- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- e2-31-323/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06095-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimondas Kivylius, Vilma Vala
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. L., atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. U. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 13 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2019-03-25 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama ieškovei priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodama kelio ženklinimą – ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. vietovės reljefą – kelio vingyje, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Dėl šių savo veiksmų atsakovė yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. Eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas automobilis ir žuvo automobilio keleivis S. R.. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti ne tik dėl baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo: atsakovė pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl kurių pažeidimo kilo eismo įvykis, konkrečiai Kelių eismo taisyklių 9 p., 117 p., 119 p.; automobilį sukeliant eismo įvykį vairavo atsakovė (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos); automobilis buvo sugadintas (žala padaryta) eismo įvykio metu (žalos faktas); baudžiamojoje byloje atsakovė visiškai sutinka su jai pareikštu kaltinimu pagal BK 281 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu sugadintas automobilis priklausė ieškovei, žalos už automobilio sugadinimą turi teisę reikalauti ieškovas. Nors ieškovas automobilį 2018-11-16 įsigijo už 18 000,00 Eur, tačiau iš atsakovės reikalauja 13 500,00 Eur žalos atlyginimo, kadangi būtent tokį žalos dydį, įvertinus automobilio nusidėvėjimą, paskaičiavo draudikas – ADB „Gjensidige“.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikas kol kas atsisako mokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos ir galimai buvo neblaivi, o šiai dienai draudikas laukia baudžiamosios bylos rezultatų. Pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šioje byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo neblaivi, ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Todėl, atsakovės nuomone, trečiasis asmuo draudimo išmokos ieškovei neišmoka nepagrįstai. Atsakovė neneigia, kad pasišalino iš įvykio vietos, tačiau paaiškina, kad ji iš įvykio vietos pasišalino ne tikslingai, o paveikta itin stipraus šoko nesuvokė ir nesuprato, kas atsitiko, t. y. buvo afekto būsenoje ir nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Be kita ko, atsakovė netrukus po pasišalinimo iš įvykio vietos kreipėsi į policijos pareigūnus, kas rodo, kad atsakovė, nuslūgus šokui, suvokusi, kas atsitiko, veikė atsakingai, atsakomybės nevengė. Taigi vertinant atsakovės veiksmus konstatuotina, kad atsakovė iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia ir ne dėl neatsargumo, o nesuvokdama, kas atsitiko dėl itin stipraus šoko, kurį sukėlė eismo įvykis.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą byloje teismui savo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovė atsisako nuo 13 350,00 Eur turtinės žalos išieškojimo iš atsakovės bei reikalauja iš atsakovės priteisti: 150,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur reikalavimo nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki 2023-02-21 (13 350,00 Eur mokėjimo data), kas sudaro 1 660,52 Eur; 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 150,00 Eur nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir 1 674,85 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės.
Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, t. y. 2023-02-21 ieškovei už sugadintą transporto priemonę buvo sumokėta 13 350,00 Eur draudimo išmoka. Už atsakovę nuostolius padengė draudimo įmonė – ADB „Gjensidige“, kuri savo 2023-02-21 sprendimu pripažino, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini) XDRIVE, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta nuostolio suma lygi 13 500,00 Eur (150,00 EUR išskaitos suma). Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo ieškovės dalis reikalavimo buvo patenkinta, ieškovė 13 350,00 Eur dalyje atsisako savo ieškinio reikalavimo ir toliau, be ieškinyje pateiktų reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, palaiko savo reikalavimą dėl 150,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimo (13 500,00 Eur – 150,00 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo atsakovė neprieštarauja ieškovės atsisakymui nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės 13 500,00 Eur bei iš dalies palaiko patikslintus ieškinio reikalavimus – priteisti ieškovės naudai 150,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 150,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuotinų nuo 13 350,00 Eur sumos yra nepagrįstas. Procesinės palūkanos yra priteisiamos tik nuo teismo priteisiamos sumos. Šiuo aspektu reikšmingas ir tas faktas, kad prievolė ieškovui buvo įvykdyta iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomų procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki 2023-02-21, kas sudarytų 1 660,52 Eur sumą. Be kita ko, atsakovė mano, kad ieškovės prašomos 1 660,52 Eur procesinių palūkanų sumos priteisimas neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį, prašydama priteisti 13 500,00 Eur žalos atlyginimo, kai iš byloje susiklosčiusios situacijos buvo galima numanyti, kad draudimo kompanija ieškovei išmokės draudimo išmoką, kas ir buvo padaryta išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Akivaizdu, kad pareikštu ieškiniu buvo siekiama prisiteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės anksčiau, nei bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Tuo atveju, jei ieškovė būtų pareiškusi atsakovei ikiteismine tvarka reikalavimą dėl 150,00 Eur besąlyginės išmokos sumokėjimo, akivaizdu, kad ginčas nebūtų pasiekęs teismo, nes atsakovė nurodytos sumos sumokėjimo neginčija ir ją sumokėti sutinka. Iš nurodyto seka, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo ieškovės noras draudimo išmoką gauti anksčiau nei bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Tuo tarpu draudimo išmokos išmokėjimas nuo atsakovės valios nepriklausė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-11-16 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 000,00 Eur. Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. (imtinai) buvo drausta draudiko ADB „Gjensidige“ (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019-03-24, apie 5 val. 32 val., (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, bei sugadino ieškovės automobilį. Draudiko apskaičiuotas padarytas žalos dydis automobiliui – 13 500,00 Eur. Ieškovei pareikalavus išmokėti draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, draudikas ADB „Gjensidige“ 2020 m. sausio 8 d. raštu netenkino ieškovės reikalavimo. Atsisakymas motyvuotas tuo pagrindu, jog atsakovė apie eismo įvykį policijos pareigūnus informavo ne iš įvykio vietos, tai yra iš eismo įvykio pasišalino; pasišalinimo aplinkybės nežinomos ir sprendimą mokėti/neišmokėti draudimo išmoką ieškovei draudikas priims tik teismui išnagrinėjus atsakovės atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-659/2022 atsakovę pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 27 d.
