Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-04 · Administracinė byla Nr. I-84-279/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-04
Bylos Nr.
I-84-279/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00048-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Advokatai
Rūta Didikė, Darius Bačinskas
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-84-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00048-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5., 38., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovams advokatei Rūtai Didikei ir advokato padėjėjui Dariui Bačinskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms A. K.-Ž. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 2-9) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Bendrovės 2012-01-02 prašymą Nr. 1 „Dėl paraiškos dėl TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimo ir koreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – Leidimas) Nr. TU(2)-65 dalį, patikslinant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“. Mano, kad Departamento reikalavimas Bendrovei pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, pagrindžiančius koreguotame Plane nurodytas išlaidas, yra nepagrįstas bei perteklinis, todėl Departamentas turėtų būti įpareigotas priimti sprendimą – koreguoti Planą, patikslinant jo pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“.

Pareiškėjos atstovė advokatė R. Didikė paaiškino, kad Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 (2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60.4 p., t. y. padidėjus jos vykdomos veiklos gamybos pajėgumams ar pasikeitus technologijoms, dar 2012 m. sausio 2 d. Departamentui pateikė prašymą suderinti Leidimo sudėtinę dalį – Planą, tačiau atsakovas Plano nederino, motyvuodamas tuo, jog koreguotame Plane nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, bei paprašė pateikti papildomus duomenis. Bendrovė 2012-01-10 raštu pateikė papildomą informaciją, kurioje pagrindė ir išsamiai paaiškino, kuo remiantis paskaičiuotos išlaidos, tačiau atsakovas informavo, kad Bendrovės pateiktos kainos nėra pagrįstos ir kelia įtarimą, ar jos realios. Todėl pareikalavo iki 2012-03-01 pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliekų tvarkymo kaštus, be to, įspėjo, kad nepateikus jų, bus panaikintas Bendrovei išduotas Leidimas. Atstovės manymu, tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 p. įtvirtinta, kad Departamentas per 30 d. nuo dokumentų gavimo dienos išnagrinėja Planą ir informuoja apie pritarimą pateiktam Planui ar nurodo konkrečius trūkumus, dėl ko Planui nepritaria, tačiau šiuo atveju Departamentas iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl Plano derinimo. Be to, Departamento rašte išdėstyti teiginiai, kad Bendrovės pateiktos išlaidos atrodo nerealios ir kelia įtarimą, niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti, o reikalavimas pateikti sutartis su atliekų tvarkytojais, atliekų tvarkymo veiklą vykdančių įmonių apklausas ir pan., yra perteklinis, be to, tokia informacija laikytina Bendrovės komercine paslaptimi, kurią saugo įstatymai. Pareiškėjo atstovės nuomone, Departamentas yra šališkas Bendrovės atžvilgiu, todėl pareiškėjas neprivalo pateikti duomenų, sudarančių Bendrovės komercinę paslaptį, kadangi Departamentas šia informacija gali pasinaudoti jų konkurentų naudai. Be to, kai 2008 metais buvo teikiamas pirminis Planas, Departamentas nereikalavo jokių išlaidų pagrindimo, todėl nesuprantama, kuo remdamasis, šiuo metu reikalauja pateikti tokią informaciją. Atstovė taip pat pabrėžė, jog Tvarkos 7 punktas įtvirtina įmonės vadovo atsakomybė už Plane numatytų priemonių įgyvendinimo sąmatą, todėl Bendrovės vadovas, tvirtindamas priimtą Planą antspaudu, prisiima visą atsakomybę, jog parengtas Planas bus įgyvendintas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, prašo tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas D. Bačinskas prašo skundą tenkinti. Paaiškino, kad išlaidų pasikeitimus sąlygojo ne įmonės veiklos technologijų pasikeitimai, o atliekų tvarkymo technologijų pasikeitimai, t.y. atliekų tvarkytojai vis dažniau atliekas ne naikina, o jas perdirba.

