas R. J. nusprendė, kad sutartis turėtų būti pripažinta iš dalies negaliojančia. Tai reiškia, kad D. ir J. Ū. žemės sklypus turėtų pasilikti sau, tačiau po miško iškirtimo neįmanoma sąžininga restitucija. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pripažinus sutartį iš dalies negaliojančia, būtų pažeisti trečiųjų asmenų D. ir J. Ū. teisėti interesai, tuo tarpu atsakovas R. J. nenurodė teismui, kuo aukščiau nurodyta pirkimo – pardavimo sutartis pažeidžia jo interesus. Atsakovo R. J., turinčio aukštajį išsilavinimą, įgijusį miškininko specialybę, pagal kurią atsakovas ir dirba, paaiškinimai, kad jis nesuprato kokią sutartį sudarė, manė, kad ji tik formali, jokio turto įgyti neketino, norėjo tik išsikirsti mišką, kad tretieji asmenys pasinaudojo atsakovo patiklumu ir nepatyrimu bei kt., vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, tačiau kuri visiškai neatitinka kitų proceso dalyvių paaiškinimų bei bylos medžiagos. Taip pat atsakovo priešieškinio motyvai prieštarauja pačio atsakovo paaiškinimams duotiems viso bylos nagrinėjimo metu (1 t. 64-65 b.l., 2 t. 28-29, 112-114 b.l., 3 t. 42 b.l.). Todėl tuo pagrindu, kad perduodant nekilnojamąjį turtą pirkėjams nebuvo perduoti dokumentai - žemės sklypų planai, atsakovo priešieškinio reikalavimas netenkintinas.
Teismas vertina, kad sudarant sutartį atsakovo R. J. ir trečiojo asmens V. R. sutuoktinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytos teisėtai ir pagrįstai. CK 3.82 str., 3.87 str. ir 3.88 str. numato, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties ir nėra nustatę kitokio turto teisinio rėžimo, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu buvo turtas įgytas, t.y. nepriklausomai kas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Įstatymas nedaro išlygų asmenims, kurie kartu negyvena, tačiau nėra nutraukę santuokos. Notaras tvirtindamas sandorį, atlieka reikiamas patikras valstybiniuose registruose, tame tarpe ir patikrą gyventojų registre, kur matyti, ar asmuo yra sudaręs santuoką, ar ne. Nekilnojamojo turto sandoriuose nustatoma, kokia nuosavybės forma yra turtas įgyjamas, t.y. asmeninės nuosavybės, dalinės nuosavybės ar kt. Atsižvelgiant į tai, atlikus patikrą registruose ir nustačius, kad pirkėjai buvo sudarę santuokas, buvo nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atskiras sutuoktinio sutikimas įgyti turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra reikalingas, įstatymas tokio reikalavimo nenumato, kaip tik imperatyviai nurodo, kad santuokoje įgytas turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, jei nėra vedybų sutarties ir šis faktas turi būti paviešintas viešajame registre. Pats atsakovas patvirtino, jog skaitydamas sutartį pas notarą matė, kad sutartyje įrašyta ir jo sutuoktinė kaip pirkėja, tačiau notarei nieko nepasakė, neatkreipė notarės dėmesio, kad su ieškove negyvena kaip sutuoktiniai apie dešimt metų bei kad šią nuosavybę atsakovas nori įgyti tik savo vardu. Teismas tokį atsakovo elgesį vertina, kaip aplaidų ir nerūpestingą, dėl ko eilei žmonių sukėlė nepatogumus. Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu. Pripažino, kad nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo, kaip savo asmeninę nuosavybę bei prievolę, atsiradusią iš vieno sutuoktinio, t.y. R. J. sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio, tretiesiems asmenims privalo įvykdyti atsakovas R. J.. Todėl iš dalies tenkintinas priešieškinio reikalavimas, pripažintina negaliojančia 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria R. J., įgijo turtą 1(duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J.. Konstatuojant, kad pastarąjį nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Dėl trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. ieškinio dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų priteisimo.
Tretieji asmenys D. Ū. ir J. Ū. prašo iš atsakovų R. J. ir R. J. solidariai priteisti 24000,00 litų skolą; 8640,00 litų netesybų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi ir kitas išlaidas.
Teismas konstatvo, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu ir pripažino kad prievolę, atsiradusią iš vieno sutuoktinio, t.y. R. J. sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio, tretiesiems asmenims privalo įvykdyti atsakovas R. J..
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas tretiesiems asmenims skolingas 24000,00 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo D. ir J. Ū..
Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad jeigu atsakovai neįvykdys visiškai ar iš dalies savo įsipareigojimų per nurodytą terminą, t.y. iki 2011-01-01, jie privalės pardavėjams sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 3.8 p.). Šalių sudaryta sutartis, turi įstatymo galią ir privaloma įvykdyti.
Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 str.). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 str. 2 d., kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 str. 3 d., netesybos gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 str., kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Pažymėtina, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas, sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad pirkimo - pardavimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, atsakovas sutarties sudarymo momentu (2010-11-04) tretiesiems asmenims sumokėjo 11500,00 Lt ir liko skolingas 24000,00 Lt, kuriuos turėjo sumokėti iki 2011-01-01. Tačiau atsakovas nevykdo savo prievolės grąžinti skolą tretiesiems asmenims jau beveik du metus. Per sutarties nevykdymo laikotarpį, atsakovas R. J., tretysis asmuo V. R. bei tretieji asmenys D. ir J. Ū. kreipėsi į notarę dėl patarimo kaip elgtis, kadangi pirkėjai negalėjo laiku sumokėti likusios skolos už įgytus žemės sklypus. Šį faktą patvirtino notarė Inga Berulienė. Tačiau net ir po notarės patarimo prasitęsti skolos mokėjimo terminą (4 t. 204 b.l.), atsakovas nesiėmė priemonių susiklosčiusiai probleminei situacijai išspręsti, buvo nerūpestingas ir pasyvus. Atsakovas įsigytuose žemės sklypuose kirto medieną, ją pardavė, tačiau su D. ir J. Ū. neatsiskaitė. Vietoje to, atsakovas siekė įvairiais būdai išvengti likusios skolos sumokėjimo pardavėjams. 2011-02-06 atsakovas R. J. kreipėsi su ieškiniu į Prienų rajono apylinkės teismą dėl sutarties kainos sumažinimo ir pinigų įskaitymo (2 t. 112-114). Šioje santuokos nutraukimo byloje, viso bylos nagrinėjimo metu pripažinęs skolą, 2012 metų gegužės mėnesį atsakovas pateikė priešieškinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Dėl pastarojo reikalavimo motyvų teismas pasisakė vertindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą. Teismo manymu, atsakovas turėdamas aukštąjį išsilavinimą, miškininko specialybę ir dirbdamas pagal šią specialybę, puikiai suvokė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasekmes, geriau negu kuris nors kitas fizinis asmuo galėjo numatyti sandorio naudingumą ir būsimas pajamas. Todėl teismas vertina, kad visas aukščiau nurodytas atsakovo elgesys liudija jo nesąžiningumą ir siekį visomis įmanomomis priemonėmis išvengti prievolės įvykdymo, netgi akivaizdžiai pažeidžiant pardavėjų teisėtus interesus. Todėl darytina išvada, kad 8640,00 Lt netesybų (delspinigių) dydis nėra neprotingai didelis ir priteistinas iš atsakovo R. J. D. ir J. Ū..
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Danei ir J. Ū. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.)
Todėl iš atsakovo R. J. priteistina 24000,00 Lt skolos, 8640,00 Lt netesybų; 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. reikalavimo įpareigoti atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į įgytą turtą Nekilnojamojo turto registre.
Tretieji asmenys taip pat prašo įpareigoti atsakovus R. J. ir R. J., per 5 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į Nekilnojamojo registro tvarkytoją ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą R. J. ir R. J. į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2010-11-04 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2010-11-04 žemės sklypų perdavimo - priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 3197). Atkovams R. J. ir R. J. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, nustatyti, kad tretieji asmenys turi teisę jų vardu ir lėšomis atlikti šiuos veiksmus.
Teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu ir pripažino kad prievolę, atsiradusią iš vieno sutuoktinio, t.y. R. J. sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio, tretiesiems asmenims privalo įvykdyti atsakovas R. J..
Nekilnojamojo turto registro nuostatuose yra reglamentuotas su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimas ir išregistravimas. Šių nuostatų 54 punkte nurodyta, kad įregistruojamos žymos apie įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nutartis, turinčias įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daromos gavus atitinkamus teismo sprendimus ar nutartis. Kas reiškia, kad teismui priėmus sprendimą ir teismui ar bet kuriam proceso dalyviui pateikus jį Nekilnojamojo turto registrui, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruojamos pagal teismo sprendimą, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į įgytą turtą Nekilnojamojo turto registre, vertintinas kaip perteklinis ir paliktinas nenagrinėtu.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (1 t. 11 b.l.), transporto priemonių neturi (1 t. 15 b.l.). Gyvena atsakovo tėvams priklausančiame bute trise, dirba VšĮ „Kauno Centro poliklinika“, atlyginimas vidutiniškai per mėnesį 1244,00 Lt (1 t. 17, 18, 103 b.l.).
Teismui netenkinus atsakovo priešieškinio pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia, teismas vertina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (2 t. 9-11, 12-13 b.l.), transporto priemonių neturi (1 t. 16 b.l.), dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas 1810,19 Lt per mėnesį (4 t. 66 b.l.). Kitų išlaikytinių neturi, turi kreditorinį įsipareigojimą (2 t. 4 b.l.).
Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė poreikų skaičiuotėje nurodė, kad septyniolikos metų sūnaus A. poreikiai yra apie 1200,00 Lt per mėnesį: išlaidos maistui sudaro – 500,00 Lt per mėnesį, drabužiams, avalynei – 150,00 Lt, higienos priemonėms – 50,00 Lt, vaistams, vitaminams – 50,00 Lt, laisvalaikiui – 50,00 Lt, išlaidos mobiliam telefonui – 60,00 Lt, kominalinių mokesčių dalis – 250,00 Lt, mokyklinėms prekėms – 50,00 Lt, papildomoms netikėtoms išlaidoms – 50,00 Lt (1 t. 35 b.l.). Akivaizdu, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Ieškovas A. J. aukštas, tvirto sudėjimo, sportuojantis jaunuolis, kurio poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Ieškovė R. J. nurodė, kad sūnaus maitinimui išleidžia 7-8 Lt pietums bei pusryčiams ir vakarienei apie 10,00 Lt. Teismo nuomone maistui yra skiriama protinga pinigų suma, su 500,00 Lt skiriama suma sūnaus mitybai sutiko ir atsakovas. Atsakovas mano, kad sūnui kiekvieną mėnesį neperkama drabužių ir avalynės už 150,00 Lt. Tačiau teismas vertina, kad ši suma kaip metinis vidurkis šios rūšies prekėms yra protingo dydžio. Teismui nekelia abejonių, kad nepilnamečiam sūnui yra išleidžiamos ieškovės nurodytos pinigų sumos higienai, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui, mokyklinėms prekėms. Tačiau teismas kritiškai vertina išleidžiamą kas mėnesį 250,00 Lt sumą kaip vaiko dalį komunaliniams mokesčiams bei 60,00 Lt sumą mobiliam telefonui. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad į vaiko būtinuosius poreikius privalo būti įtraukta jam skiriama komunalinių mokesčių dalis. Ieškovė pateikė teismui buto, kuriame gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitas už komunalinius mokesčius. Tačiau pateiktos sąskaitos tik už žiemos laikotarpį, kuomet būna didesni mokesčiai (1 t. 138-143 b.l.), tačiau net ir iš šių sąskaitų matyti, kad mėnesiui reikia susimokėti apie 600,00 Lt mokesčių, o ne 1000,00 Lt kaip nurodė ieškovė. Bei akivaizdu, kad pateikti viso buto komunaliniai mokesčiai, dalinami dviems asmenims, nors ieškovė pati nurodė teismo posėdžio metu, kad jie gyvena trise (4 t. 199 b.l.). Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, turėtų būti ženkliai mažinama A. J. komunalinių mokesčių dalis. Taip pat teismas vertina, kaip išdidintą ir nepagrįstą 60,00 Lt sumą mobiliam telefonui. Ieškovė gaudama nedidelį atlyginimą, turi protingai tenkinti vaiko poreikius, įvertinusi savo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas. Todėl teismas vertina, kad ši suma taip pat mažintina. Ieškovė nenurodė teismui, kad sūnus turi kokių nors sveikatos problemų dėl ko jam reikėtų pirkti brangesnius drabužius, avalynę ar specialų maistą.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Pagal šioje byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 600,00 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko normalią sveikatos būklę, įprastus poreikius, yra nepagrįstas, išdidintas, todėl turi būti mažinamas, Teismas vertina, kad iš atsakovo turi būti priteistas 500,00 Lt kas mėnesį sūnaus A. išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Teismas vertina, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti sūnui tokio dydžio išlaikymą. Įvertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, įvertinant abiejų šalių – A. J. tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovo R. J. priteistinas išlaikymas A. J. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. J. atstovė R. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovė R. J. prašė priteisti išlaikymą sūnui nuo 2011-01-01 iki pilnametystės.
