Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Černobrovkinai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M.H. ieškinį atsakovui V.Š. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

10. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

12. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė M.H. (iki vardo ir pavardės keitimo R.S. (2018 m. rugsėjo 28 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 9 d. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini))) ir atsakovas V.Š. yra R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai ((duomenys neskelbtini). gimimo liudijimas; įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-604-504/2012 teismas nutarė išieškoti iš V.Š. sūnaus R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o taip pat 2 000 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. Teismas nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavedė motinai R.S..

16. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovo V.Š. ir atsakovės R.S. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-604-504/2012 priteistą išlaikymo dydį, išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą jo motinai R.S.. Minėta teismo nutartimi taip pat buvo patvirtinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: „3.1. laikotarpiu nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki 2015-04-08 tėvas V.Š. atvyksta į sūnaus motinos R.S. ir sūnaus R.Š. gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį arba sekmadienį 11 val. ir praleidžia su sūnumi R.Š. visą laiką sūnaus gyvenamojoje vietoje iki tos pačios dienos 17 val.; 3.2. nuo 2015-04-08 tėvas V.Š. atvyksta į sūnaus motinos R.S. ir sūnaus R.Š. gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 11 val., pasiima sūnų ir praleidžia su sūnumi R.Š. visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki sekmadienio 19 val. Ne vėliau kaip 19 val. tėvas V.Š. asmeniškai privalo pristatyti sūnų R.Š. į sūnaus motinos R.S. ir sūnaus gyvenamąją vietą; 3.3. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku tėvas V.Š. neturi galimybės paimti sūnų, jis privalo apie tai informuoti sūnaus motiną R.S. telefonu (SMS žinute ir skambučiu) ne vėliau kaip tos savaitės penktadienį iki 15 val.; 3.4. sūnui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas V.Š. ir motina R.S. turi teisę praleisti su sūnumi vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. Tėvas V.Š. savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, motina R.S. – antrąją pusę atostogų laiko; 3.5. per Šv. Kūčias ir Kalėdas neporiniais metais tėvas V.Š. sūnų paima gruodžio 24 d. 18.00 val. ir iki gruodžio 26 d. 19.00 val. asmeniškai privalo pristatyti sūnų motinai R.S. į jos ir sūnaus gyvenamąją vietą; 3.6. per Naujųjų metų šventes poriniais metais tėvas V.Š. sūnų paima gruodžio 31 d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 19.00 val. asmeniškai privalo pristatyti sūnų motinai R.S. į jos ir sūnaus gyvenamąją vietą; 3.7. per Šv. Velykas poriniais metais tėvas V.Š. sūnų paima Šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus Šv. Velykų antrosios dienos vakare laiku 19.00 val. asmeniškai privalo pristatyti sūnų motinai R.S. į jos ir sūnaus gyvenamąją vietą; 3.8 vaiko gimtadienio dieną tėvas V.Š. gali matytis su sūnumi R.Š. neribotai kartu su motina R.S.; 3.9. tėvas V.Š. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi kitu laiku tik sutikus motinai R.S..“

17. Gyventojų registro 2024 m. balandžio 18 d. išrašo duomenimis, nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas V.Š. yra deklaravęs išvykimą į Nyderlandus. Informacijos apie V.Š. informacinių sistemų NDNT, SODROS ir Užimtumo tarnybos duomenimis nėra.

18. Antstolės Irenos Bakšienės 2024 m. kovo 25 d. pažymos apie išlaikymo išieškojimą Nr. S-24-115-9924 duomenimis antstolės kontoroje yra vykdomas Rokiškio apylinkės teismo Rokiškio rūmų vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas Nr. L2-604-504/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš V.Š. išieškotojos M.H. naudai, sūnaus R.Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui. Antstolės surinktais duomenimis skolininkas V.Š. nedirba, skolininko vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo tirto nėra registruota. Areštuotos bankų sąskaitos, lėšų nėra. V.Š. išlaikymo gera valia nemoka. Išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. kovo 1 d. yra 13 481,55 Eur. Išlaikymo skola paskaičiuota įvertinus Valstybės išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas.

19. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. balandžio 18 d. surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuris buvo parengtas apsilankius ieškovės M.H. gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad kartu gyvena ieškovės vyras D.H., dukra R.H., sūnus R.H. ir sūnus D.H. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis vaiko teisių pažeidimų nebuvo. Atvejo vadybos procesas netaikomas. Vaiko R.Š. sveikatos priežiūra vykdoma Šeškinės poliklinikoje. Papildomų išlaidų dėl sveikatos nėra. Nemokamai lanko tinklinio būrelį. Ieškovė su vyru ir vaikais gyvena bendra jungtine nuosavybe priklausiančiame name. Namas yra naujos statybos apie 300 kv. m. Name yra 7 kambariai ir virtuvė. Visi patogumai, katilinis šildymas. Švaru ir tvarkinga. Vaikas turi savo atskirą kambarį, apie 16 kv. m, kambaryje yra miegama lova, rašomasis stalas, ant stalo kompiuteris, prie stalo kėdė, komoda, du minkšti pufai. Rašomajame stale sudėtos knygos. Yra visi apyvokos daiktai ir baldai.

20. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2024 m. balandžio 18 d. užpildė Vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame užfiksuota, kad „R.Š. pasakoja, kad jam yra 15 metų, mokosi 8-oje klasėje. Mokykloje mokytis patinka. Sako, kad mokosi neblogai suapvalinus vidurkis yra 8. Mokykloje ir šalia namų turi labai gerų draugų, patyčių niekada nepatyria. Pasak vaikino, su motina ir jos vyru sutaria gerai. Pasak R., jis savo tėvo nepažįsta, nekarto jo nematė, net nebuvo susisiekęs SMS žinutėmis ar skambučiais. Mamos vyrą vadina tėčiu. Motina su dabartiniu vyru santuokoje gyvena 6 metus. Vaikino teigimu, drabužius, reikiamus daiktus jam perka mama ir tėvas (mamos vyras). Su savo biologiniu tėvu vaikinas bendrauti ir palaikyti ryšį nenori. Sunkumų ar problemų nei šeimoje, nei mokykloje nėra.“

21. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2024 m. balandžio 29 d. parengė tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad „Teismas įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) pateikti išvadą dėl ieškinio. Vykdant Teismo įpareigojimą, 2024 m. balandžio 25 d., elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistė bandė susisiekti su V.Š., tačiau atrašęs į laišką atsakovas savo telefono numerio ir adreso nenurodė, todėl pabendrauti su atsakovu dėl ieškinio nepavyko. SPIS duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Nyderlandai, Skyriui nežinomas tikslus atsakovo adresas.“

22. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, vadovaudamasi CK 3.180 straipsnio nuostatomis, 2024 m. gegužės 7 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, jog yra teisinis pagrindas taikyti atsakovo V.Š. tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus R.Š. atžvilgiu.

23. Nustatytos faktinės aplinkybės, visuma byloje ištirtų įrodymų, teismo posėdyje ieškovės ir Tarnybos atstovės duoti paaiškinimai patvirtina faktą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui R.Š., juo nesirūpina, su juo nebendrauja. Atsakovas neteikia išlaikymo, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų pakeisti savo elgesį. Atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į užsienio valstybę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bendradarbiautų su ieškove vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo klausimai, teiktų paaiškinimus Tarnybai dėl susiklosčiusios situacijos, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, trukdančių jam vykdyti tėvo pareigas. Taigi yra pagrindo išvadai, kad situacija yra iš esmės nepasikeitusi nuo 2012 m. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymo išdavimo, taip pat ir 2015 metais šalių sudaryto ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. teismo nutartimi šalių patvirtinto susitarimo dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos.

24. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

25. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šaukimas į teismo posėdį bei nuorodą dėl prisijungimo prie posėdžio, neturint galimybės atvykti į teismo posėdį, buvo išsiųsti atsakovo naudojamu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytu el. pašto adresu nepavyko su atsakovu pabendrauti ir Tarnybos atstovei. V.Š., atrašęs į specialistės laišką, kaip paaiškino Tarnybos atstovė, nurodė, kad bendrauti nepageidauja, savo telefono numerio ir adreso nenurodė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog atsakovas nėra suinteresuotas nei bylos baigtimi, nei ryšio su vaiku atkūrimu ir išsaugojimu.

26. Teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos auginti vaiką nevykdė ir tinkamai nevykdo dėl savo kaltų veiksmų – visiškai nesidomi ir nesirūpina vaiku, laiku neteikė ir toliau neteikia išlaikymo. Atsakovas nepaneigė ieškovės išsakytų argumentų, kad ji viena rūpinasi vaiku.

27. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigą išlaikyti vaiką, nesirūpinimą vaiku. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovo V.Š. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko R.Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

29. Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

30. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

31. Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui R.Š. iš atsakovo V.Š. klausimas išspręstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-604-504/2012, taip pat Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-504/2015.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl klausimas dėl žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo nespręstinas.

34. Ieškovė teismui nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškinyje nurodė, jog ieškinys pateiktas be advokato pagalbos.

35. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis). Teismas byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį patenkinus visiškai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui V.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią sūnaus R.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,86 (penkiolika Eur 86 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.