- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- 1A-487-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04991-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Ingrida Malde
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juditos Sungailaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskira ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. (toliau – R. S.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. vasario 12 d. 07.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine E. Š. (toliau – E. Š.) metu, tyčia rankomis sugriebė už striukės, kurią ji vilkėjo, atlapų, ją tempdamas pargriovė ant asfaltuoto grindinio bei nepaleisdamas tampė E. Š. po automobilių stovėjimo aikštelę, po to, jai sėdint savo naudojamame automobilyje „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame toje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir bandant iš jo išlipti bei nuo jo pabėgti, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas E. Š. ir kitaip fiziškai prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas sukėlė nežymų E. Š. sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, dėl ko, R. S. teigimu, nagrinėjamu atveju nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Nuteistasis pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, taip pat nurodo, kad atsiprašė savo sužadėtinės E. Š., ji jam atleido, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. R. S. teigia, kad jo sužadėtinė prašė pirmosios instancijos teismo nuteistajam neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad jis dirba MB „M.“, padeda išlaikyti šeimą, mažamečius vaikus. Pasak R. S., jo sužadėtinei vienai išlaikyti vaikus ir jais rūpintis būtų sunku. Nuteistasis nurodo, kad į bylą yra pateiktos pažymos, jog jis gydosi, vartoja medikamentus, planuoja gultis į ligoninę. R. S. teigia, kad jo atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas jis laikytųsi nustatytų apribojimų ir taisyklių.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė R. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nukentėjusioji ir jos atstovė su apeliaciniu skundu taip pat sutiko ir prašė R. S. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas recidyvistu.
5. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. S., konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-7-85-303/2017).
6. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta 3 (trys) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 27 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2-1440 R. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Likusi neatlikta bausmės dalis – 10 (dešimt) mėnesių ir 12 (dvylika) dienų. 2021 m. liepos 26 d. R. S. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, jis padarė 2022 m. vasario 12 d., t. y. jo lygtinio paleidimo metu, todėl teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu jam išnykęs ar panaikintas nebuvo. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. S. yra recidyvistas.
7. Skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengi išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų buvo teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).
8. R. S. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė bausmė yra laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visgi, kaip jau aptarta anksčiau šioje nutartyje, vien formaliųjų pagrindų buvimas nėra pakankamas. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, būtina įvertinti ar nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nors kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo R. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nei ši, nei kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Šis teistumas R. S. jau ne pirmas, anksčiau jis yra teistas ir už žmogaus nužudymą, taip pat už sunkų sveikatos sutrikdymą, kas atskleidžia jo polinkį kitų asmenų atžvilgiu naudoti smurtą. Kaip jau nurodyta anksčiau, nusikalstamą veiką R. S. įvykdė lygtinio paleidimo metu, kas parodo, jog įvykdydamas nusikaltimą jis nepaisė savo skunde nurodomų aplinkybių, t. y., kad turi padėti savo sugyventinei išlaikyti vaikus ir jais rūpintis. R. S. laisvės atėmimo bausmę jau buvo atlikęs ir anksčiau, todėl puikiai žinojo jam kilsiančias pasekmes, nesilaikant lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau to nepaisė ir panaudojo smurtą prieš savo sugyventinę. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu R. S. nerodo nei menkiausių pastangų savo gyvenimo būdą keisti teigiama linkme, o priešingai, demonstruoja nepagarbą įstatymams bei aplinkiniams. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 22.37 val. atėjęs į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), apgadino automobilio VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išorinį kairės pusės veidrodėlį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtu automobiliu naudojasi nukentėjusioji E. Š.. Ši aplinkybė verčia dar labiau abejoti asmens pasiryžimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti, kadangi minėtą administracinį nusižengimą jis padarė jau po to, kai nagrinėjamu atveju teismui pateikė apeliacinį skundą, jame nurodydamas, kad padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. S. yra recidyvistas, akivaizdžiai linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kritiškai savo elgesio nevertina, neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, dėl ko nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
9. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė R. S. paskirta pagrįstai. Įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus, jo polinkį daryti smurtinius nusikaltimus, taip pat tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, prieinama išvados, kad tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl R. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
10. 2022 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
11. 2022 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo R. S. skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, pats nuteistasis savo skunde nurodė, kad yra dirbantis, padeda išlaikyti šeimą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad duomenų apie prastą nuteistojo R. S. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo R. S. valstybės naudai 90 (devyniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, ir 80 (aštuoniasdešimt) eurų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai E. Š. apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.