Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P., D. B., I. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: medicininių mirties liudijimų, Gyventojų registro išrašo, santuokos liudijimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjų T. P., D. B., I. B. motina V. P. ir tėvas S. P. (duomenys neskelbtini) mirė V. P. Paveldėjimo byla po jos mirties užvesta nebuvo.

Liudytoja Z. V. parodė, jog yra pareiškėjų kaimynė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje gyvena maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, o pareiškėjos su savo tėvais atsikraustė gyventi po poros metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų. Po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) metais name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos likusi šeima, t. y. vyras S. . ir dukros T. P., D. B. ir I. B. Po mirties jie visi rūpinosi likusiu turtu.

Liudytoja D. P. parodė, jog yra pareiškėjų kaimynė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tuo metu, kai atsikraustė ten gyventi, pareiškėjų namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas. Jame gyveno V. P. su sutuoktiniu S. P. bei dukromis T. P., D. B. ir I. B. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jai mirus, jos name liko gyventi vyras su dukromis.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o V. P. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis) ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Pareiškėjos nurodė, kad tiek jos, tiek jų tėvas S. P. po V. P. mirties iš karto priėmė palikimą, kadangi faktiškai pradėjo jį valdyti. Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų – tvarto, šiltnamio ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statyba buvo pradėta ir baigta (duomenys neskelbtini) metais. Po V. P. mirties, (duomenys neskelbtini), buvo pradėta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. 2002 m. rugsėjo 12 d. išduotoje pažymoje nurodoma, kad S. P. vardu užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kitus kiemo statinius, priklausančius V. P. ir S. P. bendrąja jungtine nuosavybės teise, buvo įregistruotos jau po V. P. mirties, nors statinių statyba buvo baigta dar V. P. esant gyvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalis). Po V. P. mirties pareiškėjos kartu su S. P. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, kuriuo bendrai rūpinosi ir prižiūrėjo, vykdė visas mokestines prievoles, susijusias su gyvenamojo namo priežiūra ir išlaikymu, naudojosi ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais, namų apyvokos daiktais, buities prietaisais bei eile kitų po motinos mirties likusių daiktų. Pareiškėjos bei S. P. nuo palikimo atsiradimo momento bendrai naudojosi turtu, įeinančiu į V. P. palikimo sudėtį. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų Z. V. ir D. P. išsakyti argumentai teismo posėdžio metu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja T. P. palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas?pagal įstatymą?neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau,?nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009?m.?gruodžio?22?d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009; 2020?m. gruodžio 16??d. nutartis civilinėje byloje Nr.?e3K-3-340-378/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja T. P., nors ir būdama nepilnamete, po motinos mirties liko gyventi tėvams priklausiusiame gyvenamajame name, faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu, tokiu būdu priimdama palikimą faktiniu valdymu.

Faktiškai pradėdami valdyti palikimą sudarantį turtą, pareiškėjos D. B., I. B., T. P. bei jų tėvas S. P. išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po V. P. mirties. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei sutuoktinis S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė V. P. palikimą lygiomis dalimis.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.