- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2A-2091-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35538-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- D. B., R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Medicinos bankas“, UAB „J. I.“, UAB „4 Finance“, I. G., UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „SOHO“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys UAB „Medicinos bankas“, UAB „J. I.“, UAB „4 Finance“, I. G. (I. G.), UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „SOHO“ Group ir UAB „Nordecum“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė teismo santuoką tarp D. B. ir R. B., įregistruotą 1990 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.1792) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Pareiškėjai nurodė, kad jų bendras gyvenimas nesusiklostė. Kurį laiką šeimyniniai santykiai klostėsi normaliai, tačiau ilgainiui išryškėjo jų charakterių ir asmeninių savybių skirtumai, skirtingas požiūris į santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes, santuokiniai ryšiai ėmė silpti, dėl ko vėliau bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Jie nuo 2012 m. sausio 1 d. bendro ūkio neveda, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl jų santuoka yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, kreditoriams apie bylą pranešta. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti jiems santuokines pavardes. Tarpusavio išlaikymo, pavardžių, turto padalijimo, prievolių pobūdžio bei kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino ir nutraukė D. B. (mergautinė pavardė S.) ir R. B. santuoką, sudarytą 1990 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pripažįstant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. sausio 1 d. Po santuokos nutraukimo pareiškėjų pavardės liko nepakeistos. Teismas patvirtinto pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis, nustatant, kad išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (2 punktas). Dėl santuokoje įgyto turto susitarė: 50,34 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 40 900 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka D. B.; 2,000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 4150 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka R. B. (4 – 5 punktai). Taip pat susitarė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini),, VIN kodas (duomenys neskelbtini),, pirma registracija 2003 m. spalio 31 d., kurio rinkos kaina 1720 Eur asmeninės nuosavybės teise atitenka R. B.; UAB „Pjuvenėlė“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur ir bendra vertė 2896 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka R. B., ir per 7 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši sutartis ir nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos D. B. sumoka R. B. 7000 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę šalių bendro turto dalį (4 – 11 punktai). Šalys sutartimi patvirtino, kad D. B. neturi asmeninių kreditorių, o taip pat, kad ir šalys bendrų kreditorių neturi (12 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „Medicinos bankas“ (21 723,93 Eur skolos ir 1787,33 Eur vykdymo išlaidų; išieškojimą vykdo antstolė D. M.; vykdomosios bylos Nr. 0012/08/01947) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (14 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „J. I.“ (277,53 Eur skolos; vykdo antstolis Arminas Naujokaitis; vykdomosios bylos Nr. 0157/15/01416) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (15 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „4 Finance“ (684,52 Eur skolos; vykdo antstolis D. Š.; vykdomosios bylos Nr. 0178/14/02489) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (16 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditoriui I. G. (802,48 Eur skolos; vykdo antstolis D. K.; vykdomosios bylos Nr. 0174/14/14801) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (17 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „LSV Intergroup“ (536,05 Eur skolos; vykdo antstolis D. Š.; vykdomosios bylos Nr. 0178/12/02491) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (18 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“ (127,87 Eur skolos) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (19 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „Sergel“ (534,46 Eur skolos) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (20 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Policijos komisariato (31,86 Eur baudos; vykdo antstolis D. K.; vykdomosios bylos Nr. 0174/14/21330) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (21 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „SOHO Group“ (223,84 Eur skolos) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (22 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „Nordecum“ (187,71 Eur skolos) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (23 punktas); asmeniniai R. B. įsipareigojimai kreditorei UAB „MCB Finance" (934,89 Eur skolos; vykdo antstolis D. Š.; vykdomosios bylos Nr. 0178/13/03299) nėra modifikuojami ir juos asmeniškai vykdo R. B. (24 punktas).Suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodė, jog teismas neišsprendė kilusio ginčo tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ ir netyrė, ar pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja ir nepažeidžia kreditoriaus interesų, todėl panaikino sprendimą dalyje ir bylą dalyje dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo ir padalino šalims priklausiusį turtą bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismas sprendime nusprendė:
5.1. priteisti pareiškėjai, D. B., asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus, 50 (penkiasdešimt) vienetų UAB „Pjuvenėlė", vardinių paprastųjų akcijų ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
5.2. priteisti pareiškėjui R. B., asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, , ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus, 50 (penkiasdešimt) vienetų UAB „Pjuvenėlė", , vardinių paprastųjų akcijų ir 860 Eur kompensaciją už pareiškėjai D. B. tenkančią didesnę turto dalį;
5.3. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Medicinos bankas", pagal 2007 m. sausio 18 d. laidavimo sutartį ir 2007 m. sausio 18 d. paprastąjį vekselį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., prievole;
5.4. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „J. I.", pagal 2012 m. balandžio 3 d. Vartojimo paskolos sutartį ir 2014 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti asmenine pareiškėjo, R. B., prievole;
5.5. kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui I. G. (I. G.), pagal 2012 m. liepos 18 d. Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą pripažinti asmenine pareiškėjo R. B. prievole;
5.6. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva", pagal Vilniaus m. 15 notarų biuro vykdomąjį įrašą pripažinti asmenine pareiškėjo R. B. prievole;
5.7. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Sergel" 534,46 Eur pagal Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B. prievole;
5.8. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Policijos komisariato dėl 31,86 Eur baudos vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/21330 pripažinti asmenine pareiškėjo R. B. prievole;
5.9. kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „SOHO Group", pagal 2012 m. gegužės 21 d. sutartį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B. prievole;
5.10. pašalinti iš bylos suinteresuotą asmenį UAB „LSV Intergroup“;
5.11. priteisti iš pareiškėjos D. B. į valstybės biudžetą 5,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), sumokėjimo įrodymą pristatant teismui;
5.12. priteisti iš pareiškėjo R. B. į valstybės biudžetą 5,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), sumokėjimo įrodymą pristatant teismui.