Šalies argumentai

Atsakovas – Departamentas – su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovė D. K. paaiškino, kad Bendrovė 2012-01-02 pateikė prašymą koreguoti Planą. Departamentas išnagrinėjo šį Bendrovės prašymą bei nustatė, kad Plane nurodytos išlaidos ženkliai sumažintos, todėl paprašė, kad Bendrovė pagrįstų tokį išlaidų sumažinimą. Pareiškėja pateikė atsakymą, tačiau jame nenurodė konkretaus išlaidų pagrindimo, o tik paaiškino, jog didžiąją dalį atliekų eksportuos, todėl sudarė sutartis su užsienio įmonėmis, kurių įkainiai - žymiai mažesni nei Lietuvos įmonių, be to, kito atliekų tvarkymo technologijos, todėl dar kartą paprašė suderinti naują Planą. Departamentas pakartotinai praprašė Bendrovės pagrįsti Plane nurodytų išlaidų sumažinimą, be to, nurodė, kad Bendrovei nepateikus garantijos, bus panaikintas jos turimas Leidimas. Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjos atsisakymas pateikti Plane nurodytų išlaidų pagrindimą yra nepagrįstas, be to, Taisyklių 21 p. numato galimybę veiklos vykdytojui nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine paslaptimi, ir pateikti tokią informaciją specialiame voke. Šių Taisyklių 22 p. taip pat įtvirtina teisę Departamentui pareikalauti iš veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, jei pateiktų duomenų nepakanka, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Departamentas neturi teisės reikalauti pateikti Plane numatytų išlaidų pagrindimo. Kadangi Departamentui, išnagrinėjus Bendrovės pateiktą koreguoti Planą, kilo abejonių dėl išlaidų pagrįstumo, todėl buvo pareikalauta pateikti daugiau duomenų, patvirtinančių tokių išlaidų realumą. Departamentas domėjosi valstybinės įmonės „Toksika“, vykdančios atliekų tvarkymo veiklą, kainomis ir nustatė, kad pastarosios nurodytos kainos apie 60 procentų didesnės, nei Bendrovė nurodė koreguojamame Plane. Be to, patikrinus, nustatyta, kad Bendrovė 2010 m. vieną kartą eksportavo atliekas į užsienį, 2011 metais bei 2012 m. pradžioje - nei karto, nors koreguojame Plane nurodyta, kad atliekos bus vien tik eksportuojamos. Visa tai sukėlė daug įtarimų. Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad Bendrovė neatliko jokių veiklos technologijų pakeitimų, o Plane tik ženkliai sumažino kainas, todėl ir kilo įtarimų, kad tos kainos yra niekuo nepagrįstos. Atsakovo atstovė A. K.- Ž. taip pat nurodo, jog Aplinkos ministerija raštuose ne kartą išaiškino, jog atliekų tvarkymo išlaidos, numatytos Plane, turi būti realios ir pagrįstos, todėl ir buvo paprašyta Bendrovės pateikti Plane nurodytų išlaidų pagrindimą. Be to, nors Bendrovė ir teigia, kad Aplinkos ministerijai pateikė perteklinę informaciją, pagrįsdama koreguotame Plane nurodytas išlaidas, tačiau Aplinkos ministerija nei viename rašte nepatvirtino, kad Bendrovė būtų pateikusi pakankamai informacijos apie išlaidų pagrindimą. Departamento atstovė taip pat pažymėjo, jog pagal Tvarkos nuostatas, Departamentas neprivalo priimti jokio sprendimo dėl Plano koregavimo, jei jam nepritaria, o turi raštu nurodyti trūkumus, dėl kurių Planas nederinamas, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovų argumentai, kad Departamentas privalėjo priimti sprendimą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą iš įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų. Bendrovei 2009-09-21 Utenos RAAD išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2012-01-02 prašymu Nr. 2 Dėl paraiškos TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimui (t. I, b. l. 11-42) kreipėsi į Departamentą, prašydama koreguoti Plano dalies pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkose, būtent, atliekų tvarkymo kainas. Departamentas 2012-01-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano“ (t. I, b. l. 43) nurodė, kad pateikto Plano koregavimo išnagrinėti negali, nes trūksta informacijos apie priduodamų atliekų kainas, todėl pareikalavo pateikti papildomą informaciją, įrodančią atliekų pridavimo, eksporto kaštus. Pareiškėja 2012-01-10 raštu Nr. 19 „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų išlaidų paaiškinimo“ (t. I, b. l. 44-46) pateikė paaiškinimą dėl Plane numatytų išlaidų, nurodydama, kad, pirma, ženklus saugojamų atliekų sutvarkymo kainos sumažėjimas atsirado taikant atliekų šalinimo įkainį litais už toną ir tai yra esminis finansinės sumos sumažėjimo paaiškinimas, antra, kainos mažėjimą taip pat lemia transporto kaštų sumažėjimas dėl įmonėje turimo transporto, trečia, Bendrovė turi galiojančias sutartis su ilgamečiais pavojingų atliekų tvarkytojais užsienyje, kurie taiko atitinkamas nuolaidas atliekų priėmimui bei galutiniam šalinimui ir, ketvirta, pasikeitus atliekų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams, vienas iš pagrindinių atliekų tvarkymo prioritetų tapo atliekų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas, kas taip pat sumažino Plane nurodytas išlaidas. Visi šie faktoriai lėmė išlaidų mažėjimą koreguojamame Plane, todėl paprašė pateiktą Planą derinti, be kita ko, nurodant, kad finansinės garantijos suma neturi būti pagrįsta įkainiais, nes tai esą konfidenciali informacija. Departamentas 2012-02-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano“ (t. I, b. l. 47) paprašė Bendrovės iki 2012-03-01 pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliekų tvarkymo kaštus, bei nurodė, jog nepateikus tokių dokumentų, pateiktas Planas nebus derinamas. Bendrovė 2012-02-23 raštu Nr. 77 ‚Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano derinimo“ (t. I, b. l. 50-51) pakartotinai paprašė skubiai suderinti pateiktą Planą arba įvardyti Departamento išreikštų reikalavimų nuorodas į teisės aktus, nes, priešingu atveju, dėl Plano nederinimo Bendrovė kreipsis į teismą.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su Departamento pozicija nederinti koreguojamo Plano, motyvuodamas, jog atsisakymas derinti pateiktą Planą yra neteisėtas, pažeidžiantis Taisyklių ir Tvarkos reikalavimus.

