- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1357-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00429-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Uslugi Transprtowe Zofia Czajkowska
- Trečiasis asmuo
- InterRisk Towarzystwo Ubezpieczen S
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-635-305/2012 pagal uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui Uslugi Transprtowe Zofia Czajkowska, trečiajam asmeniui InterRisk Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 28 119,6 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pareiškė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad CMR važtaraštyje nurodyta krovinio priėmimo vežti vieta – Vilkaviškio r. Nurodė, kad krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, krovinio siuntėjas ir krovinio gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, todėl iš šio vežimo kylantiems ginčams spręsti taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 str. 1 p.), kurios 31 straipsnio 1 punkto b) papunktis nustato, kad ieškovas gali kreiptis į tos valstybės teismą, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Sprendė, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš draudimo, o ne iš kelių transporto priemonėmis vežimo sutarčių teisinių santykių, todėl kilusiam ginčui nėra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Pažymėjo, kad atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsniu, byla Lietuvoje galėtų būti iškelta esant specialiai ar išimtinei jurisdikcijai, tačiau tokia jurisdikcija nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu UADB „Ergo Lietuva“ nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, pažeistos CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatos, nepagrįstai ir neteisingai reikalavimas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kilusią neįvykdžius krovinių tarptautinio vežimo automobilių keliais sutarties, kvalifikuotas kaip draudimo teisiniai santykiai ir tuo pažeistas CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas. Ieškinyje apeliantas nurodė, jog žala, kurią pagal subrogaciją reikalaujama atlyginti, atsirado vykdant krovinių vežimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „Neologistika“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Lenkiją, o krovinio siuntėjas UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo sumokėti vežimo užmokestį. UAB „Neologistika“, kuri šiuo atveju laikoma pirmu (susitariančiu) vežėju, pati krovinio nevežė, o savo prievolėms vykdyti pasitelkė faktinį vežėją atsakovą Uslugi Transportowe Zofia Czajkowska. Atsakovas priėmė krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. 4773355 ir jį gabendamas Lenkijos teritorijoje dėl autoavarijos prarado. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2005 ir Nr. 3K-3-457/2006 tokią situaciją vadina krovinio vežimu, kurį paeiliui vykdo keli vežėjai (CMR konvencijos 34-39 str.). Apeliantas, veikdamas kaip UAB „Neologistika“ (susitariančiojo vežėjo) civilinės atsakomybės draudikas, sumokėjęs krovinio siuntėjui UAB „Arvi fertis“ draudimo išmoką, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo – UAB „Neologistika“, reikalavimą į atsakovą turėjusios krovinio vežimo sutarties ir CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu. Subrogacijos faktas nekeičia pirminio teisinio santykio. Tokios aiškinimo praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2006 ir Nr. 3K-3-503/2005. Krovinio vežimo automobilių keliais tarptautiniais maršrutais teisinius santykius reglamentuoja specialus teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Šios konvencijos 31 straipsnio 1 punkto b) papunktyje numatyta krovinio priėmimo vežti valstybės teismo jurisdikcija, todėl ieškinys teismingas Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.
Prašo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, t. y. subrogaciją, 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Ieškinyje nurodoma, kad krovinio draudikė UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką už pervežimo metu sugadintą krovinį šio krovinio siuntėjui – UAB „Arvi fertis“. Taigi krovinio draudikui pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį perėjo naudos gavėjo, t. y. krovinio siuntėjo, teisė reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens, įgyvendinama laikantis taisyklių, pagal kurias naudos gavėjas UAB „Arvi fertis“ būtų galėjęs reikalauti žalos atlyginimo iš už šią žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimai kildinami iš draudimo, o ne iš kelių transporto priemonėmis vežimo sutarčių teisinių santykių.
Teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymų numatyta tvarka. CK 1.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės nei tos, kurias numato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Kelių transporto kodekso 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija). CMR konvencijos 1 straipsnyje, 42 straipsnyje nustatyta, kad ginčams taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kuomet krovinys pervežamas kelių transporto priemone už užmokestį, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje ir bent viena iš šalių yra konvencijos narė. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į Konvencijos veikimo sritį, ieškovas gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta.
Kaip matyti iš b. l. 13, 22-24 esančių vežimo sutarčių, krovinys buvo priimtas vežti Lietuvos Respublikoje, Vilkaviškio rajone. Dėl to pagal CMR 31 straipsnio 1 dalies b punktą civilinė byla pagal UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui Uslugi Transprtowe Zofia Czajkowska, trečiajam asmeniui InterRisk Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group dėl nuostolių atlyginimo yra teisminga Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Dėl to apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas neturi spręsti žemesnės instancijos teismui priskirtų klausimų, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.