- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-15
- Bylos Nr.
- e2-970-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09595-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- N. T.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei G. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – N. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Tarnyba), ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. M. vaiko A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė turi sūnų A. T., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu motinos valdžios visiškai neįgyvendina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motina valdžia sūnaus A. T. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas sūnui po 250 Lt / mėn. bei 8 250 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus naudai. Nepilnamečio vaiko tėvas N. T. (N. T.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas nuo nepilnamečio vaiko, iš tėvo priteistas mokėti išlaikymas sūnui po 100 Eur / mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, vaiko rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirta vaiko senelė N. T. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2023 m. gegužės 30 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „SOS vaikų kaimas“ pateiktoje informacijoje nurodoma, jog nuolatinė rūpintoja tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, vykdo savo pareigas, bendradarbiauja su globos koordinatore, konsultuojasi dėl iškilusių klausimų, teikia naujausią informaciją apie šeimą. Be to, 2023 m. birželio 8 d. Tarnyboje gauta informacija iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro, kurioje nurodoma, kad nuo 2021 m. kovo 2 d. atsakovės šeimai, auginančiai nepilnametę dukrą, taikomas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Ieškinyje pažymima, kad atsakovė su minėtos įstaigos specialistais bendradarbiauja vangiai, moteris nelinkusi priimti siūlomos pagalbos ir vykdyti pagalbos plano uždavinių. Sutarus dėl apsilankymo laiko iš anksto, atsakovė dažniausiai informuoja negalinti būti tuo metu, turi išvykti arba nurodo kitokias priežastis, moteris galimai vengia susitikimo ir bendravimo. Su atsakove dažniausiai bendraujama telefonu. 2023 m. birželio 6 d. pabendravus telefonu su atsakove, ši išsakė, kad dabartinis jos vyras yra priešiškai nusiteikęs prieš jos ir jos nepilnamečio sūnaus bet kokį ryšį, susitikimus, bendravimą ir vaiko išlaikymą. Moteris teigė, kad žino, kur ir su kuo gyvena jos nepilnametis sūnus, bet susitikti su juo bijo ir kol kas neplanuoja to daryti. Ieškinyje pažymima, kad atsakovės šeimos atvejo vadybos pagalbos plane nebuvo iškeltos užduotys dėl atsakovės nepilnamečio sūnaus grąžinimo į šeimą bei ryšio atstatymo priemonių su sūnumi, kadangi atsakovė viso atvejo vadybos proceso metu neinformavo šeimos atvejo vadybininkės bei socialinės darbuotojos apie jai laikinai apribotą motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad 2023 m. birželio 13 d. Tarnybos specialistas aplankė nepilnametį vaiką, kuris išsakė, jog su biologine motina (atsakove) nebendrauja, nėra jos matęs, savo mama laiko tėčio sutuoktinę, su tėčiu bendrauja telefonu 2 kartus per savaitę. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad, surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją, nustatyta, jog atsakovė neteista, ne vieną kartą bausta administracine tvarka (per 5 metus) už: važiavimą viešuoju transportu be bilieto; motinos vadžios panaudojimą priešingai vaiko (kito vaiko, ne nepilnamečio sūnaus) interesams (2021 m. spalio 23 d. lankantis jos gyvenamojoje vietoje buvo neblaivi savo mažamečio vaiko akivaizdoje, nesugebėjo papūsti į alkotesterį, namie buvo didelė betvarkė); gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų duomenų pateikimą. Ieškinyje pažymima, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo atsakovei motinos valdžia vaiko atžvilgiu laikinai buvo apribota, praėjo daugiau nei 8 metai. Tarnybos vertinimu, šis laikotarpis yra pakankamas pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, jį susigrąžinti (kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai jį auginti, išlaikyti bei rūpintis visais jo poreikiais. Tačiau atsakovė jokių realių / aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė. Vertinant tai, darytina išvada, kad atsakovė yra nemotyvuota susigrąžinti vaiko ir juo rūpintis. Atsakovė nesidomi vaiko lavinimu / ugdymu bei jo sveikata. Vaiką lavina bei užtikrina sveikatos priežiūrą, kuri reikalauja papildomų pastangų bei lėšų, vaiko rūpintoja, todėl rūpintojai tenka rūpintis nepilnamečio sveikatos užtikrinimu papildomai, tačiau atsakovė nepilnamečiui išlaikymo neteikia, už nepilnamečio išlaikymą kaupiasi įsiskolinimas. Nuo nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir laikino motinos valdžios atsakovei apribojimo padėtis atsakovės šeimoje nepasikeitė – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, netenkina jo poreikių, atsakovė toliau nesiima aktyvių veiksmų pakeisti situaciją. Atsakovė nuo vaiko yra visiškai nusišalinusi ir vaiku nesidomi. Duomenų, kad atsakovės elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų, nėra.
