- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- AS-858-701-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00048-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Ūrus”, Ko
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ūrus” ir Ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ūrus” ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Ūrus” ir Ko (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 2-9), prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir atsakovas, Utenos RAAD) išnagrinėti 2012 m. sausio 2 d. pareiškėjo prašymą „Dėl paraiškos dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK) Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimui“ Nr. l ir koreguoti TIPK Nr. TU(2)-65 dalį, patikslinant į Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos Lt”.
Paaiškino, jog atsakovas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo” panaikino pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 21 d. išduotą TIPK. Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-235-320/2012 pagal UAB „Ūrus” ir Ko skundą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimą Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo”.
Pareiškėjo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą kitam posėdžiui, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinėje byloje Nr. I-235-320-2012 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti 2012 m. kovo 2 d. sprendimo galiojimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, taikymo.
Pareiškėjo atstovas nesutiko, kad ši administracinė byla būtų sustabdyta, iki bus išnagrinėta Nr. I-235-320/2012 administracinė byla, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus laikinai sustabdyti Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo galiojimą, UAB „Ūrus” ir Ko 2009 m. rugsėjo 21 d. išduotas TIPK galiotų ir būtų visos galimybės spręsti dėl leidimo koregavimo, pakeičiant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas išlaidas, jas sumažinus pareiškėjas galėtų pateikti atsakovo prašomą banko garantiją ar draudimo polisą, nelaukiant administracinėje byloje dėl TIPK leidimo sprendimo įsiteisėjimo, kuris gali užsitęsti.
Atsakovo atstovė sutiko, kad ši administracinė byla būtų sustabdyta, kadangi Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas yra TIPK leidimo sudėtinė dalis, todėl, jeigu teismas administracinėje byloje Nr. I-235-320-2012 nuspręs, kad Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimas yra pagrįstas, TIPK leidimas nebegalios, tai bylinėjimasis dėl leidimo korekcijos bus beprasmis.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (t. III, b. l. 107-108) sustabdė administracinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-235-320/2012 pagal pareiškėjo UAB „Ūrus” ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD dėl sprendimo panaikinimo ir įsiteisės joje teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltis „Išlaidos Lt”, kurią pareiškėjas prašo atsakovą įpareigoti koreguoti, yra TIPK išduoto pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 21 d., sudėtinė, neatsiejama dalis, todėl priklausomai ne nuo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012, bet nuo to, koks bus priimtas sprendimas joje, bus sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo pareikštas reikalavimas byloje Nr. I-203-279-2012 gali sukelti teisines pasekmes.
Remdamasis tuo, teismas vertino, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 gali turėti įtakos nagrinėjant administracinę bylą ir nurodė, jog ši byla sustabdytina iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-235-320/2012.
III.
Pareiškėjas UAB „Ūrus” ir Ko atskiruoju skundu (t. III, b. l. 109-111) prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde nurodoma, jog dėl 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimo teisėtumo Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-235-320/2012. Šioje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimo galiojimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. AS556-613/2012). Pažymi, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausias administracinis teismas išnagrinės atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog teismas netinkamai įvertino galimo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 teisines pasekmes. Administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 yra ginčijamas 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas TIPK leidimas. Šio reikalavimo užtikrinimui pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų tai, kad išlaikoma iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis (status quo), t. y. TIPK leidimas Nr. TU(2)-65 galiotų, o ginčijamas 2012 m. kovo 2 d. Utenos RAAD sprendimas pareiškėjui neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių bent jau iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Pabrėžia, jog esant galiojančiam TIPK leidimui nėra pagrindo riboti jo modifikavimą (atnaujinimą, koregavimą ir pan.), tame tarpe koreguoti Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano, kuris, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra sudėtinė TIPK leidimo dalis, turinį (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60, 62-63 p.). Vadovaujantis teismo logika išeitų, kad net ir esant pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei bei TIPK leidimui galiojant pilna apimtimi, jo koregavimas iki galutinio teismo sprendimo yra negalimas visais atvejais, t. y. ne tik pareiškėjo, bet ir RAAD iniciatyva (Taisyklių 61.1 p.), pavyzdžiui, nustačius klaidingus duomenis (Taisyklių 60.1 p.), padidėjus vykdomoms veiklos apimtims ar gamybos pajėgumams (Taisyklių 60.4 p.).
