- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- T-831-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41255-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- D. I.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl nuteistajam D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi bei 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per laisvės apribojimo laikotarpį visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (3739,36 Eur); 3) per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per vienerius metus nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 29 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga: 2020 m. liepos 19 d.
Šalies argumentai
Vilniaus regiono skyrius 2020 m. liepos 9 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siūlydami nuteistajam D. I. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad D. I. priežiūrą Vilniaus regiono skyrius vykdo nuo 2019 m. gegužės 9 d. Asmuo 2019 m. gegužės 20 d. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis bei tvarka, išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę, įteiktas siuntimas į neatlygintinų darbų atlikimo vietą. Tačiau D. I. vengė vykdyti jam skirtą bausmę, 2019 m. gegužės 28 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2019 m. gegužės 17 d., 23.50 val., vairavo dviratį neblaivus, tuo pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, todėl buvo įspėtas (asmens b. l. 53). 2019 m. spalio 22 d., 00.12 val. patikrinimo metu nerastas namuose, pateisinamų priežasčių nepateikė, todėl asmuo buvo pakartotinai įspėtas (asmens b. l. 61), priminta atsakomybė už skirtų įpareigojimų nevykdymą. Tačiau ir po paskirtų įspėjimų asmuo toliau vengia vykdyti jam paskirtą bausmę, t.y. priteistos turtinės žalos neatlygino, neatlygintinų darbų neišdirbo (iš 100 val. yra išdirbęs tik 6,5 val.), atvykęs į Vilniaus regiono skyrių pateisinamų priežasčių nepateikė (asmens b. l. 109). Prižiūrimasis priežiūros laikotarpiu 3 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, taip pat padaryti 2 administraciniai nusižengimai dėl automobilio vairavimo neturint tam teisės bei esant neblaiviam (asmens b. l. 102-105). Atsižvelgiant į tai, kad D. I. vengia vykdyti paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi, BPK 362 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus regiono skyrius siūlo nuteistajam D. I. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teismo posėdžio metu Vilniaus regiono skyriaus atstovė nurodė, kad teikimą palaiko. Pateikia dokumentą dėl žalos atlyginimo iš kurio matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-980-1038/2019 iš D. I. išieškota 161,71 Eur.
Teismo posėdžio metu nuteistasis D. I. nurodė, kad supranta, dėl ko pateiktas teikimas. Įpareigojimus stengėsi vykdyti kiek įmanoma. Nemokamo darbo valandų neišdirbo dėl, to, kad neišėjo suderinti su darbo grafiku, jis dirbo visą laiką po nuosprendžio, šiuo metu nebedirba, nes penktadienį jį atleido. Negali pasakyti dėl ko atleido, jo paprašė išeiti savo noru. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) 5 darbo dienas nuo 8 val. iki 20 val. ir vieną kartą išėjo iš darbo vietos niekam nepasakęs, nes važiavo paimti vaikus iš (duomenys neskelbtini), daugiau nebuvo kam juos paimti. Pasimetė ir nesugalvojo, kad reikia pasakyti darbo vadovui. Jis ruošiasi vesti, turi (duomenys neskelbtini), tai jų bendri vaikai su sužadėtine, (duomenys neskelbtini) vaikai (duomenys neskelbtini). Jis namuose būna pastoviai. Patikrinimo metu buvo namuose, jam niekas nepaskambino, jis net durų skambutį specialiai įsigijo. Kai pakeitė darbo grafiką, paskambino ir pasakė probacijos tarnybai. Dėl žalos atlyginimo tai įmonė jį pervedinėjo, kažkiek yra atlyginta, kiek – negali pasakyti. Ne nuo jo priklausė, kiek įmonė pervedinėja. Jis turi ir kitų išieškojimų, vienas antstolis išieško ligonių kasai ir bendrino sumą už nukentėjusįjį, kitos skolos už greitus kreditus. Dėl vairavimo negali pasakyti, kodėl taip pasielgė. Tai buvo jo automobilis, bet konfiskavo. Čia buvo po nakties, alkoholis ilgai išsilaikė organizme. Jis nesijautė išgėręs, bet alkotesteriu nustatė atrodo 1,97 promiles. Gėrė ne namuose, prie namų, nuosavame kieme. Dar vairavo dviratį neblaivus, čia pačioje pradžioje buvo, neapsižiūrėjo, kelinta valanda. Jis nemano, kad turi problemų dėl alkoholio. Vaikšto pas psichologą, to paprašė juos prižiūrinti socialinė darbuotoja. Dažniausiai gaunasi kartą į savaitę, jie bendrauja doro gyvenimo klausimais, jis yra užsirašęs į tėvystės įgūdžių programą, kuri prasidės (duomenys neskelbtini). Norėtų, kad nebūtų paskirtas areštas, nes jo sužadėtinei sunku vienai su vaikais. Jis pasistengs šią savaitę stoti į darbo biržą ir ieškoti darbo, pažada dirbti toliau, visada dirbo, tik dabar taip išėjo, kad atleido. Darbą susiras, gali įsipareigoti gydytis nuo alkoholio, negers, prie vairo nesės.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes jis pagrįstas ir motyvuotas, asmuo du kartus nerastas namuose, beveik visiškai nevykdytas įpareigojimas atlyginti, atlyginta labai maža suma, nuteistasis tuo klausimu nesidomi, be to, ir daromi pavojingi administraciniai pažeidimai, vairavimas neblaiviam, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat nebuvo išdirbtos darbų valandos. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teikimas yra pagrįstas, nei vienas įpareigojimas nebuvo tinkamai vykdomas, todėl siūlo teikimą tenkinti, pakeisti į 90 parų arešto bausmę.
Nuteistojo gynėjas advokatas nurodė, kad nesutinka su prokuroru, įpareigojimą atlyginti žalą vykdo antstolis, o ne pats asmuo, jei būtų turėjęs lėšų, tada gali atlyginti savanoriškai, bet šiuo atveju antstolis paskirsto, kam mokama, o kodėl padengiami kiti mokėjimai, o ne šie, tai nuteistasis pats nepaskirsto, kur pervesti tuos pinigus. Nuteistasis dirba, gauna pinigus, iš to, kiek gauna, atlygino, kiek galėjo, todėl šioje vietoje nurodyti, kad jis visiškai nesiėmė jokių veiksmų atlyginti žalą, nėra pagrįsta. Galbūt išieškotojai ir kreditoriai galėtų pareikšti pretenziją antstoliui, kad jis taip paskirsto sumas. Dėl viešų darbų, jeigu asmuo dirba pilną savaitę, pilnu etatu, tai tų darbų atlikimas tampa problematiškas. Kiti pažeidimai yra, bet jie nesukelia kažkokių pasekmių šiuo momentu, važiavimas be bilieto galbūt buvo dėl to, kad nebuvo tam pinigų, kitų nusižengimų pateisinti negali, bet teismas galėtų vertinti, ar to pakanka, kad asmuo būtų nuteistas arešto bausme, todėl prašo apsvarstyti visas galimybes, ar pratęsti, ar numatyti papildomus įpareigojimus, bet nuteistasis nenorėtų atlikti arešto bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalis reglamentuoja nuosprendžio ir nutarties vykdymo klausimus. Vienas iš nuosprendžio (nutarties) vykdyme kylančių klausimų gali būti laisvės apribojimo bausmės pakeitimas kita bausme (BPK 353 straipsnio 2 dalis, BPK 362 straipsnio 1 dalis). BPK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Jame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Teismas pažymi, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nuosprendžio (nutarties) vykdymo metu, o kai toks vykdymo terminas pasibaigęs, bausmės pakeitimas kita bausme nebegalimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistajam D. I. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais įpareigojimais, nurodytais anksčiau. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 29 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 19 d.
Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės, paskirtos nuteistajam D. I., pakeitimo į areštą, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2020 m. liepos 10 d., tačiau byla kartu su teikimu teisėjai buvo perduota 2020 m. liepos 21 d., pasibaigus teisėjos kasmetinėms atostogoms (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis). Taigi, teikimas teisėjai buvo perduotas nagrinėti jau pasibaigus nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymui (laisvės apribojimo bausmės pabaiga: 2020 m. liepos 19 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato teismui galimybės pratęsti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės termino. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-548-487/2016).
Nors D. I. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu padarė administracinių nusižengimų – tiek smulkaus pobūdžio (3 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto), tiek šiurkščių – du kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, vieną iš šių kartų – ir neblaivus, abu kartus sukėlė eismo įvykį, taip pat D. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,97 prom. girtumas, tačiau teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog permąstė savo elgesį, šiuo metu lankosi pas psichologą, rugsėjo mėnesį pradės tėvystės įgūdžių programą, pasižada daugiau nebegerti ir už vairo nesėsti, sutiktų įsipareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nors teismas, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui, tokio įpareigojimo nuteistajam paskirti negali, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo teiginius, teismo vertinimu, pats nuteistojo atžvilgiu įvykęs teisminis procesas turėjo teigiamą poveikį nuteistajam ir padės kreipti jo elgesį tinkama linkme.
Nors nuteistasis D. I. taip pat pilnai neįvykdė teismo įpareigojimų per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei išdirbti 100 valandų nemokamų darbų, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo šių įpareigojimų neįvykdymas yra dalinai sąlygotas ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis didžiąją dalį probacijos laikotarpio dirbo, ir iš jo gaunamo atlyginimo antstolis vykdė turtinės žalos išieškojimą. Nors sutiktina, kad nuteistasis nesiėmė priemonių savarankiškai pagreitinti turtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas neturi duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis jam suteikė galimybes tai daryti. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė turintis ir kitų skolinių įsipareigojimų, be to, jis kartu su sužadėtine augina (duomenys neskelbtini) vaikus, tokiu būdu teismas neturi duomenų, kad nuteistojo turtinės žalos neatlyginimas per laisvės bausmės apribojimo laikotarpį buvo jo tyčinio vengimo atlyginti žalą, o ne galimybių tai padaryti nebuvimo, pasekmė. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis buvo įpareigotas atlyginti gana didelę žalos sumą (3739,36 Eur) per santykinai neilgą laikotarpį – 1 metus 4 mėnesius. Taip pat pažymėtina ir tai, kad net ir pasibaigus laisvės apribojimo bausmei, nuteistajam neatlyginus visos jam įpareigotos atlyginti žalos, nėra paneigiama civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą, nes nuosprendis, kuriuo priteista žala, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis neišdirbo jam paskirtų nemokamų darbų, teismo vertinimu, yra susijusi su tuo, kad nuteistasis, kaip jau minėta, beveik visą probacijos laikotarpį dirbo, tokiu būdu sąžiningai vykdydamas kitą teismo įpareigojimą probacijos laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, tokiu būdu nemokamų darbų atlikimas suderinant juos su reguliariu darbu galėjo būti problematiškas. Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju didesnę svarbą turėjo darbas, už kurį nuteistasis gavo atlyginimą, kadangi tokiu būdu yra prisidedama ir prie kito teismo įpareigojimo atlyginti turtinę žalą vykdymo.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į arešto bausmę D. I. būtų netikslingas, kadangi tai atimtų iš nuteistojo galimybę bausmės atlikimo metu dirbti ir vykdyti savo turtinius įsipareigojimus, taip pat rūpintis savo šeima padedant sužadėtinei auginti bendrus vaikus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės, paskirtos nuteistajam D. I., pakeitimo į areštą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.