CK 3.200 str. reglamentuota išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Todėl šį ieškovės reikalavimą teismas vertina kaip prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovė rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko, tai patvirtina teismui pateikti vaiko poreikių skaičiuotė (1 t. 35 b.l.), A. J. lankymasis pas psichologus (1 t. b.l. 105), tiek maisto, tiek kitų būtinųjų prekių pirkimą įrodantys dokumentai (1 t. 106-124, 144-146 b.l.). Tiek ieškovas A. J. nurodė, kad jį išlaiko tik mama, tiek ieškovė R. J. paaiškino, kad atsakovas paskutinius trejus metus prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ieškovai patvirtino, kad praėjusiais metais A. su tėvu buvo išvykę į Juodkrantę bei 2012 metų vasarą atsakovas davė A. 500,00 Lt kompiuterio pirkimui (4 t. 198-200 b.l.). Tačiau ši suma neįeina į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, todėl ji neminusuotina. Atsakovas patvirtino, kad prasidėjus santuokos nutraukimo bylai pinigų sūnaus išlaikymui nedavė, tačiau yra sumokėjęs už sūnaus baseiną, nuperka drabužių, tačiau šiuos faktus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas akcentuoja, kad jo tėvas, A. senelis, prisidėjęs daug prie vaikaičio išlaikymo, tačiau senelių parama vaikaičiams, neatleidžia tėvų nuo jų išlaikymo pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, patvirtino ir pats atsakovas (4 t. 200 b.l.), kad atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2011-09-13 – ieškinio padavimo teismui dienos, todėl ginčo laikotarpis yra 8 mėnesiai, nuo ieškovės prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimą datos – 2011-01-01 iki 2011-09-13. Nors atsakovas aiškino teismui, kad jis visą laiką prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, vežėsi atostogauti, pirko aprangą, avalynę, atsakovas pats patvirtino, kad tokių įrodymų byloje neteikia (4 t. 200 b.l.), ieškovai šių faktų nepatvirtino. Todėl teismas atsakovo atsikirtimus vertina kaip neįrodytus. 2011 metais šalių sūnui buvo 16 metų, todėl teismas vertina, kad tiek šešiolikmečiui, tiek septyniolikmečiui vaikui, vadovaujantis protingumo kriterijais, yra pakankamas analogiškas išlaikymas, juolab, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl didesnio negu vidutinis išlaikymo poreikio sūnui 2011 metais. Todėl iš atsakovo priteistinas 4200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-12.
Dėl santuokinio turto padalinimo.
Vertinant jau nurodytus motyvus dėl faktinio santuokos nutrūkimo ir pasekmių turtinėms teisėms atsiradimo, teismas daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje, dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir teismo atmestų reikalavimo daliai.
Ieškovė R. J. patyrė 1147,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t. 7, 36, 37, 167-168 b.l.). Tretieji asmenys D. Ū. ir J. Ū. patyrė 5911,06 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 t. 13, 84-86, 87, 5 t. 6-29 b.l.). Atsakovas R. J. patyrė 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (4 t. 13, 82-83 b.l.).
Teismas patikslintą ieškinį tenkino 91 proc., todėl iš atsakovo ieškovei R. J. priteistina 1043,77 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Palikus nenagrinėtu trečiųjų asmenų Danės ir J. Ū. ieškinį dėl įpareigojimo atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į įgytą turtą nekilnojamojo turto registre, netenkintinas trečiųjų asmenų prašymas priteisti 1048,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas tenkino 100 procentų trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinio dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų reikalavimų, todėl iš atsakovo tretiesiems asmenims priteistina 4862,56 Lt jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, savo prašyme nurodė, kad prašo priteisti už advokato paslaugas 3850,00 Lt, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tik 3600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. nepateikti įrodymai patvirtinantys dar 250,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą.
CPK 93 str. 4 d. nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vadovaudamasis jau nurodytais motyvais vertina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties nesąžiningo elgesio, todėl jos nepriteistinos.
Teismas byloje turėjo 265,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistina 192,44 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 180,00 Lt už priteistą išlaikymą. Iš ieškovės valstybei priteistina 19,03 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. Ū. ir J. Ū. valstybei priteistina po 26,88 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų R. J. ir A. J. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. ieškinį dėl skolos, netesybų, metinių palūkanų tenkinti pilnai.
Trečiųjų asmenų D. Ū. ir J. Ū. ieškinį dėl įpareigojimo atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į įgytą turtą nekilnojamojo turto registre palikti nenagrinėtą.
Atsakovo R. J. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2002 metų faktinio negyvenimo kartu.
Po santuokos nutraukimo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – J., R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) – prigimtinę J..
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-13 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4200,00 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų) už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-12.
Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 831,63 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą 63 ct) skolos.
Pripažinti įsiskolinimą D. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ajame notarų biure sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį asmenine R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skola.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) 24000,00 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius litų) skolos, 8640,00 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų) netesybų; 5 (penkis) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažintina negaliojančia 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo turtą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad 2010-11-04 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Ingos Berulienės patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Ramūnas Juodvalkis, a.k. (duomenys neskelbtini), įgijo turtą (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Likusioje dalyje priešieškinį netenkinti.
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1043,77 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris litus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti tretiesiems asmenims D. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 4862,56 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 192,44 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį už priteistą išlaikymą, iš viso 372,44 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus 44 ct). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,03 Lt (devyniolika litų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš D. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ū., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 26,88 Lt (dvidešimt šešis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.