Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-520-766/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jupojos statybinės medžiagos“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1537-766/2014 dėl 4 160 Eur skolos išieškojimo iš atsakovų, solidarių skolininkų K. P. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Rimuošės dvaras“. Nurodė, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, nemokėjo 16 savaičių po 260 Eur, todėl išieškotina suma yra 4 160 Eur (b. l. 1).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1537-766/2014 dėl taikos sutarties, patvirtintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi, sąlygų nevykdymo – 4 160 Eur skolos išieškojimo (b. l. 7-8).Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys sutarė dėl skolos grąžinimo tvarkos, tačiau atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų, praleido dalies skolos sumokėjimo terminas, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą 4 160 Eur sumai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 14-17). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Teismas atsakovų neinformavo apie teismo posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl atsakovai neturėjo galimybės tokių dokumentų pateikti. Neaišku kaip teismas nustatė, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties, jei mokėjimai atliekami ne tik atsakovų gera valia, bet ir antstoliui priverstinai išieškojimą nukreipiant į atsakovų pinigus banko sąskaitose.Teismo nutartyje nurodyta atsakovų įsiskolinimo suma UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ ir atitinkamai vykdomajame rašte nurodyta suma neatitinka tikrosios faktinės situacijos. Šiuo metu negali objektyviai apskaičiuoti skolos dydžio, nes nėra pateikti visi įrodymai, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pateiks įrodymus apie atliktus mokėjimus, įskaitant antstolio nurašytas sumas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ prašo palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui K. P. skirti 5 792 Eur baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ (b. l. 22-24). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai nėra atleisti nuo įrodinėjimo pareigos, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad visiškai ar iš dalies įvykdė taikos sutartį. Akivaizdu, kad atsakovas pateikdamas atskirąjį skundą siekia nutolinti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, ką jis šioje byloje daro jau ne pirmą kartą, taigi piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo jam skirti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1537-766/2014 patvirtino ieškovės UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ ir atsakovų K. P. ir MB „Rimuošės dvaras“ taikos sutartį, kuria skolininkas K. P. ir subsidiarusis skolininkas MB „Rimuošės dvaras“ įsipareigojo sumokėti 81 738,38 Lt skolos, 8 729,12 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo 90 467,50 Lt sumos nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 509 Lt žyminio mokesčio. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta skolos grąžinimo tvarka, pagal kurią atsakovai 90 467,50 Lt (26 201,20 Eur) skolą moka tokia tvarka ir terminais: po 900 Lt iki 2014 m. gruodžio 29 d., po 260 Eur iki kiekvienos savaitės penktadienio pradedant 2015 sausio 2 d. ir baigiant iki 2016 m. lapkričio 25 d. sumokant paskutinę 200,54 EUR dydžio įmoką (civilinė byla Nr. 2-1537-766/2014, 2 t., b. l. 44-45). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai gera valia nevykdė taikos sutarties, todėl ieškovei jau tris kartus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. birželio 8 d. nutartimis buvo išduoti vykdomieji raštai dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo iki 2016 m. gegužės 20 d. išieškant susidariusį įsiskolinimą (civilinė byla Nr. 2-1537-766/2014, 2 t., b. l. 60-61, 89-92, 104-105, 123-125, 138-139). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą nurodydama, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, per šį laikotarpį susidarė 4 160 Eur dydžio įsiskolinimas, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą (b. l. 1). Teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymas tenkintas ir išduotas vykdomasis raštas dėl 4 160 Eur skolos išieškojimo (b. l. 7-8). Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, bei tvirtina, kad atsakovai neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų bei įrodymų dėl taikos vykdymo, nes nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą, todėl pareiškė atskirąjį skundą (b.l. 14-17).Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys), todėl taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu išduodamas vykdomasis raštas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad apeliantas įsipareigojo iki 2016 m. lapkričio 25 d. kiekvieną penktadienį mokėti po 260 Eur ieškovei UAB „Jupojos statybinės medžiagos“. Ieškovės teigimu, atsakovai 16 savaičių nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl susidarė 4 160 Eur dydžio įsiskolinimas. Pažymėtina, kad ieškovė su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį kreipėsi 2016 m. rugsėjo 12 d. (pirmadienį), jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (kiekvienas penktadienis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, o šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka arba žodinio proceso tvarka. Taigi CPK nenustato imperatyvo tokio pobūdžio bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis procesas rengiamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia esant būtinybei rengti teismo posėdį, tačiau net ir tokiu atveju byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtiną taikos sutartį, išsprendė prašymo priėmimo klausimą bei paskyrė teismo posėdį – 2016 m. rugsėjo 21 d. 9.50 val. rašytinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Teismas apie paskirtą teismo posėdį informavo byloje dalyvaujančius asmenis, t. y. ieškovę, atsakovus K. P. ir MB „Rimuošės dvaras“, trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. P. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ledora“ bankroto administratorių (b. l. 2-6). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstame rašte aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme yra gautas UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, posėdis paskirtas rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 21 d., byloje nesant duomenų, kad apeliantas šio pranešimo negavo, darytina išvada, kad apeliantas buvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti informuojami apie teismo posėdį per protingą laiko tarpą, tam, kad jie turėtų objektyvių galimybių iki posėdžio pasirengti klausimo nagrinėjimui, suformuoti savo poziciją ir pan. Koks terminas yra protingas sprendžiama kiekvienu atveju atsižvelgiant į klausimo sudėtingumo, byloje dalyvaujančių asmenų išsilavinimą ir kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, septynių dienų laiko tarpas iki paskirto teismo posėdžio yra pakankamas tam, kad apeliantas pagal jam keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus pasinaudotų procesinėmis teisėmis ir pateiktų atsiliepimą, kuriame išdėstytų savo argumentus dėl ieškovės prašymo. Pastebėtina, kad ieškovė jau ketvirtą kartą kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl apeliantas kaip protingas ir apdairus asmuo gavęs pranešimą apie paskirtą teismo posėdį turėjo ir galėjo suprasti, kad turi pareigą iki teismo posėdžio pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus, reikšmingus sprendžiant vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo įrodyti, kad tinkamai vykdo savo pareigas pagal šalių sudarytą taikos sutartį, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skolos mokėjimą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, kurie paneigtų ieškovės prašymą ir būtinybę išduoti vykdomąjį raštą. Nors apeliantas tvirtina, kad vykdo taikos sutartį, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šį teiginį. Aplinkybė, kad pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus antstolio kontoroje atliekamas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) turto, nereiškia, kad apeliantas vykdo taikos sutartį, nes vykdomieji raštai išduoti dėl to, kad atsakovas praeityje nevykdė savo įsipareigojimų, t. y. iki vykdomojo rašto išdavimo, ir tik tai skolos daliai, kurios įvykdymo terminai suėjo. Tuo tarpu taikos sutartimi apeliantas įsipareigojo atlikti periodinius mokėjimus kiekvieną penktadienį, tai reiškia, jog neatlikus mokėjimo sutartyje numatytą dieną, laikoma, kad atsakovai pažeidė taikos sutartį. Taigi byloje nesant įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. tinkamai vykdė įsipareigojimus, t. y. apeliantas ar subsidiarus skolininkas MB „Rimuošės dvaras“ kiekvieną penktadienį sumokėdavo 260 Eur ieškovei pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nevykdė taikos sutarties sąlygų ir išdavė vykdomąjį raštą 4 160 Eur sumai (16 savaičių × 260 Eur per savaitę = 4 160 Eur).Pastebėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs išimtinės atskirojo skundo padavimo tvarkos skundžiant teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, todėl taikytinos bendrosios nuostatos, numatytas CPK 335 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nors skundžiamoje nutartyje numatyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, tačiau netinkamos atskirojo skundo padavimo tvarkos nurodymas neturėjo įtakos apeliantui įgyvendinant procesines teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise per septynias dienos nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos skųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo (skundžiamą nutartį apeliantas gavo 2016 m. rugsėjo 23 d., o atskirąjį skundą išsiuntė 2013 m. rugsėjo 30 d.), jo atskirasis skundas priimtas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos teisės ar kad buvo padaryti įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą procesinį sprendimą.Nors CPK 95 straipsnyje numatyta, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas turi teisę skirti baudą, tačiau įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nagrinėjamu atveju, esamų duomenų nepakanka išvadai, kad atsakovas atskirąjį skundą iš tiesų pateikė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo teises, padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą 4 160 Eur skolos išieškojimui, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.