- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-62-2007-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04370-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nusprendė nepriimti A. V. pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnį („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) iškėlimo A. M. Teismas nurodė, jog A. V. prašė iškelti bylą A. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, už tai, kad šis nepateikė jo prašytos pagal įstatymą informacijos apie bendrovės ūkinę-finansinę bei kitokią organizacinę veiklą. Teismas pažymėjo, jog A. V. nepateikė teismui duomenų apie bendrovės registraciją, jos įstatus bei akcijų priklausomybę, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 4 d. konsultacija apie teismo veiksmus nustačius akivaizdžius medžiagos trūkumus, konstatavo, kad A. V. pareiškimas neatitinka šiam dokumentui keliamų pagrįstumo reikalavimų, todėl pareiškimas nepriimamas.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas bylą ne nutraukė, o atsisakė priimti pareiškimą, nors byla teisme buvo užvesta, proceso dalyviams buvo išsiųsti šaukimai. Pažymi, jog net ir dabar negali suprasti, kokių dokumentų teismas norėjo, nes bendrovės kodas nurodytas jo pareiškime, įstatai šiuo atveju nereikalingi, nes direktoriaus pareiga teikti informaciją nurodyta Akcinių bendrovių įstatyme, o tai, kad jis yra akcininkas, patvirtina prie pareiškimo pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, taip pat direktoriaus raštai jam, kaip akcininkui. Teigia, jog teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu bylos aspektu pasakytina, jog A. V. pareiškimo apylinkės teismui pateikimo bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu galiojusio ATPK 262 straipsnio 9 dalis numatė, jog administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 50(5) straipsnyje nurodyto pažeidimo pradedama atitinkamai akcininko pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Taigi iš čia matyti, jog apylinkės teismui, nagrinėjančiam bylą, turėjo būti pateikti duomenys apie pareiškimą padavusio asmens narystę bendrovėje bei aiškiai įvardyti kalti asmenys, kas A. V. pareiškime ir nurodyta, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad kartu su pareiškimu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu buvo pridėti dokumentai, iš kurių matyti A. V. statusas – akcininkas, pareiškime išsamiai detalizuoti A. M. veiksmai, dėl kurių prašoma iškelti bylą, pridėti kiti pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti dokumentai. Taigi, teismas, vadovaudamasis ATPK 262 straipsnio 9 dalies nuostatomis, privalėjo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, priimdamas šiuo klausimu nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N5 – 934/2007), kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pažymėtina, jog ATPK nėra reglamentuota teismo teisė grąžinti pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo dėl pareiškimo trūkumų, o juo labiau, kai tie trūkumai susiję su įrodymų rinkimu. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi matyti, jog įstatymas neįtvirtina asmens, padavusio pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo, pareigos rinkti įrodymus, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip teisingai nurodo apeliantas, tokius klausimus kaip: ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymus - sprendžia teismas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą jau po jos iškėlimo (ATPK 280 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.