Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, jį vartoja kokius penkis kartus per metus, per šventes. Nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėręs vermuto, nes šventė draugo gimtadienį, po ko važiavo namo jam (V. R.) priklausančiu automobiliu „Chrysler“. Apgirtęs nesijautė. Liepkalnio g. jį sustabdė pilietis ir iškvietė policiją. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, bet ateity tokių klaidų nekartos, gėda prieš artimuosius, prieš anūkus, nenori, kad turėtų teistą senelį.

Kaltinamasis V. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. fiziškai nenukentėjo, komplikacijos dėl sveikatos būklės po įvykio neturi, nusiskundimų dėl sveikatos neturi, nesužalotas. Automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.00 val. pas savo draugą (jo vardo bei pavardės sakyti nenori) išgėrė vieną litrą vermuto (kurio stiprumas yra 14 laipsnio), nes buvo jo draugo gimtadienis. Po ko nuvažiavo namo savo automobiliu „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, jį sustabdė vienas pilietis, po ko atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai davė jam papūsti ir nustatė, kad jis yra girtas, nustatė 2.32 prom. etilo alkoholio koncentraciją jo organizme. Jis pilnai prisipažįsta, kad vairavo automobilį „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) girtas. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (b. l. 88-91).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.20 val. važiavo Lydos plentu link Vilniaus ir priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio „Chrysler“ tamsios spalvos valstybinio numerio ženklo neįsiminė. Automobilis važiavo priekyje ir privažiavęs Liepkalnio g. šalia pastato su užrašu „Freor“ esančio žiedo vairuotojas įtartinai pradėjo manevruoti ir vos įvažiavo į eismo juostą, tokiu savo vairavimu vairuotojas pradėjo kelti įtarimą, kad galimai jis yra neblaivus, tačiau jis iš pradžių neatmetė to, kad galimai vairuotojui sutriko sveikata, todėl važiavo automobiliui iš paskos ir jo nelenkė. Jis važiavo automobiliu iš paskos iki kol automobilio vairuotojas sustojo prie šviesoforo, esančio Liepkalnio gatvėje šalia prekybos centro „Maxima“. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie automobilio „Chrysler“ atidarė keleivio pusės durelės ir pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, kuriam apie 50-55 metai. Jis paklausė, kur jis tokiame stovyje važiuoja. Vairuotojas jam bandė kažką atsakyti, tačiau dėl jo neblaivumo nesuprato, ką jis sako, todėl nusprendė neleisti toliau jam važiuoti ir ištraukė iš jo automobilio užvedimo spynelės raktą, vairuotojas nesipriešino. Jis iškvietė policijos pareigūnus bendrosios pagalbos telefonu. Kol atvyko policijos pareigūnai vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo ir iš jo akiračio pasišalinęs nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino, ką matė, ir parašęs paaiškinimą išvažiavo (b. l. 48-51). Analogiški duomenys nurodyti ir liudytojo V. G. 2021 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 16).

Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 22 d. gautas Vilniaus aps. VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.25 val. Liepkalnio g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 112, Vilniuje, V. R., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.32 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 10-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio O. S. 2021-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.40 val. buvo gautas pranešimas, kad Liepkalnio g. 112 prie parduotuvės „Maxima“ pranešėjas sustabdė neblaivų vairuotoją ir atėmė raktelius. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėjas, kuris paaiškino, kad Liepkalnio g. pastebėjo važiuojantį automobilį „Chrysler 300C“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, vingiavo po kelią. Sustojus Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryžoje bei priėjus prie automobilio pastebėjo, kad už jo vairo sėdi akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, V. R.. Jiems bendraujant su vairuotoju užuodė, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba yra nerišli. Paklausus asmens, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis žodžiu paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Nurodžius asmeniui, kad jam reikės girtumą pasitikrinti alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750, pirmu pūtimu 19.25 val. jam nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, antras patikrinimas atliktas 19.44 val. ir nustatytas 2,47 prom. neblaivumas (b. l. 19).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 22 d. 18.34 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo V. G. skambutis, asmuo nurodė, jog prie pat „Maximos“, važiuojant nuo Šalčininkų, pranešėjas sustabdė neblaivų vairuotoją ir atėmė automobilio raktelius (b. l. 7-9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Chrysler 300C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28). Fotolentelė (b. l. 29-32).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. R. nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 26).

Akotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL - 0750 (patikros sertifikato Nr. 1486805) duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 22 d. 19.25 val. V. R. nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, 2021 m. rugpjūčio 22 d. 19.44 val. - 2, 47 prom. (b. l. 24-25).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės - automobilio „Chrysler 330C“ vidutinė kaina Lietuvoje 4270 Eur su PVM (b. l. 37).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Chrysler 300 C“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas V. R. (b. l. 36).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų „Body cam“ vaizdo įrašai. Nustatyta, jog yra 5 failai, juose užfiksuota, kad policijos pareigūnai davė papūsti kaltinamajam V. R.. Užfiksuota, kad asmuo du kartus pučia, alkotesteris abu kartus parodo vidutinį neblaivumą. Matosi, jog kaltinamasis neblaivus. Liudytojas parašė paaiškinimą dėl įvykio bei papasakojo policijos pareigūnams, kad matė, kaip automobilį „Chrysler“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kaltinamasis V. R., kad minėtame automobilyje asmuo buvo vienas, vairavo pavojingai (b. l. 20-21). DVD-R diskas su vaizdo įrašais (b. l. 22)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog V. R. 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.25 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2.32 prom. etilo alkoholio koncentraciją. Tokiu savo elgesiu V. R. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietoje surašytas rašytinis paaiškinimas, taip pat policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei patys vaizdo įrašai. Kaltinamojo neblaivumą, be kita ko, įrodo 2021 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. lapkričio 17 d.) (b. l. 25).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. R. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 153, 155).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. R. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl padarytos veikos, tikino, jog tai daugiau niekada nepasikartos, jog iki šiol jaučia gėdos ir kaltės jausmą dėl to, kas nutiko. Kaltinamasis elgėsi itin neapdairiai, vairavo neblaivus, važiavo viena intensyviausių Vilniaus sankryžų (pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog eismas gana intensyvus, pravažiuoja daug automobilių, yra susidaręs kamštis), liudytojo žodžiais, važiavo įtartinai manevruodamas, vos pataikė įvažiuoti į eismo juostą, vairuodamas automobilį tokiame stovyje asmuo sukėlė pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau atkreiptinas elgesys dėmesį, jog tokia veika yra vienkartinė V. R. gyvenime. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau nėra teistas (b. l. 114), trijų metų laikotarpiu nėra baustas administracine tvarka (b. l. 112-113), teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Teismas tiki, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad V. R. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju V. R. laiduotoja sutinka būti motina O. R.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad su sūnumi nuolat bendrauja, kalba telefonu, kartu leidžia laisvalaikį bei šventines dienas, o jam išvykstant į komandiruotes, ji atvyksta ir gyvena jo namuose. Nurodo, jog sūnus pergyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi ir jai pažadėjo daugiau nenusikalsti, gyventi dorai. Mano, jog jos asmeninės savybės bei veiklos pobūdis tinkami būti laiduotoja, ji nebuvo teista ar patraukta administracinėn atsakomybėn, visur, kur dirbo buvo charakterizuojama teigiamai (pridėjo paskutinės darbovietės pateiktą charakteristiką). Šiuo metu ji jau pensininkė, turi daug laisvo laiko, kurį papildomai gali skirti vaikams bei anūkams. Mano, jog sugebės paveikti savo sūnų teigiamai, kad ateityje jis nebedarytų nusikaltimų, nors ir dabar charakterizuotų jį teigiamai, nes jo poelgis, atsitiktinis ir padarytas ne iš piktos valios. Pabrėžia, jog ateityje jis tikrai naujų nusikaltimų nedarys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. R., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. R. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas V. R. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė jokių teisės pažeidimų, yra brandaus amžiaus, paaiškino, jog yra motyvuotas nedaryti gėdos anūkams, turi būti jiems pavyzdžiu, vertina, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas. Atsižvelgiant į O. R. pajamas, užstatas neskirtinas.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. R. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebuvo baustas, jam nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas vidurkis minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Trumpesnio termino nustatyti teismas neturi pagrindo, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už administracinį nusižengimą - vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilių neblaivumo, taigi mažesnio pavojingumo veiką, nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaltinamasis neblaivus vairavo vienoje judriausių Vilniaus gatvių, kuomet buvo ganėtinai intensyvus eismas, tai pastebėjo kiti vairuotojai, kadangi asmuo įtartinai manevravo, vos tilpo į juostas. Taigi V. R. pasielgė itin neatsakingai ir neapdairiai, o tam turėjo įtakos būtent teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbui, teismų praktikoje nelaikoma išskirtine, be to, jam buvo puikiai žinoma ir iki įvykio, tačiau jis, to nepaisydamas, sėdo už vairo būdamas neblaivus.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. R., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Chrysler 300 C“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Įvertinęs jau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir V. R. veikos pavojingumą, kuris jau pirmiau aptartas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje yra teisinga, proporcinga ir būtina priemonė.

VI. Kiti klausimai

V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimas (b. l. 57-65). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis byloje, b. l. 70) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 23 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 38-43) V. R. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Chrysler 300C“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, panaikintinas įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Kompiuterinė laikmena (1 vnt. DVD-R) (b. l. 22) su vaizdo ir garso įrašais iš pareigūnų kamerų paliktina saugoti byloje (BK 94 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Chrysler 300 C“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Chrysler 300C“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterinę laikmeną (DVD-R 1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti O. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.