3. Atsakovė G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Trečiasis asmuo N. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė išspręsti klausimą dėl ieškinio tenkinimo išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgus į rašytinius įrodymus, ieškovės pateiktus į bylą. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra dingusi be žinios nuo 2023 m. vasaros, jos buvimo vieta nežinoma, atstovei nepavyko su atsakove susisiekti. Duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus dokumentus dėl motinos valdžios įgyvendinimo, atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje trečiasis asmuo N. T. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Papildomai nurodė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku paskutinį kartą bendravo prieš 13 metų, trečiasis asmuo nepilnametį vaiką augina nuo pat gimimo. Atsakovė nekontaktavo su nepilnamečiu vaiku kitais būdais, neskambino. Trečiasis asmuo paaiškino, kad iš pradžių bandė užmegzti kontaktą su atsakove, skambino jai, tačiau atsakovė neatsiliepė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės G. M. ir N. T. sūnus.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. T. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu A. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu N. T., iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt (72,41 Eur) per mėnesį bei iš atsakovės priteistas 8 250 Lt (2 389,37 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus naudai.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atskyrė A. T. nuo tėvo N. T.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, vaiko rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirta vaiko senelė N. T.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
13. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
14. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas).
15. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo neterminuotai
16. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovė nėra teista, per pastaruosius 5 metus bausta administracine tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, t. y. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros bei jo auklėjimo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.
17. Iš teismui pateikto 2023 m. birželio 8 d. biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono socialinio paslaugų centro rašto „Dėl informacijos pateikimo apie G. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šeimai nuo 2021 m. birželio 4 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo ir / ar atkūrimo paslaugos. Atsakovė su specialistais bendrauja vangiai, nėra linkusi priimti siūlomos pagalbos ir vykdyti pagalbos plano užduočių, su atsakove dažniausiai bendraujama telefonu, kadangi sutarus dėl apsilankymo laiko iš anksto, atsakovė dažniausiai informuoja negalinti būti tuo metu, nes turi išvykti, arba nurodo kitas priežastis. 2023 m. birželio 6 d. susisiekus su atsakove, ši nurodė, kad jos vyras yra priešiškai nusistatęs prieš atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bet kokį ryšį, susitikimus, bendravimą bei vaiko išlaikymą. Atsakovė teigė, kad žino, kur ir su kuo gyvena jos nepilnametis sūnus, bet susitikti su juo bijo ir kol kas neplanuoja to daryti. 2023 m. vasarą atsakovė dingo be žinios, dėl ko yra pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas.
18. Taigi, pagal bylos duomenis, atsakovė nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, neteikia jam išlaikymo bei nesiekia motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Nepilnamečio vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per devynerius metus nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodė jokių realių pastangų susigrąžinti vaiko į savo šeimą, vaikas ir toliau auga rūpintojos (senelės) šeimoje, atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neteikia vaikui išlaikymo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neužtikrina vaiko teisių, o Tarnyba neturi ir pati atsakovė nepateikė duomenų, jog ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip motinos pareigas, t. y. kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio sūnaus A. T. atžvilgiu.
20. Atsakovei išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
22. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnui A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.