- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- A-172-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02046-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Klaipėdos RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. J09-898/2002 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-898/2022“ (toliau – ir Nutarimas), paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją ženkliai sumažinant.
2. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė, kad administracinio pažeidimo byloje nustatyta, jog 2001 metais pareiškėjas viršijo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidime Nr. (11.2)-30-124/2008/T-Kl.2-9/2015 nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų naudojimo veiklai R10 mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), kiekius 15000 t/m, nes faktiškai buvo naudota šių atliekų 25690,020 t. Pareiškėjas 2021 metais sąvartyne apdorojo atliekas kodu 17 09 04, neturėdamas tam teisės, t. y. viršydamas TIPK leidime nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti atliekų 17 09 04 kiekį. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 118 punkto reikalavimus, TIPK leidimo 12 lentelėje „leidžiamos naudoti nepavojingos atliekos“ nustatytus leidžiamus naudoti atliekų kiekius. Ginčijamame Nutarime nurodyta, jog 5 000 Eur ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pareiškėjui skirta mažesnė nei Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos vidurkis.
3. Pareiškėjas pripažino ir neginčijo, kad 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-1996 nustatytos faktinės aplinkybės, jog sąvartyne 2021 metais jis apdorojo mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), viršydamas TIPK leidime nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti (15000 t/m.) šių atliekų kiekį, tačiau, pareiškėjo nuomone, jam paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, t. y. nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad jis 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pakeisti TIPK leidimą, kuriame šalia visų kitų pakeitimų buvo numatyta, kad leidimas keičiamas, atsižvelgiant į atliekų turėtojo prašymus bei siekiant tinkamai identifikuoti priimamas atliekas, papildoma šalinamų atliekų lentelė, nedidinant leidžiamo pašalinti projektinio pajėgumo. Paraiškoje dėl TIPK leidimo pakeitimo patikslinta 24 lentelė „Numatomos šalinti nepavojingos atliekos“ ir numatyta, kad mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 (atliekos 17 09 04), bus šalinamos sąvartyne, t. y. šalinimo veikla – išvertimas ant žemės ar po žeme. Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo paraiška su pastabomis buvo jam grąžinta. Pareiškėjas, ištaisęs trūkumus, pakartotinai 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi su paraiška TIPK leidimui pakeisti, tačiau Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. birželio 3 d. sprendimu paraiška su pastabomis vėl buvo grąžinta pareiškėjui. Pareiškėjas, ištaisęs nustatytus trūkumus, 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi su leidimu pakeisti paraišką. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. spalio 1 d. raštu nurodė, kad pastabų neturi, tačiau paaiškino, jog sprendimas priimti paraišką TIPK leidimui pakeisti bus priimtas tik tada, kai pareiškėjas pateiks laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją.
5. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės įrodo, jog jis dar 2020 metų pradžioje inicijavo TIPK leidimo pakeitimą, kuris leistų mišrias statybines ir griovimo atliekas (15000 tonų) ne tik naudoti veiklai R10, t. y. apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ir gerinantis aplinkos būklę, bet ir suteiktų teisę šias atliekas šalinti, šalinimo veikla D1 – išvertimas ant žemės ar po žeme, nedidinant leidžiamo pašalinti projektinio sąvartyno pajėgumo. Priežiūrą vykdanti institucija dar 2020 metų spalio mėnesį neturėjo pastabų pareiškėjo pateiktai TIPK leidimo pakeitimo paraiškai, tačiau sprendimą dėl TIPK leidimo pakeitimo priėmė tik 2021 m. gruodžio mėn.
6. Pareiškėjas mano, kad jam paskirta 5 000 Eur bauda yra per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, todėl prašė atsakovo Nutarimą pakeisti, sumažinant baudos dydį.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę pareiškėjo eksploatuojamo Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno su statybinių atliekų, turinčių asbesto tvarkymo sekciją (toliau – ir sąvartynas), neplaninį patikrinimą (2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktas Nr. (5.3)-PA-1996), nustatė, jog pareiškėjo sąvartyne 2021 metais viršytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-30-124/2008/TKL 2-9/2015 nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų naudojimo veiklai R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę) mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), kiekis 15 000 t/m, faktiškai buvo naudota šių atliekų 25 690,020 t. Pareiškėjas 2021 metais sąvartyne apdorojo atliekas kodu 17 09 04, neturėdama tam teisės (viršydamas TIPK leidime Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti atliekų 17 09 04 kiekį). Pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 118 punkto reikalavimus, TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2- 9/2015 12 lentelėje „Leidžiamos naudoti nepavojingos atliekos“ nustatytus leidžiamų naudoti atliekų kiekius.
