- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- I-4-609/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Alona Romanovienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, R. P., V. P., Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, S. S.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei E. R. , atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui A. I. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S. , trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. , jo atstovui advokatui V. K. , trečiojo suinteresuoto asmens V. P. projektavimo firmos atstovei V. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, S. S. , R. P. , V. P. projektavimo firmai dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašymu (t.I, b.l. 7-11) ir patikslintu prašymu (t.II, b.l. 219-221) prašo panaikinti: 1) Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimą Nr. 150 „Dėl teritorijos, adresu Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybės administracijos 1999-12-30 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir pritaikymui gyvenamajam namui, esančiam Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa; 3) Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-10-11 išduotą statybos leidimą Nr. 00/174A buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir pritaikymui gyvenamajam namui, esančiam Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa; bei 4) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-12-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2006-04-27 iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-20 raštu Nr. V3-8/5-63 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu. Teigia, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimu Nr. 150 „Dėl teritorijos, adresu Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2003 05 22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2003-0221 žemės sklypas buvo išnuomotas R. P. , kuriam nuosavybės teise priklauso sklype esantis statinys- gyvenamasis namas. Pareiškėjas nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimu Nr. 150 patvirtinto teritorijos, adresu Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog koreguojama (perkeliama) šiaurės-vakarų pusės sklypo riba ir sklypas sumažėja nuo 1311 m2 iki 848 m2; griaunamas šlaite stovintis ūkinis statinys; sklype esantis pastatas rekonstruojamas (pritaikomas gyvenamajam namui), įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, pirmo aukšto lygyje gali būti 1,2-1,5 m pločio atviros terasos į marių ir šlaito pusę; pastato apdailai naudojamos tradicinės Kuršių nerijos pastatams medžiagos: medinių lentų apkalimas, langai mediniais rėmais, čerpinis arba nendrinis stogas; sklype įrengiama automobilių stovėjimo vieta ant betoninių trinkelių dangos su žolės intarpais; sklypas apsodinamas gyvatvore ir maksimaliai apželdinamas veja; paliekamas esamas pėsčiųjų takas iš Skruzdynės gatvės iki Purvynės gatvės. Šiek tiek koreguojama tako trasa ties Skruzdynės g. Nr. 24 sklypu - jis pasislenka link šlaito; įvažiavimas į sklypą numatomas nuo Purvynės g. pusės betoninių trinkelių danga su žolės intarpais. Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244, teritorijoje ir yra konservacinėje (urbanistinio draustinio) funkcinėje zonoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą nustato 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Teigia, jog šie norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pareiškėjas nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskirta XVII zonai, schematiškai pažymėta kaip peizažinės paskirties erdvės pamario ir marių panoramoms apžvelgti, kurią draudžiama apstatyti bei intensyviai želdinti. Schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamente) XVII numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Senoji girininkija ir Tomo Mano namelio aplinka“, šios teritorijos tvarkymo tikslai -1) išsaugoti istorinę aplinką, 2) neleisti naujų pastatų statybos, 3) respektuoti aplinkos elementus, susietus su šios vietos istorija. Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente nurodyta, jog susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama; neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų; leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai. Teigia, jog vadovaujantis generalinio plano kultūrologinių tyrimų medžiaga istorinės posesijos nagrinėjamojoje teritorijoje nebuvo, vedė tik takas pamariu iš Skruzdynės į Purvynės kaimą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad tyrinėjamoje teritorijoje užstatymas atsirado septintajame – aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo pastatyta nedidelė pirtelė ir ūkinis pastatas (rūkykla), kurie nevertinti Kuršių nerijos nacionalinio parko kompleksiniame generaliniame plane paminklotvarkiniu aspektu. Pareiškėjo teigimu, detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namų valdai suformavimą, sklypo užstatymą iki 10 procentų, pastato rekonstrukciją įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (pakeičiama pastato paskirtis iš negyvenamosios į gyvenamąją), privažiavimą iki pastato pėsčiųjų tako sąskaita, sklypo ribų želdinimą gyvatvore – prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento XVII zonos nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. l269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Teigia, jog atsižvelgiant į šias nuostatas detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Taip pat mano, kad pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-19 ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus) (25 straipsnio 6 dalis), o valstybinių parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti gausinti ir išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės gyvensenos socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus (7 dalis). Teigia, jog neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, Neringos savivaldybės tarybos sprendimas naikintinas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir pritaikymui gyvenamajam namui (Skruzdynės g. 24, Nidos gyvenvietė, Neringos m.) Neringos savivaldybės administracija 1999-12-30 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda 2000-10-11 išdavė statybos leidimą Nr.00/174, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-12-10 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu statinys pripažintas tinkamu naudoti. Mano, jog turi būti panaikintos ir ginčijamo sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės. Pareiškėjas teigia, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Pareiškėjo atstovė E. R. prašymus palaiko ir prašo juos patenkinti juose išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovai Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (t. I, b.l. 52-57) nurodo, kad su prašymo reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą grindžia aplinkybe, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymu nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, nes paduotas praėjus daugiau negu penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, nors bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas ir pareiškėjas neprašo atnaujinti prašymo padavimo termino, todėl bylą prašo nutraukti. Pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio, be to, nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis schema (generaliniu planu). Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl mano, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimo buvimo faktas.
