- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-390-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45724-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; ir BK 243 straipsnyje, paskiriant 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė.
T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2025 m. balandžio 24 d.
T. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, turto, tai yra automobilio „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. M. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, o būtent: 2024 m. lapkričio 21 d. apie 23.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo sugyventinei A. K. priklausantį automobilį „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,04 promilių neblaivumas; bei tokiu būdu vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiui jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkeriems metams. 2024 m. vasario 28 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą. Dėl šių veikų T. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad T. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais. Teismas atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę nusprendė T. M. pripažintini recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas įvertino nuteistojo asmenybę, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, į tai, kad jis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, vartoja alkoholinius gėrimus ir apsvaigęs vairuoja transporto priemones, o jam skiriamos švelnesnės bausmės nepasiekia savo tikslų. Teismas nusprendė už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą T. M. skirti realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirti jam 30 parų arešto bausmę. Teismas subendrino bausmes apėmimo būdu, paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis 2025 m. balandžio 18 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs 3/4 dalis Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o neatliktos bausmės dalis yra 1 mėnesis 4 dienos, teismas subendrino bausmes ir paskyrė galutinę 5 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis jau tris kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam ir paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti autotransporto priemones) 5 metams. Teismas sprendė, kad nors automobilis priklauso nuteistojo sugyventinei A. K., tačiau ji vairuotojo teisių neturi, jokių veiksmų, kad T. M. juo nesinaudotų nesiėmė. Teismas konstatavo, kad ji perleido automobilį naudotis nuteistajam kaip šeimos nariui, todėl A. K. priklausantis automobilis turi būti konfiskuotas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
1.1. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino to, kad jis nuo 2024 m. gruodžio 12 d. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, taip pat nevartoja alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų.
1.2. Teismas taip pat neįvertino, jog jis yra vienintelis savo dukros, kuriai yra tik 11 mėnesių, biologinis globėjas, kurią jis išlaiko. Nurodė, kad be jo daugiau nėra kam pasirūpinti dukra, kadangi vaiko motina pati augina dar penkis nepilnamečius vaikus, o jos gyvenimo sąlygos yra labai blogos. Jo tėvas yra geriantis, o motina išvykusi dirbti į Vokietiją.
1.3. Teigiama, kad darbdavys jam leido gyventi savo name tol, kol jis bus dirbantis, tačiau jis neturės kur gyventi grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jei bus atleistas iš darbo, tokiu atveju neturės galimybės mokėti išlaikymo savo pirmajai dukrai bei neturės jokių pajamų savo antrosios dukros išlaikymui. Pažymima, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę elgėsi pavyzdingai, todėl buvo paleistas anksčiau laiko, t. y. atlikęs 3/4 bausmės dalies. Stengiasi išlaikyti šeimą, pasikeisti iš esmės, būti pavyzdingu ir pažada daugiau nevartoti alkoholio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. prašo atmesti T. M. skundą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę skirti T. M., atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į T. M. padarytų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas) aplinkybes. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
1.2. T. M. tyčia nusikalto ir buvo teisiamas jau 10-tą kartą, tame tarpe 4-tą kartą už analogišką tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įvykdė po to, kai jo atžvilgiu 2024 m. spalio 23 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę pagal minėtą nuosprendį T. M. pradėjo atlikti nuo 2025 m. sausio 15 d., dėl ko teismas paskirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę skundžiamu nuosprendžiu subendrinto su neatliktos bausmės pagal 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį dalimi ir teisingai paskyrė subendrintą 5 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
1.3. Skunde nurodyti motyvai apie T. M. elgesio korekciją teigiama linkme nemenkina nei jo kaltės, nei padarytų veikų pavojingumo, o tai, kad nuteistajam dėl paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas kyla tam tikrų neigiamų pasekmių nėra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra, todėl nuteistojo T. M. apeliacinis skundas turi būti atmestas.
5. 2025 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismui nuteistasis T. M. pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriame nurodo analogiškas aplinkybes ir prašo netenkinti prokurorės atsiliepimu pateikto prašymo dėl jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad prokurorės prašyme yra klaida, kadangi jis bausmę pradėjo atlikinėti 2025 m. sausio 7 d. Nuteistasis taip pat mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai prie paskirtos bausmės pridėjo jo neatliktos bausmės dalį, kuri jau yra pasibaigusi. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi ir sutinka būti stebimas nuotolinio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti intensyvioje priežiūroje ir laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama T. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti su intensyvia priežiūra.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. M., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmes ir jas subendrindamas nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra proporcinga tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
10. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
11. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad T. M. net devynis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš jų tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui (Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 MGL bauda; Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto; Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams). Paskutinį kartą T. M. teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 243 straipsnį (Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu jam paskirta 20 parų arešto bausmė). Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.
12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad T. M. iki šiuo atveju nusikalstamų veikų padarymo, t. y. iki 2024 m. lapkričio 21 d., buvo daugiau nei dešimt kartų baustas administracine tvarka už Kelių eisimo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę bei kuri nustatyta tvarka neįregistruota ir kt.). Šios aplinkybės rodo T. M. itin didelį piktybiškumą, neigiamą požiūrį į įstatymus, eismo saugumą bei kitus visuomenės narius.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog T. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Taip pat teismas įvertino, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iš neatsakingo bei nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą bei teismo nustatytus draudimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – pagal BK 243 straipsnį – areštas, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas.
14. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 243 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką, paskirdamas artimą vidurkiui arešto bausmę - 30 parų (kai už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas nuo 10 parų iki 45 parų arešto), o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 1 metų laisvės atėmimo), iš esmės teisingai nustatė bausmės dydžius. Esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, teismas teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintino bausmes apėmimo būdu ir T. M. paskyrė subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažino 1/3 dalimi, ir paskyrė galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad T. M. nusikalstamas veikas padarė 2024 m. lapkričio 21 d., t. y. jau priėmus Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo skirta reali 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 18 d.) teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Nustatyta, kad T. M. pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendį bausmę pradėjo atlikti 2025 m. sausio 7 d., o 2025 m. balandžio 18 d. buvo lygtinai paliestas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs 3/4 dalis bausmės, t. y. neatlikęs 1 mėnesio 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskyrė galutinę subendrintą 5 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.
16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. M. net tris kartus jau buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu). Tačiau nuteistasis nei karto nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Kaip matyti, paskutiniuoju Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu T. M. buvo nuteistas už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, nes 2024 m. gegužės 6 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. Tai parodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas T. M. jokio teigiamo poveikio nedaro – jis nekeičia savo elgesio, toliau pažeidinėja įstatymus ir šiuo atveju vėl padarė dvi naujas analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias jau buvo teistas anksčiau ir teistumui neišnykus.
18. Apeliaciniame skunde nurodytos nuteistojo T. M. aplinkybės apie šeiminę padėtį, nepilnamečių dukrų išlaikymą ir darbą, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė asmens nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo recidyvinė asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus T. M. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.
20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.