Teismas sprendime pasisakė, jog siekiant nustatyti, ar pareiškėjai, pasidalindami santuokoje įgytą turtą pažeidė kreditorių interesus, reikalinga sudaryti jų turto balansą ir išsiaiškinti ar buvo nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendrų dalių principo. Teismas nustatė, jog pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise turto neturi, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklauso santuokoje įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Pjuvenėlė“ akcijos. Iš šio turto mokėtinų skolų nėra.Pareiškėjo R. B. kreditorius - suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prieštaravo pareiškėjų pasirinktam turto pasidalinimo būdui, nurodydamas, kad šalys nepagrįstai nukrypsta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, santuokoje įgytą butą priskirdamos pareiškėjai D. B., tokiu būdu pažeisdamos pareiškėjo R. B. kreditorių teises.Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ savo procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, kad turto vertei nustatyti turėjo būti skirta ekspertizė, tačiau pats ekspertizės skirti neprašė. Pareiškėjai rėmėsi į bylą pateiktais turto vertės įrodymais. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nustatydamas turto vertę, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir nustatė, jog pareiškėjams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė yra 40 900 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 4150 Eur. Į bylą pateiktais duomenimis šalims priklausančios transporto priemonės vertė - 1720 Eur. Pareiškėjai turtą dalinosi remdamiesi ieškinyje nurodyta UAB „Pjuvenėlė“ akcijų verte – 2896 Eur, kas atitinka, juridinių asmenų registre nurodytą nominalią akcijų vertę, kuri nustatoma įmonės steigimo metu.Byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl turto vertės. Į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, kad įmonė jau daugiau nei 10 metų nevykdo veiklos, todėl jos vienos akcijos vertė – 1 Eur. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad 2004 m. liepos 1 d. buvo atleistas paskutinis įmonės darbuotojas, įmonės sąskaita uždaryta, ji neteikia mokesčių deklaracijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad UAB „Pjuvenėlė“ akcijų vertė – 100 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bendra pareiškėjų santuokoje įgyto turto vertė yra 46870 Eur. Teismas vertino byloje pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėja įrodinėjo, jog jai turi būti kompensuotas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas pagal CK 3.115 str. 2 d.) ir nustatė, jog pareiškėjai iš bendro turto turi būti kompensuota 7470,24 Eur (CK 3.117 str. 3 d.). Likęs turtas dalintinas lygiomis dalimis po 19699,88 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, kompensaciją už buto pirkimui skirtas asmenines lėšas ir iš bendrosios jungtinės nuosavybės tenkintus pareiškėjo poreikius, pareiškėjai turėtų tekti turto už 27 170,12 Eur, o pareiškėjui – turto už 19 699,88 Eur. Tuo tarpu pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad pareiškėjai atitenka turto už 33 900 Eur (40 900 Eur buto vertė – 7000 Eur kompensacija), o pareiškėjui – turto už 12 970 Eur (5970 Eur žemės sklypo, automobilio ir įmonės vertė + kompensacija). Tokiu būdu pareiškėjui atitektų mažiau nei trečdalis šalių bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis pareiškėjas suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ skolingas 11 582,62 Eur skolos, 10 141,31 Eur palūkanų ir 1787,33 Eur vykdymo išlaidų, t. y. virš 20 000 Eur, ką teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjas, teismas konstatavo, jog toks sutuoktinių turto pasidalijimas pažeidžia kreditoriaus interesus. Pažymėtina, kad patvirtinus tokį pareiškėjų susitarimą, kreditoriui būtų užkirstas kelias išsiieškoti beveik pusę pareiškėjo skolos iš pareiškėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautino turto. Ši aplinkybė pripažintina pakankama, kad galima būtų konstatuoti kreditoriaus interesų pažeidimą.Teismas, siekiant nepažeisti kreditoriaus interesų, atsižvelgdamas į CPK 3.117 straipsnio 1 dalį, pareiškėjams priklausantis turtas padalijo lygiomis dalimis, atsižvelgiant į pareiškėjai priteistiną kompensaciją. Kadangi vertingiausias pareiškėjų turto objektas yra 40 900 Eur vertės, o pareiškėjai tenkanti turto dalis turėtų sudaryti tik 27 170,12 Eur, dalijant turtą natūra pagal faktinį jo naudojimą, kaip pageidauja pareiškėjai, ir priteisiant pareiškėjai natūra 40 900 Eur vertės butą, jos pareiškėjui R. B. mokėtina kompensacija turėtų sudaryti 13 729,88 Eur (40 900 – 27 170,12), kas yra beveik dvigubai daugiau nei pareiškėjai susitaria sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėja galėtų sumokėti 7000 Eur kompensaciją. Nors šią sumą skolintųsi iš draugės, kompensacijai išmokėti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytas 7 mėnesių terminas.Teismas nurodė, jog pareiškėjams butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl preziumuojama, kad jų dalys šioje nuosavybėje yra lygios, todėl tai kad turtas yra areštuotas, negali būti kliūtimi padalinti turtą nutraukiant santuoką ir baigiantis bendrajai jungtinei nuosavybei. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas yra dviejų kambarių, tai yra dalus objektas, jį padalijus natūra po ½ dalį, pareiškėjai galės juo naudotis. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.Pareiškėjai buto pasidalinimo išmokant pareiškėjui R. B. kompensaciją įtemptais santykiais tarp šalių nemotyvavo, nurodė, kad butas pasidalintas tokiu būdu pagal naudojimosi juo faktą. Teismas įvertinęs, jog pareiškėjas neturi galimybės sumokėti kompensaciją už jam priteisiamą didesnę turto dalį, analogiškai po ½ padalijo ir šalims priklausantį žemės sklypą bei UAB „Pjuvenėlė“ akcijas. Tuo tarpu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytas automobilis nėra dalus turtas, todėl, remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi jį teismas priteisė natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja pateikė į bylą duomenis apie tai, kad turi galimybę išmokėti pareiškėjui kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Tuo tarpu pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė tokios galimybės neturintis. Pareiškėjo darbo užmokestis, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, sudarė tik 600 Eur per mėnesį, iš kurių, kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, 25 procentai išskaičiuojami vykdomosiose bylose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturėtų galimybės sumokėti pareiškėjai nurodyto dydžio kompensaciją. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų ar susitarimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai sutarė, kad automobilis pagal faktinį naudojimą turi atitekti pareiškėjui. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas neturi galimybių sumokėti už jį kompensacijos, kad jo atžvilgiu jau yra vykdomi priverstiniai išieškojimai vykdomosiose bylose, padarė išvadą, kad toks turto padalijimas gali pažeisti pareiškėjos teises, pareiškėjui neturint galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, automobilį priteisė pareiškėjai, iš jos pareiškėjui priteisė 860 Eur kompensaciją. Taip pat teismas pasisakė dėl pareiškėjo asmeninių prievolių byloje dalyvaujantiems kreditoriams.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus ir nurodė, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti išdėstyta taip: „pareiškėjų D. B. ir R. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo atmesti. Į 2016-04-05 teismo sprendimo rezoliucinę dalį tarp 3 – tos ir 4 – tos pastraipų įterpti pastraipą: „Priteisti iš pareiškėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7470,24 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties eurų 24 euro centų) dydžio kompensaciją pareiškėjos D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.““Teismas nurodė, jog rašymo apsirikimai nekeičia teismo sprendimo esmės, todėl juos ištaisė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja D. B. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 12 d. teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir turto padalinimo, bei priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ir turtą padalinti 2016 m. gegužės 5 d. sutartyje nurodytu būdu.Pareiškėja nurodo, jog ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų sudarytoje sutartyje nurodytas turto padalijimo būdas pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai priklausančią kompensaciją už bendro turto sumažėjimą. Į bylą pateikti įrodymai, kad D. B. daug dirbo ir faktiškai viena grąžino buto, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, įsigijimui suteiktą paskolą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, įsigijimo sandoris buvo finansuotas AB SEB banko suteikta lengvatine paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),. Iš pateiktos AB SEB banko 2015 m. spalio 2 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. kovo 3 d. būtent D. B. grąžino didžiąją dalį suteiktos paskolos. Pagal minėtą sutartį D. B. sumokėjo 15 918,24 USD. Iš valstybės lėšų sumokėta 12 144,79 USD. Tuo tarpu R. B. sumokėjo tik 600,59 USD. Be to, pradinė įmoka buvo sumokėta D. B. asmeninėmis lėšomis - tetos D. T. D. B. dovanotais 11 256 Lt (2814 USD) (1999 m. gruodžio 20 d. „Dovanojimo raštelis“ pateiktas į bylą). Tuo tarpu R. B. turėjo (turi) daugybę asmeninių kreditorių. Antstoliai buvo (yra) pradėję R. B. atžvilgiu 21 vykdomąją bylą, Creditinfo ataskaitoje yra net 96 įrašai apie R. B. buvusius įsiskolinimus bei 6 įrašai apie esamus įsiskolinimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog pareiškėjai nežinant į lombardą nunešė jos asmeninius papuošalus 1000-1500 Eur sumai. Atsiskaitymui su R. B. asmeniniais kreditoriais buvo panaudota didelė dalis santuokos metu įgyto turto. Antai, vien tam, kad padengti bent dalį R. B. sąlygotų skolų, 2011 m spalio 7 d.buvo parduotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas - sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (2011-10-07 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartis pateikta su pradiniu ieškiniu). Šis turtas buvo įsigytas 1995 m. balandžio 19 d. (šalims gyvenant santuokoje), todėl remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. ir CK 3.88 str. 1 d. 1 p., šis turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pardavus minėtą turtą gauti pinigai 83 000 Lt (24 038,46 Eur) sumoje, buvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. 14 183,41 Lt (4107,80 Eur), buvo panaudoti R. B. įsiskolinimui kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ iš dalies padengti (2011 m. spalio 11 d. atsakovo asmeniniam kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ buvo sumokėta 2000 Lt suma, kuri gauta iš pirkėjų sumokėto avanso; 2011 m. lapkričio 14 d. kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ pirkėjai tiesiogiai pervedė 12 183,41 Lt). Dar 19 930,66 Eur už parduotą turtą buvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi AB SEB bankas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su pradiniu ieškiniu pateiktas turto pirkėjo mokėjimo pavedimas, taip pat AB SEB banko pažyma, kurie pagrindžia atsiskaitymą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. B., nors 2006 m. gegužės 18 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta jos vardu, iš tiesų visus šios sutarties sudarymo bei suteikto kredito panaudojimo reikalus tvarkė R. B.. R. B. iniciatyva pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kreditas (gautos lėšos) buvo perduotas įmonei UAB „Dovlita“. 