Atsakovų atstovas A. I. su prašymų reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t.I, b.l. 77) nurodo, jog su prašymu sutinka, siūlo jį patenkinti.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu (t. I, b.l. 79-81) siūlo prašymą atmesti. Argumentuoja, kad prašomo panaikinti statybos leidimo Nr. 00/174A 2000-10-11 išdavimo metu leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius arba keisti statinių ar savarankiškai naudojamų jų dalių paskirtį išdavimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustatė statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316, ir Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo Kultūros vertybių apsaugos departamente tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000-05-02 įsakymu Nr. 112. STR 1.07.01:1999 4 punktas nustatė, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, o 9 punktas nustatė, kad leidimas tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes (vykdyti remonto, rekonstrukcijos atkūrimo ar griovimo darbus) galioja tol, kol galioja Kultūros vertybių apsaugos departamente suderintas projektas arba šio departamento išduotas leidimas. Leidimų išdavimo tvarkos 5 punkte numatyta, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento ir apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos (inspekcijos tarnyba) leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose (leidimas), t.y. leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir objektus, saugomus kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (ypatingos svarbos statiniai), bei jų teritorijas (kultūros vertybės ar objektai) ir leidimus statyti (remontuoti, rekonstruoti) ar griauti statinius šių vertybių ar objektų teritorijose (leidimas), išskyrus šia tvarka nustatytus atvejus, parengia Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniai padaliniai (leidimo rengėjas) ir išduoda kartu su inspekcijos tarnyba, patikrinus pagal kompetenciją užsakovo (statytojo) ar jo įgalioto atstovo (pareiškėjas) pateiktą prašymą ir jame nurodytus dokumentus. Pažymi, kad statybos leidimas išduotas ginčijamo detaliojo plano pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo prašymą patenkinti (t. I, b.l. 118-119). Prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialusis, t.y. generalinis planas, kol jo sprendiniai nėra suderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra, - su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, teigia, kad Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), 1994 m. Valstybės žiniose Nr. 99-1977 buvo skelbti tik pagrindiniai plano teiginiai. Pilnos apimties teritorijų planavimo dokumentas nebuvo skelbtas Valstybės žiniose ir neįregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (t. II, b.l. 241-243) siūlo prašymą patenkinti. Nurodo, jog žemės sklypas, adresu Skruzdynės g. Nr. 24, Nidos gyv., Neringos m., kurio detalusis planas patvirtintas ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimu Nr. 150, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) bei 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus. Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodo, jog detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje funkcinėje zonoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija yra teritorijoje, schematiškai pažymėtoje kaip peizažinės paskirties erdvės pamario ir marių panoramoms apžvelgti, kurią draudžiama apstatyti bei intensyviai želdinti. Nagrinėjamas žemės sklypas taip pat yra teritorijoje, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, pažymėta reglamento Nr. XVII, kur įvardinta kaip „Senoji girininkija ir Tomo Mano namelio aplinka“. Teigia, kad Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimu Nr. 150 „Dėl teritorijos Skruzdynės g. Nr. 24, Nidos gyv., Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namų valdai suformavimą, sklypo užstatymą iki 10 procentų, pastato rekonstrukciją įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (pakeičiama pastato paskirtis iš negyvenamosios į gyvenamąją), privažiavimą iki pastato pėsčiųjų tako sąskaita, sklypo ribų želdinimą gyvatvore, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniui, kuriame numatyta, kad teritorijas, priskirtas peizažinės paskirties erdvei pamario ir marių panoramoms apžvelgti yra draudžiama apstatyti bei intensyviai želdinti bei nuostatoms, draudžiančioms tankinti apstatymą, neleidžiančioms plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų namų. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte, 6.6 punkte). Teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčijamu detaliuoju planu buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punktas, Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane XVII teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 punktai. Mano, jog panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 1999-10-29 sprendimą Nr. 150 „Dėl teritorijos Skruzdynės g. Nr. 24, Nidos gyv., Neringos m., detalaus plano patvirtinimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės: Neringos savivaldybės administracijos 1999-12-30 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, KVAD Klaipėdos apygardos 2000-10-11 išduotas statybos leidimas Nr. 00/174 buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir pritaikymui gyvenamajam namui bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-12-10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Ž. S. prašo prašymų reikalavimus patenkinti pilnutinai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo R. P. (t. I, b.l. 98-99) prašo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje tiek tretysis suinteresuotas asmuo R. P. , tiek jo atstovas V. K. atsiliepime išdėstytus argumentus palaiko, prašymų reikalavimus prašo atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu nurodo, jog jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (t. II, b.l. 213).