- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- N1-861-903/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19479-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Civilinis ieškovas
- D. O. F.
- Kaltinamasis
- D. G.
- Civilinis atsakovas
- J. P.
- Advokatai
- Audronė Irena Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D.G., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 10 klasėje, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmės neatlikęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2017-04-23, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė A. M. leisti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu "S. G. J3", priklausančiu D. O. F., jį paėmęs nuėjo už namo kampo bei nematant A. M. pasišalino. Tokiu būdu D. G. pagrobė D. O. F. priklausantį 159 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis D. G. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad jis paprašė A. M. telefoną, ji jam davė. Paėmęs telefoną nuėjo už namo kampo ir pabėgo. Telefoną pridavė į lombardą, gavo 50 eurų. Gautus pinigus išleido picerijoje su draugu D. T.. D. T. buvo visada kartu, ir už namo jis ėjo kartu, ir kai pridavė telefoną. Telefoną pavogė jis vienas, tik pinigus leido kartu su draugu. Nežino, kodėl pavogė telefoną, nesuvokia. Už kitus nusikaltimus taip pat nuteistas dėl telefonų vagysčių. Kitose nusikaltimuose dalyvavo su kitais draugais. Gyvena su mama, tėvai išsiskyrę, kartu su jais gyvena du broliai ir sesuo, jie nusikaltimų nedaro. Dabar stengiasi elgtis gerai. Mokosi, nusikaltimų nedaro. Mokslai sekasi puikiai. Stengsis atlyginti nukentėjusiajai 29,80 Eur žalą. Kartais uždarbiauja po pamokų. Mama padės atlyginti žalą. Pripažįsta civilinį ieškinį, dėl 29,80 Eur dydžio žalos.
Liudytoja nukentėjusioji D. O. F. teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio parodė, kad draudimo bendrovė jai atlygino telefono vertę atitinkančią sumą, t.y. ji gavo tokį patį telefoną už tokią pačią sumą, tačiau ji privalėjo sumokėti besąlyginę išskaitą (franšizę) pagal draudimo polisą Nr. CT0027733 - 29,80 Eur. Telefoną ji pirko 2017-04-13, o jį pavogė 2017-04-23. Telefonas buvo draustas. Kadangi dėl įvykdytos vagystės ji patyrė 29,80 eurų žalą, todėl ji sumažina civilinį ieškinį ir prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 29,80 eurų sumą.
Iš nukentėjusiosios A. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, apie 19.00 val. buvo su draugais, kokiu adresu tiksliai nurodyti negali. Su ja buvo jos draugas K. J., D. G., D. T. ir jos klasiokė D. I.. Jie visi kalbėjosi. D. buvo susipykęs su D.. Jis paprašė duoti telefoną pasiklausyti muzikos. Ji davė, nes juo pasitikėjo. Kurį laiką D. sėdėjo prie jų, o paskui kartu su D. nuėjo už namo kampo pasiaiškinti, o ji su Karoliu pasiliko. Kurį laiką ji girdėjo D. ir D. balsus, po to nuėjo pasižiūrėti už namo kampo ir pamatė, kad D., D. ir D. nebėra. Apie tai ji pasakė K., nuėjo kartu ieškoti draugų po miestą, bet nerado, sugrįžo į tą pačią vietą, bet jų ten nebuvo. Kadangi ji susinervino praradusi telefoną (duomenys neskelbtini), pradėjo verkti, kažkas iškvietė policiją, kuri atvykusi pradėjo klausti, kas nutiko, ji pasakė, kad pavogė telefoną. Ją policija įsisodino į automobilį, kartu važinėjo po miestą, ieškodami vaikinų ir merginos, bet jų nerado. Ją policija parvežė iki namų, pas močiutę ir jos kartu važiavo į policiją rašyti pareiškimą. Pareiškime močiutė nurodė, jog telefoną pavogė D. Po įvykio ji buvo sutikusi D. ir D., paklausė kur telefonas, jie abu atsakė, kad telefoną iš jų pavogė kažkokie vaikinai. Pavogtas telefonas priklauso močiutei D. O. F. (1 t., 48-49 b. l.).
Iš liudytojo K. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tikslios dienos neprisimena, jis su draugais A. M., D. G., Deimante ir Deividu buvo senamiestyje, Klaipėdoje, buvo vakaras, kiek tiksliai buvo valandų nežino, galėjo būti apie 20.00 val. Jie visi sėdėjo ir kalbėjo. D. G. paprašė A. telefono, kadangi norėjo pasiklausyti muzikos. A. davė jam savo telefoną. D. iš pradžių muzikos klausėsi prie jų, po kurio laiko nuėjo su D. ir D. už namo kampo pasikalbėti. Kiek laiko jie ten kalbėjosi tiksliai nežino, girdėjosi jų balsai ir muzika. Po kurio laiko viskas nutilo ir jie su A. nusprendė pažiūrėti, kur visi yra. Užėjus už namo kampo nieko nebebuvo. A. išsigando, pradėjo isterikuoti, šaukti, klykti ir nepažįstami žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, jie paaiškino, kas įvyko, A. su pareigūnais vyko į miestą ieškoti D., D. ir D. O jis išvažiavo namo. Tą vakarą jis daugiau nebuvo sutikęs D., D. ir D. ir nebuvo jų sutikęs iki šiol. D. nė karto iš už namo kampo prie jo ir A. nebuvo priėjusi (1 t., 76-77 b. l.).
Iš liudytojos D. I. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nepamena tiksliai kada, jai paskambino D. ir pasiūlė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“. Ji sutiko ir nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, ten jau buvo D. G., A. M., D. T. ir Karolis, jo pavardės nežino. Buvo jau vakaras, jie vaikščiojo po miestą, visi pradėjo vartoti alkoholį, iš kur gavo alkoholio, nežino, kadangi jiems susitikus kiti jau turėjo. Tikslaus adreso nurodyti negali, tačiau jie nuėjo kažkur už IKI parduotuvės, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“ aikštės. Visi kartu sėdėjo prie apleisto namo. Jiems bekalbant, D. paprašė A. mobiliojo ryšio telefono, daugiau nė vieno iš jų neprašė. A. iš karto jam davė savo telefoną. D. prašė telefono, kad galėtų pasiklausyti muzikos, jei neklysta, jo telefonas buvo išsikrovęs. Muzikos D. klausėsi jiems visiems esant kartu, tačiau vėliau jis norėjo paskambinti ir nuėjo kartu su D. už namo kampo, ji nuėjo kartu, kadangi norėjo įsitikinti, kad jis tikrai skambins, kadangi anksčiau jis iš klasioko buvo pavogęs telefoną. Toks jo elgesys kėlė jai įtarimą. Nuėjusi už namo kampo ji matė, kaip D. telefone kažką suspaudė ir jį prisidėjo prie ausies, tačiau ar jis skambino negali pasakyti, kadangi jis nerodė. Pradėjęs skambinti jis apsidairė ir pabėgo. D. po kokių dviejų minučių grįžo ir pasakė, kad labai užsinorėjo į tualetą. Grįžęs D. A. telefoną dar turėjo rankoje. Jam grįžus ji nuėjo pas A. Nei D., nei D. iš už namo kampo nebeparėjo prie jų. Netrukus jai paskambino mama ir ji išėjo namo. Kas vyko toliau, ji nežino, nieko nematė. Kodėl A. nurodo, kad ji pas ją negrįžo, o dingo, negali paaiškinti. Atsimena, kad su A. ir K.ji atsisveikino, pasakė, kad jai skambina mama ir ji turi eiti namo. Gal ji neprisimena, kadangi ji su K. gėrė alkoholį. Namo ji grįžo apie 19.30 val. Tik kitą dieną iš A. sužinojo, kad D. jai telefono negrąžino. Po to karto nei su D., nei su D. susitikus nebuvo (1 t., 83-84 b. l.).
Iš liudytojo D. T. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tikslios dienos nurodyti negali, tai buvo 2017 m. balandžio pabaigoje jis buvo su draugais D. G., jo drauge A., buvo dar jos draugas, kurio vardo nežino bei draugė vardu D., kurios jis taip pat nežino. Jie visi buvo Karoso gatvėje, tiksliau nurodyti negali, jie visi stovėjo, kalbėjosi, apie ką nepamena. Jiems kalbantis D. paprašė A. telefono, kad galėtų perjungti muziką. A. jam davė telefoną. D. G. paėmęs telefoną iš karto nuėjo už namo kampo, kodėl jis ten nuėjo nežino, jis nieko nesakė. Po kelių akimirkų, D. jį pasikvietė ateiti už kampo, pasikalbėti. Jis nuėjo pas D., paskui jį atėjo ir D. Tik atėjus D. jam pasakė bėgam į lombardą. Jis jam nespėjo nieko atsakyti, D. pradėjus bėgti, jis bėgo jam iš paskos. Truputį nubėgę sustojo ir ėjo link lombardo, esančio J. J. gatvėje, prieš kebabines. Tada jis suprato, kad D. telefoną nori priduoti į lombardą, kadangi jam telefonas nereikalingas. Tai buvo (duomenys neskelbtini) telefonas. D. visą laiką laikė telefoną savo rankose ir niekam nedavė. Prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko nepažįstamą vyriškį, kurio apibūdinti negali, jo nepamena, ten pilna tokių vaikšto. D. nepažįstamo vyriškio paprašė, kad lombarde užstatytų telefoną. D. vyriškiui nieko neaiškino, kodėl nori telefoną užstatyti lombarde. Vyriškis nunešė ir užstatė telefoną į lombardą J. J. gatvėje. Už telefoną gavo apie 50 Eur, tiksliai nežino. D. tam vyrui davė kažkiek centų už telefono užstatymą. Dar einant link lombardo, D. iš telefono išėmė SIM kortelę ir išmetė. Pinigus D. išleido „(duomenys neskelbtini)“. Vaišino ir jį. Kai D. pradėjo bėgti, kartu su jai bėgo ir D., tačiau ji su juo ir D. į lombardą nėjo, ji kažkur kitur nubėgo. Su D. telefono priduoti nesitarė, D. pats sugalvojo viską. D. su juo nekalbėjo apie tai, tik pasakė, kad bėgam į lombardą. Kodėl jis D. nesustabdė ir nepasakė grąžinti telefono A., negali paaiškinti, gal pasimetė (1 t., 106-107 b. l.).
Iš 2017-04-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D.O. F. nurodė, kad 2017-04-23, apie 19.00 val., jos anūkė A. M. davė savo draugui D. G. jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)", kurio šis atgal nebegrąžino (1 t., 1-5 b. l.).
Iš 2017-05-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D.O. F. pateikė UAB „Mobili prekyba“ išduotą mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ garantinį taloną ir mokėjimo kvitą, iš kurių matyti, kad D.O. F. 2017-04-13 iš UAB „Mobili prekyba“ nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo už jį 159,00 Eur (1 t., 36-37, 40, 41 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Tuo būdu kaltinamojo D. G. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2017-04-23, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, paprašė A. M. leisti pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiu D.O. F., jį paėmęs nuėjo už namo kampo bei nematant A. M. pasišalino, tokiu būdu pagrobė D.O. F. priklausantį 159 Eur vertės turtą. Taigi kaltinamojo D. G. kaltė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, prieš tai per pakankamai trumpą laiką padarė du plėšimus, už kuriuos nuteistas šiuo metu jau įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 bei 2017-10-16 nuosprendžiais, kita vertus, jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra nepilnametis, mokosi, gyvena su mama, broliais ir seserimi, duomenų apie pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu byloje nėra, kas tik patvirtina D. G. žodžius, kad jis pasitaisė ir stojo į dorą gyvenimo kelią. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant ne pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu, bei įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kaltinamasis D. G. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje baudžiamąjį nusižengimą padarė 2017-04-23, t.y. prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 ir 2017-10-16 nuosprendžius, todėl atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 nuosprendžiu paskirta bausme, šiuo 2017-11-20 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi šiuo 2017-11-20 nuosprendžiu bausmė paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 ir 2017-10-16 nuosprendžiais bausmės paskirtos už apysunkius nusikaltimus, t.y. aptariamos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl šiuo 2017-11-20 nuosprendžiu paskirta bausmė su 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme bendrintinos apėmimo būdu. Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai D. G. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. D. G. įpareigotinas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, o juos pabaigus ar nutraukus, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D.O. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 159 Eur turtinės žalos, susijusios su turto pagrobimu, priteisimo iš kaltinamojo (1 t. 42 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D.O. F. sumažino ieškinio sumą iki 29,80 Eur, kadangi jai žalą atlygino draudimo bendrovė, grąžinusi tokį patį mobilaus ryšio telefoną, tačiau jai reikėjo sumokėti besąlyginę išskaitą (franšizę) pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 29,80 Eur. Netikėti šiais nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D.O. F. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie pagrįsti jos į bylą pateiktais dokumentais, t.y. UAB „Mobili prekyba“ PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3436 bei pinigų priėmimo kvitu (2 t., 12-13 b. l.). Taigi civilinis ieškinys dėl 29,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis D. G. pavogė D.O. F. priklausantį turtą, be to, tiek kaltinamasis D. G., tiek jo mama civilinė atsakovė J. P. su tokia sumažinta civilinio ieškinio suma sutiko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teismų praktikoje tokios įstatymo nuostatos aiškinamos taip, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padaręs žalą atsako tiesiogiai, o tokio nepilnamečio tėvų atsakomybė yra papildoma dalinė. Todėl pirmiausia žala priteisiama iš tiesiogiai civiline tvarka atsakančio nepilnamečio, o po to išdėstoma nepilnamečio tėvų dalinė atsakomybė (kasacinės bylos Nr. 3K-3-951/2001, Nr. 3K-3-394/2006, 2K-540/2009). Taip pat paminėtina, kad nepilnamečio tėvų subsidiari atsakomybė yra laikina, iki nepilnametis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D.O. F. civilinio ieškinio 29,80 eurų suma nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistina iš nepilnamečio nuteistojo D. G., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, subsidiariai priteistina iš civilinės atsakovės J. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią laisvės apribojimo bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme subendrinti apėmimo būdu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, skiriant D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus, o juos pabaigus ar nutraukus, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. O. F. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. O. F. iš nuteistojo D. G. 29,80 Eur (dvidešimt devynis eurus aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš civilinės atsakovės J. P..
Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.