- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eI3-4665-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00346-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. S., R. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Alovė”, uždarajai akcinei bendrovei „Geovitara”, M. J.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S., R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Alovė”, uždarajai akcinei bendrovei „Geovitara”, M. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. S. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“, 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“, NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 16SD-739-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 16SD-740-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, patvirtinus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, NŽT Palangos skyrių įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) – į 0,4658 ha žemės plotą.
Skunde nurodo, kad NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. S. ir R. P. tenkančias buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1.3233 ha žemės, dalis: 0,1785 ha ir 0,2873 ha žemės, atlyginant pinigais: už 0,1785 ha žemės – 308,05 Eur, už 0,2873 ha žemės - 495,81 Eur.
Pareiškėjų teigimu, šiai dienai duomenų, kad visa ar dalis A. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesijos Nr. 12) yra priskirta valstybės išperkamai žeme nėra, nes nepatvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Jų manymu, NŽT sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 16SD-739-(14.16.104.) ir NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 16SD-740-(14.16.104.) yra neteisėti, nes buvo priimti, nesant pabaigtai Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo procedūrai. Pareiškėjų vertinimu, į planuojamą teritoriją patenka tik dalis natūra negrąžintos žemės – apie 0,20 ha žemės.
Teigia, kad ginčijami sprendimai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkto ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja Tvarkos 106 punktą. Pažymi, kad dar NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1824 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėjai buvo informuoti apie galimybę pareikšti / pakeisti valią dėl dėl atlyginimo būdo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Teigia, kad informacija apie galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje buvo paskelbta viešai - visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais raštiškais pranešimais piliečių neinformavo.
Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (8.6)-D3-lKd-403r-1597 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiama informacija apie Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. Al-1220 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“ pradėtą rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą teritorijoje prie pastatų, kurių unikalūs Nr. 2598-3001-3012, Nr. 2598-3001-3023, Nr. 2598-3001-3045, adresu (duomenys neskelbtini), kurio tiksluose numatytas žemės sklypo (-ų) suformavimas. Planavimo organizatorius - Palangos miesto savivaldybės administracija. Plano rengimą inicijuoja UAB „Alovė“, detaliojo plano rengėjas - UAB „Geovitara“. Minėtame rašte pažymima, kad laisvos (neužstatytos) žemės planuojamoje teritorijoje nėra.
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-1586 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) sprendinių“ pažymėta, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį planuojama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina valstybės išperkamai žemei, kadangi būtina UAB „Alovė“, M. J. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pastatams ir statiniams eksploatuoti, kad tokia žemė negali būti grąžinama natūra.
Atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-32-460/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2909/2012 ir 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje Nr. A-552-2176/2013 konstatuota, jog ši teritorija adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais fizinių ir juridinių asmenų valdomais statiniais, todėl ji negali būti laikytina laisva (neužstatyta) žeme.
Mano, kad NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 16SD-739-(14.16.104.) ir NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 16SD-740-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra informacinio pobūdžio, pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjų pageidaujama natūra susigrąžinti žemė yra užstatyta statiniais, įregistuotais Nekilnojamojo turto registre, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alovė“ (toliau – ir UAB „Alovė“) atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad šiuo metu yra vykdomos baigiamosios Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo procedūros, kurių tikslas – žemės sklypo, reikalingo UAB „Alovė“ ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, suformavimas. Pažymi, kad ir po Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laisvos (neužstatytos) žemės neatsiras. Pabrėžia, kad dar 1994 metais patvirtintame teritorijų planavimo dokumente žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija buvo pažymėta kaip užstatyta ir užimta statiniais, dėl to priskirta valstybės išperkamai žemei.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB „Geovitara“) atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad UAB „Geovitara“ rengia Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), koregavimo planą, kurio vienas pagrindinių tikslų – žemės sklypų suformavimas prie UAB „Alovė“ ir M. J. priklausančių statinių. Nurodo, kad prejudicinis faktas, jog teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatyta UAB „Alovė“ ir M. J. priklausančiais statiniais, yra nustatytas administracinėje byloje Nr. eI-1329-583/2017, todėl mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, o kartu ir NŽT, turiėjo teisę konstatuoti, jog žemė, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises natūra, nėra laisva.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad žemė, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, yra užstatyta jam priklausančiu statiniu - lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Alovė“ priklausančiais statiniais - administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklausiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo aikštelė). Pabrėžia, kad faktą, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatytas ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš esmės ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus aukščiau nurodytus administracinius aktus, pareiškėjai prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) – į 0,4658 ha žemės plotą, atkūrimo klausimą, pasibaigus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu, koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), procedūroms.
Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. S. tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1.3233 ha žemės, dalį – 0,1785 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1785 ha žemės – 308,05 Eur.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. P. tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1.3233 ha žemės, dalį – 0,2873 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,2873 ha žemės - 495,81 Eur.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimuas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ buvo priimti, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje 2020 m. gegužės 13 d. gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-1Kd-403r-1597 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad visa teritorija adresu (duomenys neskelbtini), yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais UAB „Alovė“ ir M. J. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kad planuojamoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (ų) planą (us) bei kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 106 (1) punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustatė, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje
Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta (pavyzdžiui, bylos Nr. A502-927/2008, A5-1061/2006), jog iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra (2002-05-10 nutarimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta (bylos Nr. A11-263/2003, A5-1061/2006, A502-927/2008), jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tuo tarpu detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (byla Nr. A7-276/2004).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Pažymėtina, kad atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai ir sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau, minėta – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnyje, kurio 3 dalis nustatė (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ši nuostata buvo pakeista, nustatant, kad, kai piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 4 dalis; atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 5 dalis). Nuo 2012 m. vasario 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo terminą iki 2019 m. birželio 1 d.
Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika).
Pažymėtina tai, kad klausimas, ar buvusiai savininkei A. S. priklausiusi ir pareiškėjų natūra prašoma grąžinti žemė gali būti laikytina laisva (neužstatyta), buvo sprendžiamas tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-21-609/2013, tiek Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012 ir konstatuota, kad žemė, į kurią vykdomas natūrinis nuosavybės teisių atkūrimas, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – Palangos miestui buvo priskirta iki 1995m. birželio 1d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais, yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Buvo pasisakyta, kad A. S. turėtoje žemės valdoje (posesija Nr. 12) laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-1220 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“ yra pradėta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu, koregavimo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), procedūra. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros nustatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (-ų) prie pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformavimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir naudojimo reglamentų nustatymas.
Pareiškėjai aukščiau nurodytos šiuo metu vykdomos teritorijų planavimo procedūros spendinių neginčija, įrodymų, kad buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytos žemės Palangos mieste (posesija Nr. 12) dalyje – 0,4658 ha žemės plote, yra laisvos (neužstatytos) žemės, nepateikė.
Kadangi duomenų apie tai, jog A. S. turėtoje žemės valdoje (posesija Nr. 12) yra laisvos (neužstatytos) nėra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra tinkami pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusiai savininkei A. S. priklausiusią žemę Palangos mieste (posesija Nr. 12) ir nėra pakeitę valios dėl atlyginimo būdo.
Piniginės kompensacijos už pareiškėjams tenkančias buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – žemės, dalis apskaičiuota, remiantis Metodika.
Įvertinus tai, jog pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendime Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ nustatyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo – atlyginant pinigais, taip pat atlikto aritmetinio žemės vertės skaičiavimo, neginčija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ laikytini teisėtais ir pagrįstais, jų panaikinimui pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ yra teisėti ir pagrįsti, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) – į 0,4658 ha žemės plotą, atkūrimo klausimą, pabaigus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu, koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), procedūras, netenkintinas.
Be kita ko, skundu ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“, 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“.
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.
Įvertinus tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ tik pateikta informacija, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 16SD-739-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 16SD-740-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ už likusią negrąžintą žemę pareiškėjams bus atlyginta pinigais, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų ir negali būti administracinais aktais, ginčytinais ABTĮ nustatyta tvarka, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-157-( 14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių įpareigoti patvirtinus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) – į 0,4658 ha žemės plotą, dalyje dėl atmesti kaip nepagrįstą.
Kitoje dalyje administracinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.