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma statybinė veikla, nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo. Kadangi viena iš aplinkybių, kuria grindžiamas atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atsikirtimas į pareikštus reikalavimus, yra aplinkybė, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.
Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 1999 10 29, projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 1999 12 30, statybos leidimas- 2000 10 11, individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas- 2004 12 10.
Nustatyta, jog duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos Skruzdynės g. 24, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo 2006 04 27.
Esant nustatytai aplinkybei, jog į administracinį teismą su pradiniu prašymu kreiptasi 2006 05 29, konstatuotina, kad pradinis pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog patikslintą prašymą su reikalavimu dėl 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo prokuroras pateikė tik 2009 04 01 (t.II, b.l. 219-225).
Nustatyta, jog 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas teismui buvo pateiktas kartu su prašymu (t.I, b.l. 6-11), todėl laikytina, jog jau pradinio prašymo pateikimo teismui momentu prokurorui buvo žinoma informacija apie tokio akto egzistavimą. Esant nustatytai aplinkybei akivaizdu, jog reikalavimas dėl 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo buvo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
2009 02 12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(822-65-09, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija yra nurodžiusi, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir pažymėjo, kad ta pati taisyklė galioja ir tais atvejais, kai į teismą kreipiasi prokuroras dėl viešojo intereso gynybos.
Nors 2010 01 27 teismo posėdžio metu teismas proceso dalyviams išaiškino termino kreiptis į teismą praleidimo pasekmes ir pasisakė apie pareiškėjo teisę prašyti atnaujinti praleistą patikslintu prašymu reiškiamo reikalavimo panaikinti 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą padavimo terminą, tokia įstatymo suteikta teise pareiškėjo atstovė nesinaudojo ir nurodė, jog reikalavimas yra išvestinis, betarpiškai susijęs su pradiniame prašyme pareikštais reikalavimais.
2009 10 12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.(525)-1124/2009, buvo akcentuota, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų galima pripažinti, kad administraciniai aktai tam tikru būdu susiję, tokia išvada negali būti pagrindu vertinti, jog skundo (prašymo) padavimo terminas turėtų būti neskaičiuojamas, o skundas (prašymas) turėtų būti priimtas, jeigu yra priimtas skundas (prašymas) dėl kitų nagrinėjamoje byloje skundžiamų administracinių aktų.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra atskiras ir savarankiškas dokumentas, pareiškėjui atsisakius pasinaudoti įstatymo suteikta teise prašyti atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą, administracinė byla dalyje nutrauktina paaiškėjus, jog prašymas dalyje buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Nustatyta, jog Neringos savivaldybės taryba 1999-10-29 sprendimu Nr. 150 „Dėl teritorijos Skruzdynės g. Nr. 24, Nidos gyv., Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius gindamas viešąjį interesą ginčija pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, nes detaliuoju planu numatytas sklypo namų valdai suformavimas, sklypo užstatymas iki 10 procentų, pastato rekonstrukcija įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, pakeičiant pastato paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, privažiavimas iki pastato pėsčiųjų tako sąskaita, sklypo ribų želdinimas gyvatvore. Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, ir jo pagrindu priimtus administracinius aktus: Neringos savivaldybės administracijos 1999 12 30 projektavimo sąlygų sąvadą, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos išduotą 2000 10 11 statybos leidimą Nr. 00/174A, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduotą 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tokia pat pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo sprendime. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tokia pat pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje, iš kurios matyti, kad teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne, taip pat laikomasi pozicijos, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).
ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje, be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su tuo, kad esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra, valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, gina viešąjį interesą. Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 150, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Skruzdynės gatvėje Nr. 24, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas; Neringos savivaldybės administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. projektavimo sąlygų sąvadą buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir jos pritaikymo gyvenamajam namui Skruzdynės gatvėje Nr. 24, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, Klaipėdos apygardos Kultūros vertybių apsaugos departamento 2000 m. spalio 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 00/174A buvusios pirtelės pritaikymui gyvenamajam namui, esančiam Skruzdynės gatvėje Nr. 24, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, statybai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduotą 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius administracinius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovai. Kaip dar vieno viešojo intereso aspektą galima vertinti tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti.
2009 02 12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(822)-65-09, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį ir pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti.
Dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330-08, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), p. 109-124), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tačiau kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Įstatymų leidėjas leidžia ginti viešąjį interesą tik įstatymų įgaliotiems subjektams ir tik įstatymų numatytais atvejais. Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai būna susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims. Ginant viešąjį interesą, dažnai įsiterpiama į kitų asmenų subjektinių teisių sritį. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Kadangi viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą (2009 02 12 nutartis, administracinė byla Nr. A(855-65/09).
Bylos medžiaga patvirtinta, kad pritaikytas gyvenamajam namui buvęs statinys- pirtelė, kuriam 2000 10 16 buvo išduotas statybos leidimas (t. I, b.l. 37), yra pastatytas, Klaipėdos apskrities viršininko sudarytos komisijos 2004 m. gruodžio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažintas tinkamu naudoti (t. I, b.l. 38) ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre (t.I, b.l. 35).
Pokuroras nurodo, kad panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, turi būti panaikintos ir šio sprendimo sukurtos teisinės pasekmės. Darytina išvada, jog prokuroras pripažįsta, kad būtina spręsti ne tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo, bet ir nagrinėti reikalavimus, susijusius su jų pagrindu atsiradusiomis teisinėmis pasekmėmis, išsprendus šių aktų teisėtumo klausimus. Teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje, tačiau pagal aukščiau nurodytą administracinių teismų praktiką tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas būtų nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu).
Nors nagrinėjamoje byloje prokuroras yra pateikęs atitinkamo pobūdžio informaciją- prašyme (t.I, b.l. 6-11) ir patikslintame prašyme (t. II, b.l. 219-221) yra nurodęs, kad viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, tačiau neįvardino, kokią konkrečiai reikšmę ginčijamų administracinių aktų panaikinimas turės realiai apginant viešąjį interesą. 2010 01 27 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog prokuroras nesvarstė, kokiu būdu turėtų būti šalinami materialiniai teisiniai padariniai, t.y. atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis ir teigė, jog yra manoma, jog materialinių teisinių padarinių šalinimu turėtų pasirūpinti kitos institucijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, teismas turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad nagrinėjamos bylos atveju administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas. (2009 02 12 nutartis, Administracinė byla Nr. A(822)-65-09).
Kadangi administracinė byla dalyje dėl 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo yra nutraukta, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu išdėstytą prokuroro poziciją materialinių teisinių padarinių pašalinimo atžvilgiu, teismas nepasisako dėl pradiniame prokuroro prašyme nurodytų administracinių aktų teisėtumo, nes mano, jog tik jų panaikinimu iš esmės nebūtų įgyvendintas prokuroro tikslas apginti viešąjį interesą, todėl prašymas dalyje laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu
nusprendžia:
prašymą dalyje dėl 1999 10 29 Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 150 „Dėl teritorijos adresu Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, 1999 12 30 Neringos savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado buvusios pirtelės rekonstrukcijai ir pritaikymui gyvenamajam namui, esančiam Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringoje, bei 2000 10 11 Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos išduoto statybos leidimo Nr. 00/174A buvusios pirtelės pritaikymui gyvenamajam namui, esančiam Skruzdynės g. 24, Nidos gyv., Neringoje, atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinę bylą dalyje dėl 2004 12 10 individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.