Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas pripažįsta ir neginčija, jog 2022-05-03 patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-1996 nustatytos faktinės aplinkybės, jog sąvartyne 2021 m. apdorojo mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04), viršydamas TIPK leidime nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti (15000 t/m.) šių atliekų kiekį, tačiau manome, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, tai yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Remiasi Aplinkos apsaugos 52 straipsniu, kuriame nurodyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga ir vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teigia, kad 2008-02-28 išduotose ir 2017 m. gegužės 4 d. pakeistose sąvartyno TIPK leidimo sąlygų 13 lentelėje buvo numatyta, kad leidžiamos naudoti atliekos kodu 17 09 04 mišrios statybinės ir griovimo atliekų naudojimo veikla R10, tai yra apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ir gerinantis aplinkos būklę. Šio TIPK leidimo sąlygų 14 lentelėje nebuvo numatyta galimybė šių atliekų šalinti sąvartyne.

Nurodė, kad 2020-02-05 pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašymu pakeisti TIPK leidimą, kuriame šalia visų kitų pakeitimų buvo numatyta, kad leidimas keičiamas, atsižvelgiant į atliekų turėtojo prašymus bei siekiant tinkamai identifikuoti priimamas atliekas, papildoma šalinamų atliekų lentelė, nedidinant leidžiamo pašalinti projektinio pajėgumo. Paraiškoje dėl TIPK leidimo pakeitimo patikslinta 24 lentelė „Numatomos šalinti nepavojingos atliekos“ ir numatyta, kad mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03 (atliekos 17 09 04) bus šalinamos sąvartyne, tai yra šalinimo veikla -išvertimas ant žemės ar po žeme. 2020-03-27 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu KRATC paraiška su pastabomis grąžinta. Pareiškėjas ištaisęs trūkumus, pakartotinai 2020-04-23 kreipėsi su patikrinta paraiška TIPK leidimui pakeisti, tačiau 2020-06-03 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu paraiška su pastabomis buvo pakartotinai grąžinta. Pareiškėjas, ištaisęs nustatytus trūkumus 2020-08-04 kreipėsi su leidimu pakeisti paraišką. Aplinkos apsaugos agentūra 2020-10-01 raštu nurodė, kad pastabų neturi, tačiau vadovaujantis Aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 panaikinimo taisyklių 42 (1) punkte nustatyta tvarka sprendimas priimti paraišką TIPK leidimui pakeisti bus priimtas tada, kai pareiškėjas pateiks laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją.

Teigia, jog išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas dar 2020 metų pradžioje inicijavo TIPK leidimo pakeitimą, kuris leistų mišrias statybines ir griovimo atliekas (15000 tonų) ne tik naudoti veiklai R10, tai yra apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ir gerinantis aplinkos būklę bet ir suteiktų teisę šias atliekas šalinti, šalinimo veikla D1 – išvertimas ant žemės ar po žeme, nedidinant leidžiamo pašalinti projektinio sąvartyno pajėgumo. Priežiūrą vykdanti institucija pareiškėjo pateiktai TIPK leidimo pakeitimo paraiškai pastabų neturėjo dar 2020 metų spalio mėnesį. Sprendimas dėl TIPK leidimo pakeitimo buvo priimtas tik 2021 m. gruodžio mėn.

Mano, kad paskirta 5000 Eur bauda pareiškėjui yra per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, todėl prašo atsakovo sprendimą pakeisti, sumažinant baudos dydį.

Akcentuoja, jog 2022-06-23 įmonei, atstovaujamai Artūro Žičkaus, buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau – Protokolas) Nr. J09-898/2022 už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl nepavojingųjų atliekų apdorojimo neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis bei 2022 m. liepos 13 d. Departamento nutarimu paskirta 5000 Eurų ekonominė sankcija.

