Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-12 · Administracinė byla Nr. I2-3050-535/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
I2-3050-535/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00528-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
"Transdepas"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-3050-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00528-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transdepas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-01-14 sprendimą Nr. 22S57325.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. 22S57325 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 76003461, galiojantį iki 2023-05-21, nes darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančio subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Pareiškėjas nesutinka su sprendimu iš esmės. Pareiškėjo manymu Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. 2021-03-16 M. K. tuo pagrindu, kad ketino dirbti UAB „Transdepas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2021-05-18 išnagrinėjo M. K. prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis UTPĮ 40str. 1 d. 4 p. bei 44 str. 1 d. 3 p., priėmė sprendimą išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Minėtas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, kadangi Migracijos departamentas 2021-07-13 gavo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos raštą Nr. SD-126-18099, kuriame nurodyta, kad 2021- 07-13 surašytas nutarimas, kuriuo UAB „Transdepas“ pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus) ir bendrovei paskirta 200 Eur bauda . Nurodo, kad 2021-03-16, kai M. K. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi, bendrovė nebuvo pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Nutarimas, kuriuo bendrovė pripažinta pažeidusi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, buvo surašytas tik 2021-07-13. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas jam panaikino leidimą laikinai gyventi atgaline data, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai, be to Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad M. K. tokio sprendimo pasekmėje atsidūrė visiško teisinio neapibrėžtumo situacijoje, jis negali dirbti ir atitinkamai grįžti iš darbinės komandiruotės užsienyje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas, tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Transdepas“ (toliau – Bendrovė) per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė 2021 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje . Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760034615, galiojantis iki 2023 m. gegužės 21 d.

Migracijos departamentas atlikdamas užsieniečių kontrolę nustatė, kad 2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovei paskirta 200 Eur bauda sumokėta 2021 m. liepos 29 d. Pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, nurodo, kad jo teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinka realios situacijos (ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas atgaline data). Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas savo skunde neginčija ginčijamo sprendimo pagrindo, kad Bendrovė yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. N. Į. reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių. Pozicijos, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį nepažeidžia užsieniečių teisių ir teisėtų interesų, laikosi ir LVAT. Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra toks, koks yra, ir šiuo atveju aplinkybės, jog ginčijami sprendimai, pareiškėjų nuomone, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas juos panaikinti. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas yra apskųstas teismui, todėl pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ginčijamo sprendimo vykdymas yra sustabdytas, todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galioja, todėl šiuo metu pareiškėjas gali grįžti iš darbinės komandiruotės į Lietuvos Respubliką. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2022-01-14 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertins ar Departamentas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas ta aplinkybe, kad darbdavys (priimančioji įmonė) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Užimto įstatymas.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą , nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat , kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4/ punktą , priimančios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2021-03-12 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021-05-18 priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2021-05-21 išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2023-05-11. Sodros duomenimis, pareiškėjas į UAB „Transdepas“ priimtas dirbti nuo 2021-05-17.

Valstybinė darbo inspekcija prie LR SADM 2021-07-13 surašė Nutarimą Nr. NUĮPBJ 19956 LR užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui a, kuriame konstatuota, kad UAB „Transdepas“ pažeidė Užimtumo įstatymo 57 stra.1d.5p. nuostatas, kadangi leido nuo 2021-03-19 iki 2021-04-29 dirbti Ukrainos piliečiui A. M., turėjusiam nacionalinę „D“ vizą, išduotą kitos įmonės (UAB „Baltic transline“) prašymu. Tuo pažeidžiant UTPĮ 62 str.2(2) d. bei Užimtumo įstatymo 57 str.1d.5p., buvo skirta 200 Eur bauda. Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5p. ( už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovė paskirtą 200Eur baudą sumokėjo 2021-07-29.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą yra aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas anksčiau nei Bendrovė nubausta už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 19 punkto a) papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t.y. neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje (žr., pvz. LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, LVAT 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 ir kt.). Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a) papunktyje nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Departamento sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti jo ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė