Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimo, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubaustas už tai, kad 2015-02-21, apie 09.50 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0.60 prom. (po paklaidos 0.58 prom.). Šiais veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. P. 2015-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Manydamas, kad jam paskirta per griežta nuobauda ir prašydamas paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, J. P. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kadangi jis dirba vaikų chirurgu, tad automobilis jam yra reikalingas nuvykti į darbo vietą ir nedarbo metu, siekiant suteikti skubią pagalbą. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, jog jis išlaiko šeimą, augina nepilnamečius vaikus, rūpinasi ligotu uošviu, pats turi sveikatos problemų. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog jos nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti J. P. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Apelianto įvykdytas teisės pažeidimas priskiriamas prie itin pavojingų, galėjusių sukelti žalą ne tik turtui, bet paties pažeidėjo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl pastarosios priežasties už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą skirtinos itin griežtos įstatymo numatytos nuobaudos. Tuo tarpu, apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, paskyrė apeliantui minimalias ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos aplinkybės dėl būtinumo rūpintis neįgaliu uošviu bei kitais šeimos nariais, nepatogumų, susijusių su kelionėmis į darbą ir pan., nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Atvirkščiai, turėdamas medicininį išsilavinimą ir sėsdamasis prie vairo neblaivus, J. P. suvokė, jog elgiasi neteisėtai, suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti sunkios pasekmės ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, tame tarpe ir jo šeimos nariams. Reikėtų pažymėti, kad pažeidimo padarymo metu J. P. buvo nustatytas 0,58 prom. girtumas, tad būdamas gydytoju jis tikrai turėjo suabejoti savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad pamatęs policijos pareigūnus, J. P. nusuko į kiemą. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad paklaustas kodėl taip pasielgė, J. P. atsakė, kad pabijojo policijos (b. l.5). Ta aplinkybė, jog, pasak apelianto, jis alkoholinius gėrimus vartojo tik iš vakaro, negali būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti ir, juo labiau, išskirtinė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad kiekvienas vairuotojas, prieš sėsdamasis už vairo, privalo įsitikinti, kad jis pagal savo sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę, nekeliant pavojaus sau ir aplinkiniams.

Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismas įstatymo nuostatų nepažeidė bei, vadovaudamasis ATPK 30² straipsnio reikalavimais bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė jam teisingą bei padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį atsitinkančią nuobaudą - 289 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti J. P. apeliacinį skundą.

2015-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.