Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-16 nutarimo Nr. NSN-22-1054, kuriuo nuteistajam M. L. paskirta nuobauda – izoliuoti penkioms paroms, pagrįstumo ir teisėtumo bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-09-18 sprendimo Nr. 2S-2130, kuriuo Nutarimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 506 straipsnio pažeidimus, o būtent už tai, kad, 2023-08-11 apie 20.24 val. prevenciškai tikrinant nuteistuosius dėl galimo apsvaigimo ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, 12 būrio nuteistajam buvo nurodyta atlikti greitos tyrimo priemonės testą, tačiau jis kategoriškai atsisakė atlikti testą ir kad būtų vertinama bendroji asmens sveikatos būklė.

Patikrinimą atlikę pareigūnai M. R. ir D. G. 2023-08-11 surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2023-08-11 dieną 20.24 valandą budėtojų dalyje tikrinant nuteistuosius dėl galimo apsvaigimo ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo 12 būrio nuteistajam M. L. buvo nurodyta atlikti greitos tyrimo priemonės testą. Minėtas nuteistasis kategoriškai atsisakė atlikti testą. Nuteistajam išaiškinti nesutikimo teisiniai padariniai, jeigu jis atsisakys, kad jam būtų atliekamas psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas, tačiau jis kategoriškai atsisakė atlikti nurodytą testą. Taip pat nuteistasis atsisakė, kad būtų vertinama bendroji asmens sveikatos būklė (b. l. 48–50).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė parašyti pasiaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad 2023-08-11 apie 19.00 val. pareigūnai atliko kratą 12 būrio 5 kameroje. Po kratos pareigūnai pasakė, jog bus atliekami testai. Jis sutiko, bet kartu su juo gyvenantis nuteistasis pradėjo nervintis, jam prasidėjo panikos priepuolis, nes reikėjo eiti iš kameros. Pareiškėjas paaiškinime tvirtino, kad jis taip pat nusprendė atsisakyti testo. Nurodė, kad narkotikų nevartoja nuo 2021 m. gegužės mėnesio. Prašė jį vesti testuoti vieną, jis visada sutiks pasitikrinti blaivumą (b. l. 47).

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023-08-16 nutarimu Nr. NSN-22-1054 nutarė M. L. skirti nuobaudą – izoliavimą penkioms paroms už tai, kad jis savo veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus ir Administracinių nusižengimo kodekso 506 straipsnį. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, minėtas Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-09-18 sprendimu Nr. 2S-2130 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 51–53).

BVK (aktuali 2023-05-05 redakcija) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai nustatyti BVK 50 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos. Privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus (2 punktas).

Nuteistųjų apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarka reglamentuota Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-04-08 įsakymu Nr. V-281. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą sudaro:

1) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių ieškojimas ir bendras asmens būklės įvertinimas (yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs);

2) patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholio ar surogatinių medžiagų (degtinės raugo) ir prevenciškai);

3) tiriamosios medžiagos paėmimas ir ištyrimas specialiąja tyrimo priemone (šlapimo mėginiui į sterilų indelį imama ne mažiau kaip 30 ml šlapimo) (esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba prevenciškai);

4) tiriamosios medžiagos išsiuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją tyrimo išvadai gauti.

Aprašo 13 punkte numatyta, kad, asmeniui atsisakius tikrintis blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (toliau – ir Tikrintojas) žodžiu išaiškina teisines pasekmes nesutikimo atveju ir tai pažymi Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte (toliau – ir Nustatymo aktas) (užpildo Nustatymo akto antrąjį puslapį) bei Suimtojo (nuteistojo) blaivumo / neblaivumo, apsvaigimo / neapsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo rezultatų registravimo žurnale (toliau – ir Žurnalas). Bendrą asmens būklę dėl blaivumo / neblaivumo, apsvaigimo / neapsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų Tikrintojas vertina remdamasis išoriniais požymiais.

Byloje nustatyta, jog Žurnale bei Nustatymo akte duomenys apie tai, kad pareiškėjas atsisakė tikrintis dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo užfiksuoti, nėra duomenų apie užfiksuotus pareiškėjo apsvaigimo išorinius požymius.