Nesutinka su argumentu, jog, jeigu teismas administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 nuspręs, kad Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimas yra pagrįstas, tai bylinėjimasis dėl šio leidimo korekcijos bus beprasmis. Nurodo, jog pareiškėjo inicijuojamų TIPK leidimo korekcijų esmė – atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo išlaidų sumos sumažėjimas nuo 387 161,30 litų iki 100 098,64 litų. Pabrėžia, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų išlaidų dydis sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi jis privalo turėti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų (Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d., Taisyklių 64.6 p.). Pastebi, kad administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 ginčas kilo būtent dėl šios pareigos vykdymo, t. y. ar pareiškėjo pateikti dokumentai (draudimo polisai) yra tinkami savo forma ir turiniu. Nagrinėjamoje byloje išsprendus TIPK leidimo koregavimo klausimą pareiškėjas galėtų patekti Utenos RAAD reikalaujamą garantiją ar draudimo polisą, nelaukiant administracinės bylos Nr. I-235-320/2012 išnagrinėjimo rezultatų.
Nurodo, jog Utenos RAAD reikalauja pateikti konkrečios formos ir turinio banko garantiją ar draudimo polisą sumai, nurodytai suderintame plane, bet tokio reikalavimo pareiškėjas objektyviai negali įvykdyti, nes Utenos RAAD neteisėtai atsisako koreguoti TIPK leidimą ir derinti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytą sumą, o teismas atsisako tokį Utenos RAAD neveikimą vertinti tol, kol kitoje byloje bus išspręstas pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriuos Utenos RAAD laiko netinkamais, tinkamumo bei priimtinumo klausimas. Mano, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas teisines pasekmes sukelia nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas UAB „Ūrus” ir Ko atskiruoju skundu ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-235-320/2012 pagal pareiškėjo UAB „Ūrus” ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD dėl Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ panaikinimo ir įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamos bylos ribos – vertinimas, ar teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki tada, kai įsiteisės administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 priimtas teismo sprendimas.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto, numatančio, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, pagrindu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tada, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui.
Pažymėtina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012). Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes būtina nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Utenos RAAD išnagrinėti 2012 m. sausio 2 d. pareiškėjo prašymą „Dėl paraiškos dėl TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimui“ Nr. l ir koreguoti TIPK Nr. TU(2)-65 dalį, patikslinant į Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos Lt” ir teismas šios administracinės bylos sustabdymą motyvavo tuo, kad Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltis „Išlaidos Lt”„ kurią pareiškėjas prašo atsakovą įpareigoti koreguoti, yra TIPK, išduoto pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 21 d., sudėtinė, neatsiejama dalis, todėl nuo to, koks bus priimtas sprendimas administracinėje Nr. I-235-320/2012, bus sprendžiama, ar pareiškėjo pareikštas reikalavimas gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes.
Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-235-320/2012 yra sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD dėl Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ panaikinimo. Šioje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo datos, sustabdyti Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-613/2012 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir laikinai sustabdė Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Utenos RAAD.
Patikrinusi administracinę bylą, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pareiškėjo administracinėje byloje pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė nepagrįstai, neatsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2012. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu esant pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei ir esant laikinai sustabdytam Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimui, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-235-320/2012. Pabrėžtina, jog pasikeitus faktinei situacijai (t. y. nesant laikinai sustabdytam Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (8-26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimui ar kitoms aplinkybėms ir esant ABTĮ numatytiems pagrindams) išlieka galimybė spręsti dėl nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-235-320/2012, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UAB „Ūrus” ir Ko atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti.
Nutartis neskundžiama.