Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. G., S. G., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. G. yra suinteresuoto asmens J. G. duktė (el. b. l. 11-13). Pareiškėjos mama J. G. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė būsto, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pareiškėja gyvena kartu su savo mama, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį jau daugiau nei dvejus metus. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) (nuomotojas) ir J. G. (nuomininkas), gyvenanti (duomenys neskelbtini), sudarė šį susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo. Šiuo susitarimu nuomotojas perima Sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas pagal Sutartį, o nuomininkas įsipareigoja tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas (Susitarimo 1 punktas) (el. b. l. 16). Dėl pareiškėjos, kuri pageidauja deklaruoti gyvenamąją vietą minėtame bute, J. G. (nuomininkė) kreipėsi į suinteresuotą asmenį (duomenys neskelbtini) dėl V. G. gyvenamosios vietos deklaravimo bute. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. rašte Dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini) J. G. nurodė, kad prašymas dėl V. G. prideklaravimo buvo nagrinėtas 2023 m. vasario 9 d. Įmonės Būsto administravimo ir darbo grupės posėdyje, kuriame buvo nutarta nepritarti prašymui bei siūlyti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. l. 18). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei; užregistruotos J. G. sudaryto Nuomos sutartys, kurių įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini).

Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.577 straipsnio 1 dalis).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėja V. G. nekilnojamojo turto nuosavybės teise, registruoto Lietuvoje, neturi. Pareiškėja, siekdama gauti leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą jos (duomenys neskelbtini) (nuomininkės) J. G. nuomojame bute, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G. yra savo motinos J. G. šeimos narė. Gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų, įskaitant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas). Kita vertus, CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės ir bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teikia paramą būstui įsigyti ir išsinuomuoti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja nereiškia reikalavimo įpareigoti sudaryti nuomos sutartį su ja kaip nuomininkės šeimos nare. Yra reiškiamas tik bendras reikalavimas ją pripažinti buto nuomininkės savo motinos J. G. šeimos nare, šį faktą būtina nustatyti tam, kadangi nuo jo priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, o kitokio būdo, t. y. ne teismo tvarka, pripažinti ją J. G. šeimos nare CK 6.588 straipsnio pagrindu, pareiškėja neturi galimybės, todėl negali gauti leidimo deklaruoti savo gyvenamąją vietą minėtame bute.

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Teismo vertinimu, pareiškėja atitinka būtinus reikalavimus, pripažįstant ją suinteresuoto asmens J. G. šeimos nare: pareiškėja yra gyvenamosios patalpos suinteresuoto asmens (nuomininkės) J. G. artima giminaitė (yra jos duktė), taip pareiškėja su nuomininke J. G. yra išgyvenusi ne mažiau kaip vienerius metus (pareiškėja nurodė, kad daugiau nei dvejus metus gyvena su (duomenys neskelbtini) amžiaus motina; kad šiame būste ji su mama gyveno nuo pat nuomos jame pradžios keletą metų, vėliau pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau, pablogėjus mamos sveikatai, ji grįžo į mamos nuomojamą butą tam, kad galėtų padėti, rūpintis bei prižiūrėti mamą ir kad su ja yra bendrai tvarkiusi ir šiuo metu tvarko namų ūkį (CK 6.588 straipsnis). Pareiškėja mamos vardu moka nuomos bei komunalinių patarnavimų mokesčius iš savo asmeninių lėšų, kadangi motinai vien jos gaunamos pensijos tam nepakanka, t. y. materialiai prisideda prie nuomojamo būsto išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėja V. G. yra savo motinos J. G. šeimos narė, toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos teisėmis gauti leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą jos motinos (nuomininkės) J. G. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėja patikslintame pareiškime prašo priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidų dydžius patvirtinančius dokumentus. Kadangi ši byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nesant byloje ginčo, teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra savo motinos J. G., (duomenys neskelbtini) šeimos narė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.