2023 m. kovo 21 d. ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą dėl 2019-03-24 eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) XDRIVE, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų išmokėti ieškovei 13 350,00 Eur. Draudikas iš apskaičiuoto žalos dydžio (13 500,00 Eur) išminusavo 150,00 Eur draudimo sutartyje nustatytą išskaitą (suma, kurią atlygina pats draudėjas). Piniginės lėšos ieškovei buvo išmokėtos draudiko sprendimo priėmimo dieną.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 13 350,00 Eur atsisakymo.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų (13 350,00 Eur priteisimo) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl 150,00 Eur nuostolių priteisimo.
Nagrinėjamu atveju draudikui išmokėjus ieškovei 13 350,00 Eur nuostolių atlyginimą, likusią patirtų nuostolių sumą, lygią draudimo sutartyje nustatytam išskaitos dydžiui – 150,00 Eur, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės. Atsakovė su pareikštu reikalavimu sutinka.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).
Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė 2019-03-24, vairuodama ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, bei sugadino ieškovės automobilį. Atsakovės neteisėtą veikimą patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės. Tokiais veiksmais ieškovei buvo padaryta 13 500,00 Eur, kurių 13 350,00 Eur ieškovei atlygino draudikas. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Taigi, esant nustatytam, taip pat įvertinus tą faktą, jog tarp šalių nėra ginčo dėl pareikšto materialinio reikalavimo, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 150,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės yra priteista 150,00 Eur, todėl yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas skaičiuotinas nuo priteistos 150,00 Eur sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo teismo sprendimu proceso šaliai faktiškai priteisiamos sumos – ne ieškinio sumos. Šiuo sprendimu ieškovės naudai nepriteisti 13 350,00 Eur – ieškovė atsisakė nuo šios ieškinio dalies, teismas ieškovės atsisakymą sprendimu patvirtino. Todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės naudai priteisti ir 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki 2023-02-21. Ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovė byloje už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 342,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat patyrė 1 674,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme. Bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma – 2 016,85 Eur. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 450,00 Eur už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas iš atsakovės 150,00 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei, patenkino 1 proc. ieškinio reikalavimų (150,00 Eur x 100 / 13 500,00 Eur). Kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškovė pareiškė 13 500,00 Eur apimtyje (ne 150,00 Eur) turtinį reikalavimą atsakovei, draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, iki kol nebus išnagrinėta atsakovės atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla. Draudikas, įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiui, išmokėjo draudimo išmoką ieškovei, tai yra draudikas pripažino, kad nėra teisinių pagrindų, šalinančių draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Iš ko spręstina, kad ieškovė turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo 13 350,00 Eur sumoje pareiškė netinkamam atsakovui. Taigi, nors šiuo atveju ieškovei buvo išmokėti 13 350,00 Eur, ji šioje dalyje nelaikytina byla laimėjusia šalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai priteistina 1 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 20,17 Eur (2 016,85 Eur x 0,01). Tuo tarpu atsakovei iš ieškovės priteistina 99 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 445,50 Eur (450,00 Eur x 0,99). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai leidžia atlikti šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019, nutarties 87 punktas). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 425,33 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Tenkinti ieškovės UAB „Selvija“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 13 350,00 Eur nuostolių atlyginimo ir civilinę bylą Nr. e2-31-323/2023 šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovės I. U. 150,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 150,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. U. 425,33 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.