Byloje nėra ginčo dėl 2022 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu Nr. Nr. (5.3)-PA-1996 nustatytos aplinkybės, jog Įmonė sąvartyne 2021 metais apdorojo mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekos kodas 17 09 04), viršydama TIPK leidime nurodytą didžiausią leidžiamą naudoti (15 000 t/m) šių atliekų kiekį ir tokiu būdu padarė pažeidimą. Įmonė prašo sumažinti nutarimu paskirtą baudos dydį. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog Aplinkos apsaugos įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti juos diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Baudų dydžiai už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės yra diferencijuojami pagal apdorotų atliekų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

Įmonės kaltė įrodyta juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. J09-898/2022, 2022-05-03 patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-1996 bei kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Kadangi Įmonė prisipažino ir neginčijo padaryto pažeidimo, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkardyti pažeidimą ir atliko TIPK leidimo sąlygų pakeitimą, tai buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nenustatyta. Šiuo nagrinėjamu atveju Įmonei paskirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 5 dalyje nustatyta ekonominė sankcija. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymu siekiama nustatyti teisinius pagrindus juridinių asmenų atsakomybės taikymui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje, nustatant ekonominių sankcijų (baudų) taikymo mechanizmą. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys –sumažinti juridinių asmenų daromų pažeidimų skaičių, užtikrinti efektyvių, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą juridiniams asmenims.

Byloje ginčas kilęs dėl 2022-07-13 nutarimu, pasirtos 5000 eurų ekoniminės sankcijos juridiniam asmeniui už padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą proporcingumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC) eksploatuojamo Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno su statybinių atliekų, turinčių asbesto tvarkymo sekcija (toliau – sąvartynas) neplaninį patikrinimą (2022- 05-03 patikrinimo aktas Nr. (5.3)-PA-1996) nustatė, kad KRATC sąvartyne 2021 metais viršytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau - TIPK leidimas) Nr. (11.2)-30-124/2008/TKL. 2-9/2015 nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų naudojimo veiklai R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę) mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03 (atliekų kodas 17 09 04) kiekis 15 000 t/m, bet faktiškai buvo naudota šių atliekų 25 690,020 t. KRATC 2021 metais sąvartyne apdorojo atliekas kodu 17 09 04 neturėdama tam teisės (viršydama TIPK leidime Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų 17 09 04 kiekį).

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus specialistė 2022 m. birželio 23 d. pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J09-898/2022, kuriame konstatavo, kad pareiškėja nesilaikydama TIPK leidimo nustatytų sąlygų pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punktą, todėl padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje. Šiuo pagrindu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą ,,Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-898/2022“ ir už Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą Klaipėdos RATC paskyrė 5000 Eur ekonominę sankciją.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti (1 dalis); fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (2 dalis).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų ,,Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 118 punkte numatyta, kad veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog ūkinės veiklos objektų eksploatavimas ir ūkinės veiklos vykdymas yra galimas tik turint TIPK leidimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), kurio paskirtis bei esmė, išdavimas, pakeitimas ir galiojimo panaikinimas, taip pat kiti aspektai apibrėžiami Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje. Principinis momentas yra tas, kad tiek prieš pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą, tiek eksploatuojant atitinkamos ūkinės veiklos įrenginį, teisinis vienetas turi gauti bei turėti galiojantį TIPK leidimą (žiūrėti, pavyzdžiui 2020 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1763-556/2020).

Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnyje nustatyta, juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės. Šios straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Įvertinus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje bylos proceso dalyviai nekelia ginčo dėl atsakovo priimto administracinio akto, o tik prašo ekonominę sankciją švelninti, sumažinant paskirtos baudos dydį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pvz., LVAT 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 21 d. nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas”, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT , aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Atsakovas, nustatęs pareiškėjai lengvinančią aplinkybę-pripažinimą pažeidimo ir savo noru ėmusis visų būtinų veiksmų siekiant užkardyti pažeidimą atliekant TIPK leidimo sąlygų pakeitimą, už padarytus Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus paskyrė ekonominės sankcijos minimumą, todėl švelninti nutarimą ir mažinti baudos dydį nėra pagrindo. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai skirti švelnesnę ekonominę sankciją.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintą skundą atsakovei Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.