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu iš esmės neneigė, jog atsisakė atlikti greitos tyrimo priemonės testą (šlapimo testą), tačiau akcentavo, kad jis atsisakė ne kategoriškai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas D. G. nurodė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė duoti šlapimą testui nepaaiškindamas priežasčių. Pareigūnas M. R. nurodė, kad pareiškėjui išaiškino teisines pasekmes dėl atsisakymo atlikti testą, t. y. kad bus baudžiamas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Kaip liudytojas apklaustas vienoje patalpoje su pareiškėju gyvenantis nuteistasis S. J. patvirtino, kad jie su pareiškėju atsisakė atlikti testą, tik ne kategoriškai. Taigi, dėl fakto, jog pareiškėjas atsisakė atlikti testą, teismui abejonių nekyla.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui atsisakius pateikti šlapimo mėginį, nuobauda jam nebuvo paskirta už tai, kad jis pažeidė BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas arba toksines priemones, taip pat be gydytojo leidimo vartoti medikamentus. Pažymėtina, kad iš teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai pareigūnas nustato, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas įstatymuose nustatyto režimo pažeidimas (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1847-756/2018, 2017-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-662/2017).

Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal BVK 50 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus už tai, kad atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl psichotropinių medžiagų aptikimo, t. y. už tai, kad nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo, tačiau pagal Aprašo nuostatas pareiškėjas turi teisę nesutikti, jog būtų atliekami tyrimai. Tai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-23 administracinėje byloje Nr. A-2369-520/2019, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiško pobūdžio ginčas. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad BVK 110 (aktualios BVK redakcijos 50 straipsnio) 1 ir 2 dalyse numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas.

Teismas pažymi, jog Aprašo nuostatose įtvirtinta, kad jis taikomas kalėjimams, kuriuose tikrinami asmenys ar vartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų (3 punktas). Konkrečiu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, jog, atliekant pareiškėjo patikrinimą dėl psichiką veikiančių medžiagų aptikimo, Aprašo nuostatomis nebuvo vadovaujamasi, nebuvo užpildytas Nustatymo aktas ir jame neužfiksuoti esminiai šio pobūdžio procedūros vykdymo veiksmai, neužpildytas Žurnalas. Taigi, darytina išvada, kad teisės aktais numatyta neblaivumo nustatymo tvarka buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiškėjo patikrinimas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-04-08 įsakymu Nr. V-281 patvirtinto priemonių plano pagrindu neatleido pareigūnų nuo pareigos atliekant pareiškėjo apsvaigimo patikrinimą vadovautis Aprašo nuostatomis, tačiau konkrečiu atveju to atlikta nebuvo.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų teisinę padėtį, nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais, todėl pareiškėjo patikros inicijavimas, nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos ir procedūrų, negali būti laikomas teisėta pareigūnų veikla, o padarytas pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, nes dėl nurodyto pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas Nutarimas, numatant jame netinkamą teisinį pagrindą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad atliekant pareiškėjo apsvaigimo patikrinimą nebuvo laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų ir procedūrų, kad būtų užtikrintas objektyvus galimai padaryto pažeidimo aplinkybių įvertinimas bei priimto Nutarimo pagrįstumas. Tai sudaro pagrindą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-16 nutarimą Nr. NSN-22-1054 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-09-18 sprendimą Nr. 2S-2130 panaikinti (ABTĮ 91straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Pareiškėjas skundu prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – priimtas neteisėtas Nutarimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų, suvaržymų (apsipirkimo, teisės į skambutį ribojimas), bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmą. Byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023-11-20 pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023-08-16 iki 2023-09-26 į įstaigos psichologus dėl patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti nuteistajam Nutarimu skirta nuobauda, t. y. izoliavimas 5 parom, nesikreipė (b. l. 54).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismas vertina, kad pareiškėjas dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo patyrė neturtinę žalą. Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, jis 5 paras buvo izoliuotas, turėjo bylinėtis, todėl, teismo vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-11-09 nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-08-16 nutarimą Nr. NSN-22-1054 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-09-18 sprendimą Nr. 2S-2130.

Priteisti pareiškėjui M. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023-11-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.