Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip jau nustatyta Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-319/2014 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje pripažinta, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., Kauno mieste esančioje Šilainių turgavietėje, per keletą kartų iš nenustatytų asmenų, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.3, 3.2, 3.4 punktų nuostatas, neteisėtai įsigijo pakankamai didelį kiekį ne lietuviškomis banderolėmis pažymėtų cigarečių (akcizais apmokestinamas prekes) ir neteisėtai laikė jas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pats negabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną cigarečių (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 dalies a) p., 202 str. 3 d. 1 įtrauka), tačiau Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, skolininkais laikomi ir asmenys dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Minėtame baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnyje, ir paaiškino, kad Kaune, Šilainių turguje, iš nepažįstamų asmenų neteisėtai įgijo ir laikė nurodytą kiekį ir nurodytas rūšis cigarečių bei 5 (penkis) litrus denatūruoto etilo alkoholio. Cigaretes jis laikė skirtingose vietose, tai yra jam nuosavybės teise priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini) , ir nuomojame garaže (duomenys neskelbtini) . Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, dalyvauja neteisėtai įvežant prekes, muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad gabeno prekes, dalyvavo neteisėtai gabenant, įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Pažymėtina, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais - banderolėmis - yra vienas iš būdų atskirti prekes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos įvairių šalių specialiais ženklais ir iš viso nepaženklintos (be banderolių), cigarečių kiekis buvo didelis, įvertinus pareiškėjo veiksmus įsigyjant, transportuojant, laikant ginčo prekes, pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.

Taigi pareiškėjo skundo argumentas dėl 2014 m. spalio 22 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“ 3 punkto, kuriuo buvo tęsiamas priverstinis muito išieškojimas, neteisėtumo yra nepagrįstas ir nepatvirtina Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio prasme rimto pagrindo manyti, kad Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 4KM19/5-0661S neatitinka muitų teisės aktų.

Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo (administravimo) veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punktas bei kiti mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies a) punktą., jeigu mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį muitinė turi pasinaudoti visomis galiojančių teisės aktų jai suteiktomis teisėmis, įskaitant vykdymą, kad būtų užtikrintas minėtos sumos sumokėjimas. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 93 straipsnis numato sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimą ir atvejus, kai jo vykdymas sustabdomas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatos taikomos visais šio Įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 161 straipsnio nuostatą, nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 8 bei 15 punktus Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę atitinkamai priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas; taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Pagal Įstatymo 95 straipsnio 1 dalį, be kitų 1 dalyje nurodytų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra ir 2 punkte numatytas turto areštas bei 3 punkte numatytas nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pagal Įstatymo 101 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pagal Įstatymo 102 straipsnį, Mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje. Pagal Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaip jau minėta Kauno teritorinė muitinė 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“, kuriuo nusprendė sustabdyti mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014-09-10) priverstinį išieškojimą, kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir tęsti D. B. 5994,00 Lt muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.), priverstinį išieškojimą, nes pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės (b.l. 8).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad muito mokesčio išieškojimas pareiškėjui sukeltų nepataisomą žalą, nes šiuo metu jis gauna minimalias pajamas, santaupų banke neturi, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nors yra išsituokęs, bet žmonai padeda išlaikyti nepilnametę dukrą.

Įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje.

Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992-10-12), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau-Bendrijos muitinės kodeksas), reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pareiškėjas nepateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės (muito mokesčio) prievolės įvykdymų, o pareiškėjo pateiktos UAB „Saugus automobilis“, kurios direktoriumi yra D. B., pažymos apie gyventojui išmokėtas išmokas (b.l.12, 14), UAB „Sidonas ir ko“ pažyma apie L. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l.13), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , padovanojo J. B. ir M. B., kurių uzufruktoriais įregistruoti L. B. ir D. B. (b.l.15,16), Valstybės įmonės „Regitra“ 2014 m. lapkričio 24 d. pažyma apie tai, kad pareiškėjas neturi įregistravęs transporto priemonių, duomenys apie L. B. darbingumo lygį (b.l.70,71) nepatvirtina, kad 1736 Eur (5994 Lt) muito (A00) sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą ar toks garantijos pateikimas galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Šiuo nagrinėjamu atveju, sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą, neesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikytas proceso šalių interesų balansas, pažeistas proporcingumo principas (LVAT 2011-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3027/2011). Dėl panašaus pobūdžio pažeidimų ir solidarios skolininkų atsakomybės ne kartą yra pasisakęs Europos Bendrijos teisingumo teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Europos Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C-414/02,31 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1531/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -261/2011, administracinės bylos Nr. Al43-2570/2011, Nr. A261-l 138/2011, Nr. A444-1193/2013).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, ginčo teisinių santykių teisiniam reglamentavimui ginčijamo Kauno teritorinės muitinės 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 7775 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S įregistruotos mokestinės prievolės“, 3 punktas, kuriuo buvo nuspręsta tęsti D. B. 5994,00 Lt muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/5-0661S (2014 m. rugsėjo 10 d.), priverstinį išieškojimą, yra pagrįstas ir teisėtas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.