- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-33834-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24965-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Florius“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florius“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės regreso tvarka 861,99 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji apdraudė transporto priemonės DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, valdytojo civilinę atsakomybę. 2019 m. sausio 18 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Florius“ priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė dėl transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, išmokėjo 861,99 Eur draudimo išmoką. Vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovė prašo šią draudimo išmoką priteisti iš atsakovės, kadangi atsakovei priklausančią transporto priemonę vairavęs ir žalos padaręs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors atsakovė ir nebuvo nubausta administracine tvarka, tačiau tai niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį dėl civilinės atsakomybės. Šioje byloje būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo patvirtina, kad atsakovės vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Atsakovės vairuotojas pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Ieškovės teigimu, atsakovės vairuotojas suvokė ar turėjo suvokti, kad automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti patį pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, bei tai, kad asmuo šalindamasis iš eismo įvykio vietos suvokia, kad padarė eismo įvykį ir sąmoningai šalinasi iš eismo įvykio vietos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio metu transporto priemonės DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, suvokė, kad įvykdė eismo įvykį, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas visiškai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam ir įvykdė savo sutartinę prievolę pagal draudimo sutartį, o apdraustoji (atsakovė) neįvykdė savo sutartinės prievolės – pažeidė TPVCAPDĮ ir po susidūrimo pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo faktas lemia, kad ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę reikalauti visos išmokėtos sumos. Tai, kad kaltas asmuo nebuvo nubaustas administracine tvarka, nešalina atsakovės civilinės atsakomybės. Administracinėje byloje visi neaiškumai aiškinami administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių bylų specifika labai skiriasi nuo civilinės atsakomybės, kurią užtraukia ir neatsargus elgesys. Atsakovės vairuotojas manevravo tokiu būdu, kad stipriai apgadino automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotojas suvokė arba privalėjo suvokti, kad kliudė kitą transporto priemonę, nes jis privalo būti dėmesingas kelyje. Atsakomybė galėtų būti šalinama tik tada, jei vairuotojas būtų neveiksnus, tačiau šios aplinkybės (vairuotojo neveiksnumo) atsakovė neįrodinėjo. Vairuotojas privalėjo pajusti, kad kliudė kitą automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio automobilio DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas 2019 m. sausio 18 d., vairuodamas minėtą krovininį automobilį, kliudė stovintį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Ieškovė, apdraudusi automobilio DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę, išmokėjo 861,99 Eur draudimo išmoką už automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
6. Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
7. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės išmokėtą 861,99 Eur sumą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
8. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad KET pažeidimo ir žalos padarymo faktai patvirtina, kad vairuotojas suvokė arba privalėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, kadangi tokia yra vairuotojo prievolė, o pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015), ieškovės teigimu, svarbus ne suvokimas, o neatsargumas, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, juo labiau, kad šiuo atveju sugadinimai yra gana žymūs.
10. Iš byloje pateiktos 2019 m. vasario 24 d. policijos pažymos (el. b. l. 21-22) nustatyta, kad atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF FT XF105 vairuotojas, apgadinęs keleivinio automobilio Volkswagen Passat užpakalinį dešinės pusės sparną, pasišalino iš eismo įvykio. Pažeidimo esmė – prieš pradėdamas važiuoti atbulas, transporto priemonės DAF FT XF105 vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ir kliudė stovintį automobilį Volkswagen Passat. Ginčo dėl to, kad minėtas vairuotojas, kliudęs kitą transporto priemonę, išvažiavo iš įvykio vietos, byloje iš esmės nėra. Tačiau vien ši aplinkybė, priešingai nei įrodinėja ieškovė, savaime nereiškia, kad ieškovė turi regreso teisę į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Kaip minėta pirmiau, reikalaujant grąžinti draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esminis aspektas yra ne pats išvažiavimo iš įvykio vietos ir žalos atsiradimo faktas, tačiau transporto priemonę vairavusio asmens suvokimas, remiantis teismų praktikoje suformuotu protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, kad įvyko eismo įvykis.
11. 2019 m. vasario 25 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokole (el. b. l 10), be kita ko, nurodyta, kad peržiūrėjus filmuotą medžiagą, nustatyta, kad automobilis DAF FT XF105 su priekaba važiuoja atbulas ir pradeda stabdyti; po to pavažiuoja į priekį, išsukęs kitu kampu privažiuoja prie stovinčio automobilio ir iš karto išvažiuoja; vairuotojas išlipęs nebuvo. Minėtos transporto priemonės vairuotojas policijos pareigūnams paaiškino, kad vairuodamas krovininį automobilį su priekaba nepajuto, kad kliudė stovintį automobilį; apsauginis jam paaiškino, kad reikia išvažiuoti pro kitą išvažiavimą, aikštelėje yra prastas apšvietimas, jis, važiuodamas atbulas, pastebėjo stovintį automobilį ir pradėjo stabdyti, kontakto nepajuto, pakoregavęs manevrą priartėjo prie stovinčio automobilio, tačiau apgadinimų nematė. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad transporto priemonė DAF FT XF105 vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, kuriame įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; už šio reikalavimo pažeidimą administraciniu nurodymu jam paskirta 10 Eur bauda (el. b. l. 11).
12. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 24 d. policijos pažymos (el. b. l. 21-22), eismo įvykis įvyko esant apledėjusiai kelio dangai, tamsiu paros metu, transporto priemonė, kuria padarytas pažeidimas, yra krovininis automobilis, kurio bendroji masė yra daugiau kaip 12 tonų, apgadintas keleivinis automobilis Volkswagen Passat. Teismo vertinimu, prie ieškinio pateiktos apgadintos transporto priemonės Volswagen Passat nuotraukos (el. b. l. 38-40), priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad minėtos transporto priemonei apgadinimai yra nežymūs, nesudarantys pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovės vairuotojas suprato arba galėjo ir turėjo suprasti, kad kliudė lengvąjį automobilį, ypač įvertinant tai, kad šie apgadinimai padaryti krovinine transporto priemone. Žymaus transporto priemonės Volswagen Passat apgadinimo nepatvirtina ir byloje pateiktas remonto išlaidų apskaičiavimas (el. b. l. 23-28).
13. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia labiau tikėti, kad atsakovės vairuotojas galėjo nepastebėti, jog kliudė kitą transporto priemonę, ir dėl to išvažiuoti iš įvykio vietos. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, ne maksimaliai, o pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, kad DAF FT XF105 transporto priemonės vairuotojas, suvokė arba, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suvokti, kad kliudė transporto priemonę Volswagen Passat (CPK 185 straipsnis).
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas.
15. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (6,90 Eur) priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (kodas 300665654) 6,90 Eur (šešis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.