2006 m. birželio 19 d. įmonei UAB „Dovlita” perduota 77 000 Lt (kasos pajamų orderis ir vietinio mokėjimo nurodymas pateikti į bylą). Šiuo metu UAB „Dovlita“ yra bankrutuojanti, šiai įmonei perduoti pinigai nėra ir greičiausiai nebus grąžinti. Tad faktiškai, pardavus sodo namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., gauti pinigai buvo panaudoti padengti skolas, atsiradusias išimtinai R. B. interesais, veiksmais ir iniciatyva. Tokiu būdu šalių bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo 24 038,46 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Medicinos bankas“ sumokėta suma turi būti kompensuota pareiškėjai, tačiau nepagrįstai neįtraukė į kompensaciją AB SEB bankas sumokėtos 19930,66 Eur sumos. Nėra ginčo, jog su minėtu banku sudaryta sutartis buvo tik formaliai pareiškėjos pasirašyta, o faktiškai ji buvo sudaryta pareiškėjo asmeniniais interesais. R. B. turėjo ir daugiau asmeninių skolų, kurios buvo mokamos lėšomis, laikytinomis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be aukščiau nurodyto turto masto sumažinimo, santuokos laikotarpiu (iki faktinio santuokos iširimo – 2012 m. sausio 1 d.) vykdant asmeninių R. B. skolų išieškojimą antstolė N. Š. išieškojo 1058,87 Eur. Antstolė Brigita Palavinskienė iš R. B. išieškojo 363,05 Eur; antstolė Milevičienė išieškojo 7872,81 Lt (2280,12 Eur). Iš Creditinfo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. R. B. padengė įsiskolinimus kitiems kreditoriams bendroje 610,72 Eur sumoje. Tokiu būdu dėl R. B. asmeninių skolų buvo sumažintas bendro sutuoktinių turto mastas aukščiau nurodytomis sumomis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog antstolių išieškotos sumos turi būti kompensuotos pareiškėjai. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nepriklauso kompensacija už priverstinai realizuotą (parduotas iš varžytinių) santuokos metu įgytą turtą - žemės sklypą, 1,75 ha, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav., kurio vertė 2701 Eur, nes šis turtas buvo bendra jungtinė nuosavybė, realizuota padengti asmenines pareiškėjo skolas. Pareiškėja nurodo, jog iš viso R. B. veiksmais buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė mažiausiai 31052,22 Eur sumai. Todėl kompensacija turėtų sudaryti 18786,07 Eur sumą. Taigi, pareiškėjai tenkanti turto balansinė vertė turėtų būti kur kas didesnė nei nustatė teismas ir atitiktų šalių sutartyje nurodytą turto padalijimo būdą.Apeliantė nurodo, jog teismas, nors ir pripažino pareiškėjos teisę į kompensaciją, tačiau turtą padalijo į tai neatsižvelgdamas. Priešingai, teismas priteisė kompensaciją ne pareiškėjai, o pareiškėjui. Apeliantė savo skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę, t.y. nepagrįstai vertino, jog UAB „Pjuvenėlė“ akcijos vertos 100 Eur, o ne 2896 Eur, kaip tai yra numatyta juridinių asmenų registre. Net ir UAB „Medicinos bankas“ kaip kreditorius nereiškė prieštaravimų dėl akcijų vertės. Be to, UAB „Pjuvenėlė“ nors ir veiklos nevykdo, bet nėra bankrutuojanti, likviduojama įmonė. Įmonės vertė yra nurodyta juridinių asmenų registre ir spręsti dėl kitokios akcijų vertės nėra pagrindo.Apeliantė pažymi, jog teismas pasirinko netinkamą turto padalijimo būdą. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo nurodę turto padalijimo būdą pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją. Kadangi didžiąją dalį lėšų už butą yra sumokėjusi pareiškėja, ji nuolat gyvena bute, o pareiškėjas minėtame bute negyvena nuo faktinio santuokos iširimo, t.y. 2012 m. sausio 1 d., šalys susitarė, jog butas atitenka pareiškėjai. Automobiliu faktiškai naudojasi ir jį turi pareiškėjas. Įmonės akcijas taip pat valdo pareiškėjas, todėl šis turtas turėtų atitekti pareiškėjui. Taip pat pareiškėja neturi intereso turėti sklypą.Teismas nepagrįstai nurodė, jog butas yra dalus. Butas yra dviejų kambarių ir turi vieną įėjimą, vonios kambarį, virtuvę, todėl realiai natūra padalinus butą, juo naudotis izoliuotai nėra galimybės. Iš bylos matyti, jog pareiškėjas su pareiškėja nebendradarbiavo, neteikė jokios informacijos ir santuokos nutraukimo byla buvo pradėta jos pačios iniciatyva. Be to, nurodo, jog teismų praktikoje yra išskiriamas turto padalinimo natūra prioritetas.Apeliantė nurodo, jog teismas išsprendė klausimą, kuris jau buvo išspręstas teismo sprendimu, t.y. priėmus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą pareiškėjų santuoka buvo nutraukta šalių prašymu ir byla grąžinta nagrinėti tik dalyje dėl turto padalijimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties patvirtinimo atmesti pilna apimtim. Taip pat, pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Medicinos bankas“. Pareiškėjas R. B. atsiliepimu į skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas privalėjo išsiaiškinti šalių pageidavimus nesant ginčo tarp šalių patvirtinti jų sudarytą sutartį. Teismas turi garantuoti ne vien kreditorių, bet ir sutuoktinių interesus, kurie viešojo intereso požiūriu yra prioritetiniai. Jei kreditorių interesai prieštarauja sutuoktinių interesams, jų apsauga negali būti priešpastatoma, o turi būti proporcinga. Teismas spręsdamas bylą garantavo išimtinai tik kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ interesus, visiškai nevertindamas, ar toks kreditoriaus interesų gynimas yra socialiai pagrįstas ir kitomis priemonėmis negali būti užtikrintas.UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė nepaneigė sprendime nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismo nurodytų motyvų. Bankas teigia, jog byloje nebuvo nustatyta jokių priežasčių, kodėl butas turėtų būti priteistas tik pareiškėjai. