Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-583-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2S-583-856/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00556-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-583-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00556-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4; 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9692-457/2019, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V. dėl 2 850,96 Eur skolos už patalpų nuomą ir 2 052,69 Eur sutartinių delspinigių priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turimas teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Ieškovė nurodė, kad įvertinus reikalavimo dydį bei tą aplinkybę, kad atsakovas jau atsisakė geranoriškai vykdyti patalpų nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darytina išvada, kad atsakovas gali savo sąmoningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Jei atsakovas būtų buvęs pajėgus įvykdyti ieškovės reikalavimus, jis tą neabejotinai būtų padaręs tik gavęs ieškovės raginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas vertino, kad ieškovės pareikštame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį, todėl, vertinant preliminariai, ieškinys CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra pagrįstas.

4. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas ieškovei geranoriškai nesumoka 2 850,96 Eur nuomos mokesčio, dar nereiškia jo nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas gali savo sąmoningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, todėl deklaratyvi prielaida, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė galimos grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar bus negalimas įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovas ne kartą neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais. Kaip patvirtina Creditinfo teikiami duomenys, atsakovas patenka į įsipareigojimų nevykdymo rizikos klasę, tai kas yra susiję su atsiskaitymu nepraleidžiant termino. Pateiktuose duomenyse taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas ne vienerius metus vėluodavo apmokėti susidariusias skolas ir kitiems kreditoriams. Remdamasis duomenimis pareiškėjas pabrėžia, kad šiai dienai atsakovas taip pat turi nepadengtų skolų. Taigi, išdėstyti faktai rodo akivaizdų asmens nemokumą, todėl kyla tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

6.2. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nutartyje nevertino ieškovės ieškinio reikalavimo dydžio atsakovui. Įvertinus ieškinio sumą bei aplinkybę, jog atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškove, nesikreipė dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų, darytina išvada, kad atsakovas gali savo sąmoningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į minėtus nekeliančius pasitikėjimo atsakovo veiksmus galima teigti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

7. Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes priimta tinkamai ištyrus ieškovės pateiktus argumentus bei duomenis bei tinkamai pritaikius procesinės teisės normas bei teismų praktikos nuostatas.

7.2. Teismui yra pateikti atsakovo prieštaravimai su prašymu panaikinti preliminarųjį sprendimą ir ieškinį atmesti. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovė apgaulės būdu sudarė patalpų nuomos sutartį, nes atsakovui išnuomojo negyvenamosios paskirties patalpą. Nuo atsakovo buvo nuslėptas faktas ir dokumentai, galintys rodyti, kad nuomojama patalpa neatitinka tokiai patalpai keliamų reikalavimų ir negali būti naudojama kaip gyvenamoji patalpa. Iš to išplaukia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes iš neteisės neatsiranda teisė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus – Creditinfo ataskaitos kopiją. Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodo jokių argumentų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę minėtą ataskaitą pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įrodymų teikimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertinti.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. A. E. Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulėje nurodyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p.).

14. Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

15. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).

16. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti arešto taikymą aplinkybė, o dėl grėsmes įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesiniu lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirojo skundo argumentai susiję su nevykdoma atsakovo prievole, atsakovo turimais kitais kreditoriais ir didele ieškinio suma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovui areštą, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tarp šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties vykdymo aplinkybės negali būti laikomos atsakovo nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais atsakovui tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė