Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo AB (duomenys neskelbtini) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš E. M., J. M., V. M., po 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) iš kiekvieno (iš viso 3 000 Lt) AB (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą.

Priteista iš AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), E. M. naudai 45 948,00 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni litai) turtinės žalos atlyginimo

Priteista iš AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), J. M. naudai 9 210,00 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai dešimt litų) žalos atlyginimo.

Priteista iš AB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), V. M. naudai 9 210,00 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai dešimt litų) žalos atlyginimo.

E. M., J. M., V. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos iš AB (duomenys neskelbtini) priteisimo kiekvienam po 10 000 Lt netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB (duomenys neskelbtini) tuo buvo kaltinama tuo, kad ji, tiekdama elektros energiją, pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48.1 punkte, dėl to 2012 m. lapkričio 1 d., apie 15.30 val., E. M. priklausančiame gyvenamame name (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinta ir sunaikinta nukentėjusiųjų turto už 34 415 Lt. Šiais veiksmais AB (duomenys neskelbtini) kaltinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 188 straipsnio 2 dalyje.

pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies patenkinti privačių kaltintojų civiliniai ieškiniai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinį ieškinį atmesti;

pakeisti AB (duomenys neskelbtini) išteisinimo pagrindą – AB (duomenys neskelbtini) išteisinti neįrodžius, kad AB (duomenys neskelbtini) dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BPK nuostatų pažeidimo

Skunde pažymima, kad BPK 113 straipsnis nustato, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o ne pagal CPK nustatytas taisykles, nes toks civilinis ieškinys yra baudžiamojo proceso institutas, todėl baudžiamojoje byloje teismas, nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, vadovaujasi BPK normomis (pvz., CPK taisyklės, įtvirtinančios įrodinėjimo pareigą, nagrinėjant civilini ieškinį baudžiamojoje byloje netaikomos). Ir tik tuomet, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimai, kurių sprendimas nereguliuojamas BPK normomis, taikomos atitinkamos civilinės teisės ar civilinio proceso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-11-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2012). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai (LAT senato 2008 m. liepos mėn. 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 2008-07-03).

Skunde taip pat nurodoma, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai BPK numatytomis taisyklėmis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (LAT senato 2008 m. liepos mėn. 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 2008-07-03). Jeigu kaltinamasis išteisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o jeigu kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, paliekant ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu išteisindamas AB (duomenys neskelbtini) kaip nepadariusį jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pažeidė BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, nes, BPK 115 straipsnio 3 dalyje išdėstytų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo būdų sąrašas priimant išteisinamąjį nuosprendį yra baigtinis. BPK šiuo atveju nenumato galimybės teismui, priimant išteisinamąjį nuosprendį, patenkinti civilinio ieškinio reikalavimus ir tuo labiau tenkinti nukentėjusiųjų reikalavimą priteisti turtinę žalą vertinant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vadovaujantis CPK 176, 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl privačių kaltintojų skundo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sprendimas, kurį priima teismas dėl civilinio ieškinio išteisinęs kaltinamąjį, priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Ieškinys atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Apeliantės teigimu, pagrindinis įrodymas, kuriuo remiasi privatūs kaltintojai įrodinėdami nusikalstamą veiką, AB (duomenys neskelbtini) kaltę ir priežastinį ryšį, ir kurį nurodė savo skunde, buvo 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (1 t. 21-26 b. l.), o konkrečiai – vienas iš jos teiginių, kad „E. M. gyvenamajame name rasto akvariumo dangčio elektros įtaisų sugadinimo labiausiai tikėtina priežastimi buvo jų perkrova dėl įtampos padidėjimo namo elektros tinkle, šis įtampos padidėjimas galėjo paveikti visus namie įjungtus prietaisus“. Šioje baudžiamojoje byloje atliktos elektrotechninės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas, komentuodamas minėtą specialisto išvados dalį, pažymėjo (4 ekspertizės akto lapas), jog elektros tinkluose įtampos pokyčiai yra neišvengiami ir tam tikrose ribose leistini. Svarbu, kad šie pokyčiai neviršytų nustatytos pokyčių minimalios arba maksimalios įtampos vertės (ribos). Skirstomųjų elektros tinklų su absoliučiai nekintama įtampa praktiškai nėra. Toliau ekspertas, analizuodamas bylos medžiagą, konstatuoja (ekspertizės akto 7 lapas), kad elektros įtampos pokyčių priežastimi gali būti tiek tiekėjo, tiek vartotojo elektros tinkluose vykę reiškiniai, kurie nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai iš esmės nenustatyti ir jų nustatyti pagal bylos medžiagą nėra galimybių. Ekspertas taip pat konstatuoja (ekspertizės akto 19 lapas), kad dėl nešiojamojo kompiuterio ar / ir gedimų susidariusio šilumos šaltinio gaisro metu liepsnos terminio poveikio į elektros instaliacijos izoliaciją ir elektros įrenginius vartotojo vidaus tinklo avarinis darbo režimas buvo galimas. Apeliantės įsitikinimu, visos šios eksperto išvados tik patvirtina, kad gaisras E. M. priklausančiame name galėjo kilti ir dėl paties kompiuterio gedimo, ir dėl gedimo vartotojo vidaus elektros tinkle, už kurio eksploataciją ir tinkamą veikimą yra atsakingas pats vartotojas.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje minėtų aplinkybių nenagrinėjo, akcentavo tik tai, jog pagal liudytojų B. Ž., R. A. ir V. M. teiginius padarė išvadą, kad 2012-11-01 dieną buvo tiekiama nekokybiška elektros energija („atvykus gaisrininkams ir atjungus elektros srovę nuo elektros tinklų, elektros srovė toliau tekėjo į E. M. gyvenamąjį namą ir trukdė gesinti gaisrą“) ir kad kitą dieną po gaisro buvo nustatytas trumpas jungimas elektros oro linijoje (L-300), o arčiausiai E. M. namo esančioje atramoje (L-300/4) buvo susilydęs AMKA kabelis. Iš šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad „<...> gaisro metu, esant atjungtam elektros tiekimui vartotojui įvadinis automatukas perdegti ir kabelis išsilydyti galėjo ne dėl vartotojo kaltės, bet dėl netinkamo elektros energijos tiekimo“.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios rūšies turtinei atsakomybei atsirasti teismui pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį svarbu įrodyti, jog žala nukentėjusiam asmeniui atsirado būtent dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju gaisras ir žala nukentėjusiesiems galėjo kilti ir dėl gedimų vartotojo (E. M.) vidaus elektros tinkle, už kurio tinkamą eksploataciją yra atsakingas vartotojas. Vartotojo vidaus elektros tinkle kilus trumpajam jungimui ir vidaus instaliacijoje nesant įrengtų apsaugos priemonių (saugiklių) (V. M. patvirtino, jog jų nebuvo įsirengęs, nors pagal techninius vidaus instaliacijos įrengimo taisykles toks saugiklis yra būtinas), trumpojo jungimo srovė šiuo atveju paveikė ir AB (duomenys neskelbtini) elektros tinklus, dėl to susilydė AMKA kabelio gyslos ir dėl to trumpasis jungimas tęsėsi ir gaisrininkams atjungus E. M. elektros tinklą nuo AB (duomenys neskelbtini) elektros tinklo.

Iš to, kas išdėstyta, AB (duomenys neskelbtini) vertinimu, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje jokiais konkrečiais įrodymais AB (duomenys neskelbtini) neteisėta veikla nebuvo įrodyta, juo labiau, nebuvo įrodyta, jog būtent dėl kokios nors AB (duomenys neskelbtini), kaip elektros energijos tiekėjo, veiklos šiuo konkrečiu atveju 2012-11-01 E. M. gyvenamajame name kilo gaisras. Šiuo atveju privačių kaltintojų skundas grindžiamas tik tikėtinomis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo privačių kaltintojų reikalavimą atlyginti jiems nusikalstama veika padarytą žalą atmesti, nes konkrečiu atveju nėra įrodyta, jog kaltinamasis AB (duomenys neskelbtini) dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į AB (duomenys neskelbtini) išdėstytus argumentus dėl prašomos priteisti žalos dydžio. AB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju buvo inkriminuojamas kvalifikuojantis nusikaltimo požymis – didelės vertės svetimo turto sunaikinimas. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, aiškindama žalos dydžio nustatymo principus, pažymėjo, jog sunaikinto ar sugadinto turto atkuriamosios vertės kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar teisingą žalos dydį nurodė privatūs kaltintojai ir, ar remiasi tinkamomis įrodymų žalos dydžiui nustatyti priemonėmis.