Ginčo santykius reguliuoja 1998-06-16 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr. VIII-787 (nuo 2003-01-01 išdėstytas nauja redakcija), Aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka, aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 (2005-06-29 įsakyme Nr. D1-330 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės.

Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje (2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2214 redakcija) nustatytos atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos, kur numatyta, kad: 1) atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; 2) atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (jame turi būti numatyta: a) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; b) atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos; c) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos; d) numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema); 3) pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią Plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Teisės aktai atliekų turėtojams ir tvarkytojams nustato imperatyvą gauti Leidimą, kuris suteikia teisę eksploatuoti visą įrenginį ar jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias Taisyklių reikalavimus. Šių Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad paraišką Leidimui gauti pateikia veiklos vykdytojas, o Taisyklių 16 punktas įtvirtina reikalavimus, privalomus paraiškai Leidimui gauti, kur, be kita ko, nustatyta, kad paraiškoje turi būti pateikiamas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka (Taisyklių 16.22 punktas). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, Planas laikytinas specifine Leidimo dalimi, kuriam taikomi atitinkami reikalavimai. Plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka įtvirtinta aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtintoje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkoje. Tai yra specialus teisės aktas, nustatantis reikalavimus Plano rengimui, derinimui ir įgyvendinimui, todėl, teismo nuomone, šio teisės akto nuostatos turi būti taikomos šioje byloje. Tvarkos 18 punktas įtvirtina galimybę atnaujinti ar koreguoti Planą, jei Leidimo galiojimo laikotarpiu įvyksta atliekų tvarkymo veiklos pasikeitimai, dėl kurių būtina atnaujinti ar koreguoti Leidimą. Tokiu atveju įmonė atnaujina ar koreguoja Planą ir kartu su paraiška Leidimui atnaujinti ar koreguoti pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus pateikia jį derinti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris derinamas pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus.