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog didžioji dalis santuokos metu įgyto turto buvo panaudota atsiskaityti su asmeniniais pareiškėjo kreditoriais. Banko nuomone, šalių sudaryta sutartis pažeidžia jo interesus, nes tokiu būdu bankas praranda galimybę atgauti skolą iš vertingo likvidaus turto. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nepasisakė dėl jai priteistinos kompensacijos, nes teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus ir kompensaciją apeliantei priteisė. Taip pat bankas nesutinka su apeliantės argumentais dėl akcijų vertės, nes teismas teisingai nustatė jų vertę. Teismas negalėjo tvirtinti sutarties dar ir dėl to, nes turtui yra galiojantys areštai, o asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo ar perdavimo kito asmens nuosavybėn yra niekiniai ir negaliojantys.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė, kt.), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis prieštarauja kreditorių interesams, todėl jos netvirtino. Su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti kreditoriaus teisių pažeidimą ar jo nebuvimą, reikia sudaryti sutuoktinių turto balansą ir išsiaiškinti, ar buvo nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendrų dalių principo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė turtą, kuris šalims priklauso jungtinės nuosavybės teise ir buto, žemės sklypo bei automobilio vertes, tačiau kolegija nesutinka su teismo išvada, jog dalintinų UAB „Pjuvenėlė“ akcijų vertė yra 100 Eur. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog teismas turėjo vadovautis viešame registre nurodytais duomenimis. Akcijų vertė sutartyje buvo nurodyta remiantis viešo registro duomenimis, todėl vien remiantis pareiškėjo duotais paaiškinimais teisme bei duomenimis apie įmonės veiklą, negalima spręsti apie pasikeitusią akcijų vertę. Tokiu būdu konstatuotina, jog šioje dalyje teismo sprendimas keistina, ir vertinant sutuoktinių turto balansinę vertę, konstatuotina, jog visą turto vertę sudaro 49666 Eur suma (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 4150 Eur vertės, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 40900 Eur vertės, transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1720 Eur vertės ir UAB „Pjuvenėlė“ akcijos 100 vnt. 2896 Eur vertės). Tokiu būdu dalijant turtą lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti po 24833 Eur vertės turto.Byloje nėra ginčo, jog dalinant turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalintinas lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, jog pareiškėjai turi būti kompensuota už bendro turto vertės sumažėjimą, padengiant asmenines R. B. prievoles. Taip pat, teismas nustatė, jog 3259,96 Eur kompensacija pareiškėjai priklauso, nes šia asmeninių lėšų dalimi ji prisidėjo prie buto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimo. Šioje dalyje apeliantė sprendimo neginčija. Nors apeliantė nurodė, jog didžioji dalis buto buvo įsigyta jos lėšomis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visas butas laikytinas įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas ir pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, išskyrus 3259,96 Eur, kurią pareiškėja panaudojo butui įsigyti gavusi dovanų. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Kiti apeliantės argumentai, jog ji viena didžiąją dalį lėšų investavo į buto įsigijimą, nėra pagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.Byloje nustatyta, jog pareiškėjas R. B. turėjo ir turi daug kreditorių. Pareiškėjo prievolės kreditoriams yra asmeninės. Ginčo byloje dėl šio fakto nėra. Apeliantė ginčija teismo sprendimą toje dalyje, kur teismas pasisakė, jog ne visos iš bendro sutuoktinių turto apmokėtos skolos turi būti laikomos asmeninėms pareiškėjo skoloms dengti ir pareiškėjai priklauso tik 7420,24 Eur kompensacija už bendro turto sumažėjimą. Apeliantė nesutinka, jog į kompensaciją teismas neįtraukė AB SEB bankui sumokėtos 19930,66 Eur sumos. Apeliantė nurodė, jog nėra ginčo, jog su minėtu banku sudaryta sutartis buvo tik formaliai pareiškėjos pasirašyta, o faktiškai ji buvo sudaryta pareiškėjo asmeniniais interesais. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktos 2006 m. gegužės 18 d. pareiškėjos ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties matyti, kad pareiškėjai D. B. buvo suteiktas 80 000 Lt kreditas, įkeičiant šalims priklausiusį sodo sklypą su sodo pastatu. Pažymėtina, kad pareiškėjas rašytiniu sutikimu patvirtino, jog sutinka su sutarties sąlygomis. Pareiškėjai teigia, jog būtent šiuos pinigus 2006 m. birželio 19 d. ji perdavė 55 000 Lt UAB „Dovlita“. Dar 22 000 Lt iš pareiškėjos AB SEB banko sąskaitos UAB „Dovlita“ pervesta banko pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį - „avansas“. 2009 m. birželio 25 d. pareiškėjos ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis pakeista nurodant paskolos gavėju ir pareiškėją R. B.. Kredito sutartyje nurodyta, jog kreditas skirtas žemės sklypo pirkimui. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad 2006 m. gegužės 30 d. pirktas šalims priklausantis pareiškėjos vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai už kokią kainą įsigytas šis žemės sklypas ir kada ji sumokėta, tačiau atsižvelgiant į kredito gavimo datą ir paskirtį ši aplinkybė kelia abejones dėl pareiškėjų nurodyto kredito panaudojimo perduodant jį UAB „Dovlita“. Net tuo atveju, jei gauti pinigai buvo perduoti UAB „Dovlita“, nėra galimybės daryti išvadą, kad pareiškėjai D. B. sudarant kredito sutartį su AB SEB banku ir pagal ją gautą kreditą pervedant UAB „Dovlita“, buvo sudarytas sandoris pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Dovlita“ buvo jo sūnėno įmonė, jis buvo UAB „Dovlita“ darbuotojas, į bylą pateikti duomenys, liudijantys, kad pareiškėjas niekada nebuvo UAB „Dovlita“ akcininku. Ieškinyje pareiškėja nurodė, kad UAB „Dovlita“ bankrutuojant, būtent ji buvo įtraukta į kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad į bylą pateiktose 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. kovo 23 d. sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašytose pareiškėjų, jie nurodė, jog pareiškėja yra UAB „Dovlita“ kreditorė, kadangi 2006 metais iš savo asmeninių lėšų suteikė šiai bendrovei paskolą, kurios bendra suma sudaro 86 240 Lt ir šis kreditorinis reikalavimas yra asmeninis pareiškėjos reikalavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pareiškėjai pačiai asmeniškai paėmus kreditą iš AB SEB banko ir pačiai asmeniškai perdavus lėšas UAB „Dovlita“, nesant duomenų, kad šis sandoris sudarytas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, pareiškėjams esant solidariai atsakingiems pagal kredito sutartį, kompensacija už jos įvykdymui panaudotą bendrą turtą negali būti skaičiuojama. Kolegija pažymi, jog pareiškėja sudarytos kredito sutarties neginčijo ir jog galiojimo klausimo nekėlė.Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjai nepriklauso kompensacija už priverstinai realizuotą (parduotas iš varžytinių) santuokos metu įgytą turtą - žemės sklypą, 1,75 ha, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. sav., kurio vertė 2701 Eur, nes šis turtas buvo bendra jungtinė nuosavybė, realizuota padengti asmenines pareiškėjo skolas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šis turtas buvo įkeistas UAB „Dovlita“ įsipareigojimams suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ užtikrinti. Hipotekos lakštą pasirašė abu sutuoktiniai: pareiškėjas R. B. – kaip sklypo savininkas, nes būtent jo vardu įkeičiamas turtas buvo registruotas, ir pareiškėja D. B. – kaip įkeičiamo turto savininko sutuoktinė. Nurodytas žemės sklypas buvo įgytas santuokoje, byloje nėra ginčo dėl to, kad jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Būtent tuo pagrindu pareiškėja D. B. skaičiuoja kompensaciją už šį turtą, kuriuo pasinaudojant, kaip teigiama, buvo įvykdytas sandoris, sudarytas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau, teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės daryti išvadą, kad sandoris sudarytas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja D. B., taip pat kaip ir pareiškėjas R. B., dalyvavo įkeičiant turtą, sutiko jį įkeisti. Nei vienas iš pareiškėjų nebuvo UAB „Dovlita“ akcininkais, todėl nėra aišku kokiu tikslu įkeitė savo asmeninį turtą įmonės įsipareigojimams užtikrinti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklypas buvo įsigytas už UAB „Dovlita“ lėšas, tik registruotas pareiškėjo vardu. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti tokias aplinkybes. Bet kokiu atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir tai, kad jis dirbo įmonėje, nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonės kredito gavimas galėtų būti laikomas jo asmeniniu poreikiu. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepriklauso kompensacija už santuokoje įgytą iš išvaržytą bendrąją nuosavybę – žemės sklypą Molykų k. Kolegija pritaria tokiems teismo argumentams ir jų nekartoja. Apeliantė nenurodė ir nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių.Apeliantė nurodė, jog pareiškėjas teismo posėdžio nurodė, jog savo asmeninėms skoloms dengti be jos žinios į lombardą pridavė jos asmeninius papuošalus už 1000 - 1500 Eur sumą. Tokie apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti. Visų pirma, apeliantė negali pati nurodyti, už kokią sumą papuošalų buvo priduota. Antra, byloje nėra įrodymų apie tokio turto buvimą. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė pareiškėjai priklausančios kompensacijos pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį dydį, t.y. 7470,24 Eur (3259,96 Eur už asmenines lėšas, skirtas butui įsigyti + 2053,90 Eur už pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise grąžintą kredito dalį suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ + 1851,02 Eur už antstolių iš bendrosios jungtinės nuosavybės išieškotus pareiškėjos įsiskolinimus + 305,36 Eur už iš bendrų lėšų grąžintus pareiškėjo kreditus, nurodytus UAB Creditinfo informacijoje).Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog siekiant nustatyti ar pareiškėjai, pasidalindami santuokoje įgytą turtą pažeidė kreditorių interesus, reikalinga sudaryti jų turto balansą ir išsiaiškinti ar buvo nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendrų dalių principo (CK 3.118 str.). Kaip jau aukščiau minėta sutuoktinių turto balansą sudaro turtas, kurio vertė yra 49666 Eur. Tačiau įvertinus tai, jog pareiškėjai priklauso kompensacija 7470,24 Eur dydžio, jai tenkanti turto dalis turi sudaryti 7470,24 Eur didesnę dalį. Tokiu būdu dalintino turto vertę sudaro 42195,76 Eur suma (49666-7470,24) ir kiekvienam sutuoktiniui turi tekti turto po 21097,88 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą kompensaciją už buto pirkimui skirtas asmenines lėšas ir iš bendrosios jungtinės nuosavybės tenkintus pareiškėjo asmeninius poreikius, pareiškėjai turėtų tekti turto už 28568,12 Eur, o pareiškėjui – turto už 21097,88 Eur. Tuo tarpu pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad pareiškėjai atitenka turto už 33 900 Eur (40 900 Eur buto vertė – 7000 Eur kompensacija), o pareiškėjui – turto už 12 970 Eur (5970 Eur žemės sklypo, automobilio ir įmonės vertė + kompensacija). Tokiu būdu pareiškėjui atitenka mažiau nei trečdalis šalių bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis pareiškėjas suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ skolingas 11 582,62 Eur skolos, 10 141,31 Eur palūkanų ir 1787,33 Eur vykdymo išlaidų, t. y. virš 20 000 Eur, pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks sutuoktinių turto pasidalijimas pažeidžia kreditoriaus interesus yra pagrįsta ir teisinga nepaisant to, jog teismas nevisiškai tinkamai nustatė balansinio turto vertę.Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R. , bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų pateikta sutartis negali būti tvirtinama, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisingai padalijo turtą. Dalinant sutuoktinių turtą yra teikiamas prioritetas padalinimui natūra. Be to, turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, koks yra faktinis turto naudojimas. Byloje nustatyta, jog bute gyvena ir jį išlaiko pareiškėja, pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 1 d. bute negyvena. Taip pat įvertintina, jog šalių santuoka nutraukta ir turto padalinimas natūra, priskiriant butą pareiškėjai, užtikrintų, kad būtų išvengta su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Todėl pagrįstas apeliantės argumentas, jog butas turėtų būti priteistas jai visas natūra. Kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog kreditoriaus valia ir interesai negali būti suabsoliutinti ir priešpastatomi šalių interesams. UAB „Medicinos bankas“ argumentas, jog taip turtą padalinti negalima, nes jam uždėtas areštas yra nepagrįstas. Turtas yra areštuotas, tačiau UAB „Medicinos bankas“ nėra hipotekos kreditorius, todėl neturi pirmenybės teisės išsiieškoti skolą iš turto. Tokiu būdu kolegija nurodo, jog šalių turtas dalintinas pagal faktinį jo naudojimą, butą priskiriant asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai. Šalys pripažino, jog automobiliu naudojasi pareiškėjas, o į žemės sklypą pareiškėja nepretenduoja, todėl minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priskirtinas pareiškėjui. Taip pat pareiškėjui priteisiamos visos UAB „Pjuvenėlė“ 100 vnt. akcijos, nes būtent pareiškėjas yra šios įmonės steigėjas ir vadovas. Tokiu būdu pareiškėjai tenka turto už 40 900 Eur vertės (butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje), o pareiškėjui – 8766 Eur vertės turto (žemės sklypas, esantis Šiaulių r., Gudelių k. 4150 Eur vertės, transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1720 Eur vertės ir UAB „Pjuvenėlė“ akcijos 100 vnt. 2896 Eur vertės). Iš pareiškėjai tenkančio turto vertės yra išskaičiuotina 7470,24 Eur kompensacija, kuri jai priklauso už bendro turto sumažėjimą bei kaip įneštos asmeninės lėšos už bendrą turtą, todėl pareiškėja gauna turto iš bendro balanso už 33429,76 Eur. Kadangi šalims turtas dalintinas lygiomis dalimis ir nėra nustatyta sąlygų nukrypti nuo lygių dalių principo, iš pareiškėjos pareiškėjui priteistina 12331,88 Eur kompensacija. Kolegija nurodo, jog pati pareiškėja nurodė, jog sutinka išmokėti kompensaciją ir pateikė duomenis, jog tai galės padaryti pasiskolindama lėšų, todėl piniginės kompensacijos priteisimas ir toks turto padalinimas nelaikytinas kreditoriaus teisių pažeidimu, o UAB „Medicinos bankas“ argumentai, jog toks padalinimas gali ateityje užkirsti kelią išsiieškoti skolą iš pareiškėjo, yra tik prielaidos ir spėliojimai, kurie nėra pagrįsti.Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas nepagrįstai į rezoliucinę dalį įrašė sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu, nes šioje dalyje 2016 m. gegužės 10 d. teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl UAB „Medicinos bankas“ apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojančioje dalyje nurodė, jog šioje dalyje sprendimas yra įsiteisėjęs ir bylos šia apimtimi nenagrinėjo. Todėl apeliantė pagrįstai nurodo, jog skundžiamo teismo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai įrašytas sprendimas atmesti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kolegija šioje dalyje sprendimą pakeičia, panaikindama dalį pirmo sakinio rezoliucinės dalies, kas susiję su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutikimu.Be to, pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nors ir pasisakė motyvuojančioje dalyje, jog pareiškėjai priklauso 7470,24 Eur kompensacija, bet jos iš pareiškėjo nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodė, jog ištaiso rašymo pasirikimą ir į rezoliucinę dalį įrašė priteisti iš pareiškėjo kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas prieštarauja motyvuose nurodytiems teismo argumentams. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neturi galimybių pareiškėjai išmokėti kompensacijos. Kadangi kolegija keičia teismo sprendimą dėl turto padalijimo būdo, tai šioje dalyje teismo sprendimas yra keistinas.Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikusi prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors turėjo tai padaryti. Įvertinus tai, jog teismo sprendimas yra keičiamas, apeliacinės instancijos teismas paskirstos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Iš bylos matyti, jog D. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą patyrė 1609,14 eurų bylinėjimosi išlaidų (1550 eurų advokato išlaidų ir 59,14 eurų kitų pagrįstų išlaidų (e.b.l. 180-192, 2 tomas). Kolegija dalį šių išlaidų - 804,57 eurų priteisia apeliantei iš pareiškėjo R. B., įvertinusi jų susidarymo priežastis ir laiką (CPK 93 str. 4 d.). Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja patyrė 640 eurų išlaidų sumą, kurią sudaro advokato išlaidos (e.b.l. 40, 3 tomas, e.b.l. 133-136, 139 3 tomas). Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d. nurodo, jog pareiškėjos išlaidos pagrįstos ir prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas iš dalies, įvertinus bylos baigtį ir priežastis, dėl kurių jos susidarė, priteisiant pusę šių bylinėjimosi išlaidų po lygiai iš pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens UAB “Medicinos bankas“, t.y. po 160 eurų iš kiekvieno. Apeliantė D. B. pateikė prašymą priteisti 490 eurų bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Medicinos bankas“, patirtų už apeliacinio skundo surašymą. Kolegija vertina tai, jog apeliantę atstovauja tas pats atstovas nuo pat ieškinio pateikimo, todėl jam gerai žinomos bylos aplinkybės, ir todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 300 eurų. Kolegija įvertinusi tai, jog pareiškėjos ir UAB „Medicinos bankas“ suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, tuo tarpu pareiškėjas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą patenkinti, apeliantės apeliacinis skundas yra iš dalies patenkintas, daro išvadą, jog yra pagrindas iš UAB „Medicinos bankas“ priteisti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų - 150 eurų sumą už apeliacinio skundo surašymą.Pareiškėjas R. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs prašymą priteisti jam iš pareiškėjos D. B. 968 eurų bylinėjimosi išlaidų (e.b.l. 148-151, 2 tomas). Apeliacinės instancijos teismas dalį šių išlaidų - 200 eurų priteisia iš pareiškėjos D. B., įvertinęs jų susidarymo priežastis ir laiką (CPK 93 str. 4 d.). Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ sumokėjo 31 eurų žyminio mokesčio (e.b.l 18, 3 tomas). Jo apeliacinis skundas buvo patenkintas, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, todėl sumokėtas žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš pareiškėjų, t.y. po 15,50 eurų (CPK 93 str. 1 d.). Pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 100 eurų žyminio mokesčio (e.b.l. 135, 1 tomas) ir likusios žyminio mokesčio dalies – 823 eurų mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (e.b.l. 138, 1 tomas). Proporcingai pareiškėjos patenkintų reikalavimų daliai, t.y. jai tenkančio turto daliai, iš jos valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sudaro 475 eurų sumą. Kadangi 100 eurų pareiškėja yra sumokėjusi, iš jos valstybei priteistina 375 eurų dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str.). Iš pareiškėjo nuo jam tenkančio priteisto turto dalies taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei – 475 eurai. Paduodama apeliacinį skundą, pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio ir teismas apeliacinį skundą priėmė. Tačiau tai netrukdo apeliacinės instancijos teismui išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei priteisimo klausimą priimant galutinį procesį sprendimą (CPK 96 str.). Įvertinus bylos baigtį, kolegija iš pareiškėjų priteisia lygiomis dalimis 318 eurų žyminį mokestį, t.y. po 159 eurų iš kiekvieno, už apeliacinį skundą, paskaičiuotą nuo ginčijamos pareiškėjos prašomos priteisti didesnės turto dalies sumos – 14111,83 eurų, kurią sudaro pareiškėjos teigimu, jai priklausanti kompensacija už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą dengiant asmenines pareiškėjo prievoles ir tikroji akcijų vertė (CPK 80 str. 4 d.).
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjų D. B. ir R. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo atmesti.
Priteisti pareiškėjai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 40900 eurų vertės.
Priteisti pareiškėjui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4150 eurų vertės; 100 (šimtą) vienetų UAB „Pjuvenėlė", į.k. (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų 2896 eurų vertės ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 1720 eurų vertės.
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12331,88 eurų kompensaciją pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Medicinos bankas", į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-01-18 laidavimo sutartį Nr. LAI-0701 ir 2007-01-18 paprastąjį vekselį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „J. I.", į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-04-03 Vartojimo paskolos sutartį ir 2014-04-04 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui I. G. (I. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-07-18 Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva", į.k. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus m. 15 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7312 pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Sergel" 534,46 eurų pagal Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Policijos komisariato dėl 31,86 eurų baudos vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/21330 pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorinį įsipareigojimą kreditorei UAB „SOHO Group", į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-05-21 sutartį Nr. 48323 pripažinti asmenine pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Pašalinti iš bylos suinteresuotą asmenį UAB „LSV Intergroup“, į.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,34 eurų (penkis eurus 34 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), sumokėjimo įrodymą pristatant teismui.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,34 eurus (penkis eurus 34 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), sumokėjimo įrodymą pristatant teismui.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.“
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 534 eurų žyminio mokesčio.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 634 eurų žyminio mokesčio.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 964,57 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Medicinos bankas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 310 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti UAB „Medicinos bankas“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai po 15,50 eurų žyminio mokesčio iš pareiškėjų R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)