Atsikirtimais į AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą nukentėjusieji E. M., J. M. ir V. M. prašo AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš AB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, taip pat priteisti iš AB (duomenys neskelbtini) advokato išlaidas už atsikirtimus į AB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą paruošimą – 1200 Lt bei advokato atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Atsikirtimuose nurodoma, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė teisingą nuosprendį. Byloje yra įrodymų, kurie patvirtina, jog AB (duomenys neskelbtini) teikė elektros energiją netinkamai ir teismas tai nustatė. Teismas padarė išvadą, kad to nepakanka AB (duomenys neskelbtini) baudžiamajai atsakomybei, tačiau civilinei atsakomybei – pakanka. Pasak nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismas BPK 115 straipsnio 3 dalies normų nepažeidė, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas teisinis pagrindas AB (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei atsirasti: BPK 109 straipsnis numato, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas ir, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK normos, taikomos Civilinio proceso kodekso normos – tai numato BPK 113 straipsnio 2 dalis. Taigi teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio normomis, numatančiomis atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Tačiau, nukentėjusiųjų V. M. ir J. M. įsitikinimu, teismas nepagrįstai priteisė iš nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jie, t. y. V. M. ir J. M., neturi jokio turto – viskas sudegė gaisro metu, be to, jie susilaukė sūnaus, taigi jų turtinė padėtis yra itin sunki. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jie pamiršo pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jie taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti jiems iš AB (duomenys neskelbtini) jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje AB (duomenys neskelbtini) atstovė S. J. prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis V. M., nukentėjusiųjų atstovė advokatė Danutė Činčiuvienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

AB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

BK 188 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. AB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama tuo, kad tiekdama elektros energiją, pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48.1 punkte, dėl to 2012 m. lapkričio 1 d., apie 15.30 val., E. M. priklausančiame gyvenamame name (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinta ir sunaikinta nukentėjusiųjų turto už 34 415 Lt.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas AB (duomenys neskelbtini) išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniu skundu AB (duomenys neskelbtini) prašo ją išteisinti kitu pagrindu – neįrodžius, kad AB (duomenys neskelbtini) dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pažymima, kad veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Kitu atveju, t. y. kai nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, reiškia, jog nusikalstama veika yra, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė tokią veiką, dėl kurios gali būti pripažįstamas kaltu, nepakanka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino AB (duomenys neskelbtini) BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų E. M., V. M., liudytojų B. Ž., V. M., R. A. parodymus, specialisto S. K. paaiškinimą, AB (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimus, taip pat byloje surinktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir specialisto išvadą bei ekspertizės aktą. Bylos duomenys, įskaitant ir aktą dėl kilusio gaisro (1 t. 9-10 b. l.), neginčijamai patvirtina gaisro E. M. priklausančiame name kilimo faktą. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų AB (duomenys neskelbtini) kaltę padarius BK 188 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog pagal ekspertizei pateiktą medžiagą teigti, kad 2012 m. lapkričio 1 d. iš AB (duomenys neskelbtini) elektros tinklo į E. M. vidaus elektros tinklus tiekiama elektros energijos kokybė neatitiko standarto LST EN 50160 nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima konstatuoti, jog gaisras E. M. gyvenamajame name galėjo kilti dėl padidėjusios įtampos namo elektros tinkle (2 t. 53-85 b. l.). Akivaizdu, kad ekspertizę atliko ir išvadą pateikė kompetentingas ekspertas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, taigi netikėti minėta išvada nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pažeidė ir civilinio ieškinio klausimą išsprendė vadovaudamasis civilinio kodekso normomis (tokios galimybės baudžiamojo proceso įstatymas nenumato), apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas) – nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieškinio pagrįstumu ir jo dydžiu, nebepasisako – šiuos argumentus AB (duomenys neskelbtini) turės galimybę pateikti nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457/2012). Kadangi šioje byloje teismas AB (duomenys neskelbtini) nepripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, priešingai, šią bendrovę išteisino, teismui nebuvo pagrindo priteisti ir jis pagrįstai nepriteisė nukentėjusiesiems jų turėtų išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apmokėti. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi įstatymo pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų prašymą priteisti jų turėtas išlaidas advokatui surašant atsiliepimą ir juos atstovaujant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju kolegija mano, kad teismas pagrįstai priteisė iš nukentėjusiųjų AB (duomenys neskelbtini) naudai šios bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendį.

Nukentėjusiųjų E. M., J. M. ir V. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.