Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su R. B. procesiniu dokumentu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas R. B. procesinis dokumentas, pavadintas atskiruoju skundu, kuriuo prašoma: 1) priteisti 663,80 Eur turtinę žalą iš pareigūno, dėl kurio patirti kūno sužalojimai (teismo medicinos konsultacinę specialisto išvada – 607 Eur; išrašas iš medicininės kortelės – 10 Eur; daiktinių įrodymų siuntimas ekspertui – 3,90 Eur; vaistai – 10 Eur; Kauno apylinkės teismui už ieškinį sumokėta suma – 10 Eur; pašto paslaugos – 1,80 Eur; kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – 21,10 Eur; 2) priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą iš pareigūno, dėl kurio veiksmų patirti kūno sužalojimai; 3) priteisti iš abiejų pareigūnų, dėl kurių R. B. patyrė savo laisvės suvaržymą, psichologinį ir fizinį smurtą, 15 000 Eur; 4) priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus tyrėjos R. P. pareiškėjos patirtas išlaidas: 11,43 Eur už teismo dokumentų siuntimą, 5 000 Eur neturtinę žalą; 5) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19678-962/2019; 6) panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018; 7) pripažinti, kad mažoji bendrija (toliau – MB) „Sėkmė“, V. G., S. G., neteisėtai valdė ir disponavo pareiškėjai R. B. priklausančiu turtu, turima informacija, grąžinti pareiškėjos turtą ir atlyginti neteisėtu turto valdymu padarytą žalą; 8) pripažinti, kad antstolė R. P. pažeidė teisės aktų reikalavimus, taikydama areštą pareiškėjos ir MB „Sėkmė“ atžvilgiu; 9) pareiškėja nesutinka su Lietuvos Respublikos prokuratūros dokumentuose išdėstytomis išvadomis, prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl neteisingų ir faktinės situacijos neatitinkančių Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos prokuratūros išvadų.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) civilinių bylų nagrinėjimui yra nustatyta trijų pakopų teismų sistema, kuria vadovaujantis civilinė byla, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, gali būti nagrinėjama iš pradžių žemiausios pakopos teisme – tai yra pirmojoje instancijoje, po to aukštesnės pakopos teisme – apeliacinėje instancijoje bei dar vėliau – kasaciniame teisme (CPK 25–27 straipsniai, CPK II dalis, CPK XVI–XVII skyriai). Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai arba apygardų teismai. Apygardų teismai yra apeliacinė instancija byloms dėl neįsiteisėjusių apylinkių teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 301 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl neįsiteisėjusių apygardų teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 301 straipsnio 4 dalis), t. y. dėl tokių sprendimų ir nutarčių, kuriuos apygardos teismai priėmė išnagrinėję bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

3. Nors pareiškėja R. B. Lietuvos apeliaciniam teismui teikiamą procesinį dokumentą įvardina atskiruoju skundu, pareiškėja nenurodo konkrečių apygardų teismų, nagrinėjusių pareiškėjos reikalavimus pirmąja instancija, nutarčių, kurias siekiama skųsti apeliacine tvarka. Pareiškėja procesiniame dokumente reiškia prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19678-962/2019, Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2679-717/2018, atnaujinti procesinius terminus, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui atitinkamo apylinkės teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, priimti procesiniai sprendimai nėra skundžiami, o atskirasis ar apeliacinis skundas dėl atitinkamos Kauno apylinkės teismo nutarties ar sprendimo turėtų būti paduodamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis).

4. Pareiškėja R. B. procesiniu dokumentu reiškia prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konkrečios civilinės bylos pareiškėja nenurodo. Iš pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytų argumentų vertintina, kad pareiškėja siekia atnaujinti atitinkamos bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 367 straipsnio 3 dalimi, prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Kadangi pareiškėja pateiktame procesiniame dokumente neįvardina konkrečios išnagrinėtos civilinės bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, pareiškėjai išaiškinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas atitinkamą bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

5. Nors pareiškėja R. B. procesiniu dokumentu Lietuvos apeliaciniam teismui tiesiogiai reiškia reikalavimus atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, grąžinti turtą, pripažinti atitinkamų asmenų veiksmus neteisėtais, tokie reikalavimai pagal teismingumą yra priskiriami nagrinėti apylinkės ar apygardos teismui, priklausomai nuo reiškiamų reikalavimų sumos dydžio (CPK 26, 27 straipsniai). Pareiškėja procesiniame dokumente nurodo skundžianti antstolio veiksmus, tačiau toks reikalavimas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti pirmąja instancija taip pat nėra priskirtas. Skundas dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų gali būti paduotas antstoliui, o jeigu tokio skundo antstolis netenkina arba skundo neišnagrinėja, asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė (CPK 510 straipsnis).

6. Pareiškėjai išaiškintina, kad jeigu R. B. siekia skųsti konkrečius Lietuvos Respublikos prokuratūros priimtus sprendimus, tokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami bendra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. CPK 115 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas mutatis mutandis (liet. su reikiamais pakeitimais) taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakoma priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kadangi R. B. paduotas procesinis dokumentas yra neteismingas Lietuvos apeliaciniam teismui, šį dokumentą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjai.

8. Pareiškėja R. B. kartu su procesiniu dokumentu pateikė 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą (2023 m. sausio 3 d.). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjai grąžinama sumokėta 50 Eur žyminio mokesčio suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti R. B. paduotą procesinį dokumentą ir grąžinti šį dokumentą jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (mokėjimo data – 2023 m. sausio 3 d.).