9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo kaltė yra įrodyta juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J09-898/2022, 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-1996 bei kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Kadangi pareiškėjas prisipažino ir neginčijo padaryto pažeidimo, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkardyti pažeidimą ir atliko TIPK leidimo sąlygų pakeitimą, tai buvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nenustatyta.
Atsiliepimas
10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo vadovui 2022 m. birželio 23 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) Nr. J09-898/2022 už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, ir 2022 m. liepos 13 d. Departamento Nutarimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsniu, pareiškėjui paskirta minimali bauda – 5 000 Eur ekonominė sankcija. Atsakovas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Baudų dydžiai už nepavojingų atliekų apdorojimą, neturint tam teisės, yra diferencijuojami pagal apdorotų atliekų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą. Aplinkos apsaugos įstatymu siekiama nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – sumažinti juridinių asmenų daromų pažeidimų skaičių, užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Klaipėdos RATC skundą.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos 5 000 Eur ekonominės sankcijos juridiniam asmeniui už padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą proporcingumo, pažymėjo, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Taigi, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjui lengvinančią aplinkybę – pažeidimo pripažinimą ir savo noru ėmimąsi visų būtinų veiksmų, siekiant užkardyti pažeidimą, atliekant TIPK leidimo sąlygų pakeitimą – už padarytus Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus paskyrė ekonominės sankcijos minimumą, todėl švelninti nutarimą ir mažinti baudos dydį, teismo nuomone, nėra pagrindo. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu – akivaizdaus jos neteisingumo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę ekonominę sankciją.
III.
14. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas pripažįsta ir neginčija 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-1996 nustatytos faktinės aplinkybės, jog sąvartyne 2021 metais jis apdorojo mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), viršydamas TIPK leidime nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti (15 000 t/m.) šių atliekų kiekį, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo nuomone, paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, ji nėra proporcinga ir teisinga padarytam teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš kartu su skundu pateikiamų įrodymų matyti, jog dar 2020 m. vasario 5 d. jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pakeisti TIPK leidimą, kuriame šalia visų kitų pakeitimų buvo numatyta, kad leidimas keičiamas, atsižvelgiant į atliekų turėtojų prašymus bei siekiant tinkamai identifikuoti priimamas atliekas, papildoma šalinamų atliekų lentelė, nedidinant leidžiamo pašalinti projektinio pajėgumo. Paraiškoje dėl TIPK leidimo pakeitimo patikslinta 24 lentelė „Numatomos šalinti nepavojingos atliekos“ ir numatyta, kad mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 (atliekos kodas 17 09 04), bus šalinamos sąvartyne, t. y. šalinimo veikla D1 – išvertimas ant žemės ar po žeme. Aplinkos apsaugos agentūra dar 2020 m. spalio 1 d. raštu nurodė, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planui pritaria, paraiškai dėl TIPK leidimo pakeitimo pastabų neturi, tačiau, vadovaujantis Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 42¹ punkte nustatyta tvarka, sprendimas priimti paraišką TIPK leidimui pakeisti bus priimtas tada, kai pareiškėjas pateiks laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją 5,3 mln. Eur sumai, nes tik pateikus tokią garantiją/laidavimo draudimo sutartį buvo galimas TIPK leidimo pakeitimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigalioję 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimai ir įstatymo papildymas 4² straipsniu iš esmės pakeitė teisinį reguliavimą dėl atliekas naudojančių/šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl pareiškėjas 2021 m. spalio 28 d. pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai draudimo liudijimą ir tik 2021 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl sąvartyno TIPK leidimo pakeitimo. Taigi, pareiškėjo teigimu, TIPK leidimo pakeitimo procedūra užsitęsė dėl ydingo teisinio reguliavimo.
17. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybę, jog jis pripažino pažeidimą, savalaikiai kreipėsi dėl TIPK leidimo sąlygų pakeitimo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe skiriant ekonominės sankcijos minimumą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad TIPK leidimo sąlygų pakeitimas užtruko dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių, o dėl ydingo teisinio reguliavimo, ši aplinkybė atsakovo nebuvo įvertinta skiriant pareiškėjui ekonominę sankciją. Pasak pareiškėjo, svarbu ir tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybes įrodo, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta 5 000 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to yra neteisinga.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti pareiškėjui mažesnę nei paskirta minimali ekonominė sankcija. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu ir akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, formaliai vertino bylos aplinkybes ir dėl to priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
20. Atsakovas pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymu siekiama nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, į įstatymo leidėjo tikslus, atsakovo nuomone, pareiškėjui paskirta minimali ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, numatytam Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. J09-898/2002 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-898/2022“ pareiškėjui paskirtos 5 000 Eur ekonominės sankcijos proporcingumo.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą – nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, už kurį nustatyta bauda nuo 5 000 Eur iki 8 000 Eur, tačiau pareiškėjas ginčija Nutarimu jam paskirtos ekonominės sankcijos dydį, teigdamas, kad paskirta bauda turi būti ženkliai sumažinta.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinęs sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad pareiškėjui buvo paskirtas ekonominės sankcijos minimumas, sprendė, kad švelninti Nutarimu paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Nutarimu jam paskirta 5 000 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to yra neteisinga. Pareiškėjo teigimu, skiriant ekonominę sankciją nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis savalaikiai kreipėsi dėl TIPK leidimo sąlygų pakeitimo, tačiau tai užtruko dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių, o dėl ydingo teisinio reguliavimo, kad nėra duomenų, jog dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pareiškėjas yra nubaustas už Aplinkos apsaugos įstatymo, kurio paskirtis, be kita ko, reguliuoti visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustatyti pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę (Įstatymo 2 str.), 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pažeidimą – nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, jog jo vykdoma ūkinė veika, kuriai reikalingas leidimas, vyktų pagal leidime nustatytas sąlygas ir aplinkos apsaugos normatyvus bei standartus.
26. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo kompetenciją skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, įtvirtinta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
27. Vadinasi, pagal minėtą Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
29. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, svarstydamas pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (pareiškėjas pripažino pažeidimą, savalaikiai kreipėsi dėl TIPK leidimo sąlygų pakeitimo, dėl padaryto pažeidimo nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms) nėra išimtinės (išskirtinės), leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų ekonominės sankcijos dydį. Be kita ko, šios aplinkybės, kaip lengvinančios, jau buvo konstatuotos ir įvertintos skiriant minimalią sankciją, todėl nėra jokio pagrindo jas dar kartą taikyti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pakeisti TIPK leidimą kreipėsi dar 2020 m. vasario 5 d., tačiau TIPK leidimo pakeitimo procedūra užtruko, pareiškėjo teigimu, dėl ydingo teisinio reguliavimo, taip pat nevertintina kaip išskirtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal pareiškėjo prašymo pakeisti TIPK leidimą pateikimo metu galiojusį reglamentavimą Aplinkos apsaugos agentūra turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš pareiškėjo pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, todėl jų savalaikis nepateikimas ir turėjo įtakos TIPK leidimo pakeitimo procedūros užsitęsimui. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., nebuvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, aplinkybė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris iš esmės pakeitė teisinį reguliavimą dėl atliekas naudojančių/šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo, dėl to pareiškėjas 2021 m. spalio 28 d. pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai draudimo liudijimą ir 2021 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl TIPK leidimo pakeitimo, savaime nereiškia, jog anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas buvo ydingas ir šiuo atveju jis turėtų būti vertinamas kaip pateisinanti priežastis pareiškėjui savalaikiai nepasikeisti TIPK leidimą, vykdyti veiklą, pažeidžiant nustatytas sąlygas, ir dėl nustatyto pažeidimo jam skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą skirti pareiškėjui mažesnę baudą, negu šioje normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
31. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.