Tvarkos 5 punkte numatyta, kad įmonė turi turėti Leidimo dalį, reglamentuojančią atliekų susidarymą ir tvarkymą, parengtą ir pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus suderintą Planą, banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią Plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (toliau – Garantija). Tvarkos 6 punktas nustato reikalavimus Planui, kur numatyta, kad Plane turi būti: įmonės rekvizitai ir kontaktiniai duomenys (6.1 p.); nurodyta vykdoma atliekų tvarkymo veikla (6.2 p.); saugomų, naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų kodai (6.3 p.); didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis, atliekų sutvarkymo būdai, priemonės ir išlaidos (6.4 p.); atliekų saugojimo, naudojimo ir (ar) šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo būdai, priemonės ir išlaidos (6.5 p.); atliekų saugojimo, naudojimo ir (ar) šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos (6.6 p.); Tvarkos 6.4-6.6 punktuose numatytų priemonių įgyvendinimo grafikas ir sąmata (6.7 p.) bei įmonės įsipareigojimas Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju raštu pranešti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą (6.8 p.). Šie reikalavimai Planui būtini, todėl teikiant Planą derinimui, jie turi būti nurodyti. Pagal terminų žodyną, sąmata – tai būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, sąrašas. Iš to daroma išvada, kad parengtame Plane turi būti pateiktos ne tik reikalaujamų išlaidų sumos, tačiau ir šių išlaidų apskaičiavimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Bendrovė koreguojamo Plano pagrindinės lentelės 6 skiltyje „Išlaidos, Lt“ nurodė tik išlaidų sumą, jos nepagrįsdama jokiais skaičiavimais (t. I, b. l. 14-40), kai tuo tarpu 2009 metais suderintame Plane pateiktas išlaidų paskaičiavimas (t. I, b. l. 173-191). Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog Aplinkos ministerija, kaip aplinkos politiką Lietuvoje formuojantis subjektas, taip pat laikosi pozicijos, jog atliekų tvarkymo išlaidos, numatytos Plane, turi būti realios ir pagrįstos (t. I, b. l. 94, t. III, b. l. 4), todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo atstovų argumentas, kad Departamentas, reikalaudamas Plane nurodytų išlaidų pagrindimo, nepagrįstai reikalauja perteklinės informacijos, kuri laikytina komercine Bendrovės paslaptimi, juolab, kad Taisyklių 22 punktas įtvirtina teisę Departamentui reikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, jei pateiktų duomenų nepakanka Leidimo sąlygoms nustatyti. Dar daugiau, Aplinkos ministerija 2012-11-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano“ (t. III, b. l. 162-163), be kita ko, nurodė, kad Departamentas gali ir turi teisę iš atliekas tvarkančios įmonės pareikalauti pagrįsti ir kitaip įrodyti, kad atliekos bus sutvarkytos Plane nurodytais tvarkymo įkainiais, o tokiu atveju, jei įmonė nepateikė ar atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją, be kurios negalima daryti išvados, kad bus užtikrintas Plano įgyvendinimas, galėtų būti svarstomas klausimas dėl Plano nederinimo. Pažymėtina, kad veiklos vykdytojo (Bendrovės) komercinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimą Departamentui nustato Taisyklių 21 punktas, kuriame numatyta, kad veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke ir privalo būti saugoma Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė tik deklaratyviai savo raštuose nurodo, kad negali pateikti Departamento reikalaujamos informacijos, nes tai laikytina Bendrovės komercine paslaptimi, nors, kaip minėta, tokios informacijos pateikimą Departamentui reglamentuoja Taisyklių 21 punktas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Tvarkoje įtvirtintą Plano rengimo ir derinimo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, gavęs Bendrovės prašymą koreguoti Planą, turėjo teisę ir pagrindą pareikalauti papildomų duomenų ir informacijos, pagrindžiančios Plane nurodytų išlaidų pagrįstumą ir tokias savo veiksmais įgaliojimų neviršijo.

Tvarkos 9 punkte taip pat nustatyta, kad Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos išnagrinėja Planą ir raštu informuoja įmonę apie pritarimą pateiktam Planui <...> arba nurodo konkrečius trūkumus, dėl kurių Planui nepritaria. Byloje nustatyta, kad Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės 2012-01-02 prašymą dėl Plano koregavimo, 2012-01-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 43) pranešė, jog negali išnagrinėti Plano, kadangi trūksta informacijos apie priduodamų atliekų kainas bei paprašė pateikti papildomą informaciją, įrodančią atliekų pridavimo, eksporto kaštus. Papildomos informacijos pakartotinai pareikalauta 2012-02-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47). Be to, iš aukščiau nurodytos teisės akto nuostatos akivaizdu, jog Departamentas raštu privalo pranešti įmonei apie tai, ar pritaria pateiktam Planui, arba nurodyti trūkumus, dėl kurių negali Planui pritarti, tačiau nėra reikalaujama priimti sprendimą kaip administracinį aktą, todėl atmestinas pareiškėjo atstovų argumentas, kad Departamentas būtinai privalėjo priimti administracinį aktą – sprendimą, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Tvarka laikytina specialiuoju teisės aktu, reglamentuojančiu Plano rengimui, derinimui ir įgyvendinimui taikomus reikalavimus, todėl būtent Tvarkos nuostatų taikymui suteikiamas prioritetas lyginant su Viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo atstovų argumentas, kad Departamentas yra šališkas Bendrovės atžvilgiu, todėl priima neteisėtus sprendimus. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo institutas (Įstatymo 25 straipsnis), kuriame vienas iš nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų yra, kai pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai (t. III, b. l. 83-98) patvirtina, kad Bendrovė dar 2012 metų pradžioje suabejojo Departamento direktoriaus objektyvumu, tačiau teisės aktuose įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą iki šiol nesinaudojo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad visi Departamento pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to priiminėtų neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl byloje reiškiamas nepasitikėjimas Departamento pareigūnų neobjektyvumu ir šališkumu vertintinas kaip pasirinkta gynybos priemonė.

Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad Departamentas, pareikalaudamas iš Bendrovės pateikti Plane nurodytų išlaidų pagrįstumą, veikė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis Tvarkoje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą suderinti pateiktą koreguoti Planą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė ČekanauskienėTeisėjos Irena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė