Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.10 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-177-660/2016 apie tai, kad 2016 m. gegužės 23 d., apie 00.30 val. Kaišiadorių r., Kauno mariuose ties Kapitoniškėmis jis tinklais žvejojo su D. K., o ne su K. G., ir, prisistačius aplinkos apsaugos pareigūnams, D. K. nuo jų pabėgo, o ne K. G..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. kaltę pripažino pilnai, gailisi ir paaiškino, kad teisme sakė netiesą, nes norėjo padėti draugui K. G..

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-177-660/2016 matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (b. l. 37-42) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistu ir K. G. skundas netenkintas. 2016 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 56-59) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikta nepakeista ir K. G. apeliacinis skundas netenkintas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas 2016-06-07 surašė K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį, 51¹⁰ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 23 d., 00.30 val., Kaišiadorių r., Kauno mariuose ties Kapitoniškėmis žvejojo draudžiamais nemėgėjiškos žūklės įrankiais, statomais tinklais iš valo (3 vnt. statomieji tinklai, 60 m ilgio, 90x90 mm akytumo, 2 m aukščio). Nemėgėjiškos žūklės įrankius statomuosius tinklus statė įsibridęs nuo kranto, kartu su A. Š.. Iš viso draudžiamais įrankiais sugavo 20 vnt. karpių, 8 vnt. karšių. Taip pat K. G. sulaikymo metu pabėgo, tokiais savo veiksmais nepaklusdamas valstybinės kontrolės pareigūno teisėtiems reikalavimams. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punktą, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo specialisto L. M. 2016 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje K. G. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalyje, 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda.

Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties matyti, kad teismas liudytojo A. Š. parodymus vertintino kritiškai, nes jis yra K. G. draugas ir teismo posėdyje davė jam palankius parodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-177-660/2016 esančio 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 21-29) matyti, kad liudytojas A. Š., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-23, 00.30 val. su juo kartu žvejojo D. K., jis yra iš Palemono. Nuvažiavo jį pasiimti 2016-05-22 vakare, laiko tiksliai nepamena. Jie nuvyko prie Kauno Marių iš Kapitoniškių pusės. Paliko mašiną ir nuėjo žvejoti ir juos pagavo aplinkos apsauga, tiksliau inspektoriai pagavo jį, nes Deividas pabėgo. Tą naktį su Deividu žvejojo Rumšiškių įlankoje statomais tinklais, su jais trečio asmens nebuvo. Sugavo gal 29 žuvis. Jis buvo susipažinęs su jam surašytu protokolu, kuriame buvo nurodyta, kad žvejojo su G.. Po šio įvykio G.pamatė kitą dieną, paskambino jam 10-12 val. ir papasakojo, kad vietoj D. surašė viską ant K. G.. Apie 12 val. su G. susitiko centre, pakalbėjo, pavežė jį.

Liudytojo A. Š. paaiškinimus paneigė nuoseklūs, ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai K. G. pažeidimo metu mačiusių teismo posėdyje liudytojais apklaustų M. T. ir D. J. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš liudytojų M. T. ir D. J. parodymų matyti, kad jie, pastebėję tris įtartinus asmenis, iš kurių vienas buvo krante, o kiti du braidžiojo vandenyje, priėję arčiau aiškiai pamatė du asmenis, traukiančius pastatytą tinklą ir iš jo išrinkinėjančius žuvį. Pažeidėjams priartėjus prie kranto, jie apšvietė jų veidus prožektoriais ir atpažino ne kartą baustus už neteisėtą žvejybą tinklais asmenis – A. Š. ir K. G.. D. J. sušuko: „G., stok“ ir nusivijo jį, tačiau šis paspruko.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu, nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-177-660/2016 nustatytos aplinkybės, todėl yra pilnai įrodyta, jog A. Š., apklausiamas liudytoju, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas K. G. skundas, ir būdamas pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdamas savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, todėl konstatuotina, kad A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Duomenų apie A. Š. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnio sankcijos ribose.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniais, teismas

nutaria:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.