Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. R. ir A. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai B. R. ir A. V. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, patvirtinti jų 2020 m. kovo 2 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo, jo bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta visų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymą ir taikos sutarties turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta abiejų pareiškėjų valia, šiuo atveju ginčo tarp pareiškėjų nėra ir taikos sutartimi pareiškėjai siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia pareiškėjų ar jų nepilnamečio vaiko įstatymų saugomus interesus, be to, pareiškėjams yra žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983 - 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro išvadą, kad pareiškėjų B. R. ir A. V. 2020 m. kovo 2 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.983 ir 6.985 straipsniais, CPK 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2020 m. kovo 2 d. tarp pareiškėjų B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemiau nurodytomis sąlygomis:

B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šalis Nr. 1) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šalis Nr. 2), toliau vadinami Šalimis, nutarė tarpusavio ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

1. Šalys, bendradarbiaudamos ir siekdamos optimizuoti ginčo sprendimo finansines ir laiko sąnaudas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 str. ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 str. nuostatomis, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai tokiomis sąlygomis:

1.1. Šalys susitaria, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su A. V., adresu (duomenys neskelbtini). Šalis Nr. 2 pareiškia, kad šiuo adresu esantis butas nuosavybės teise priklauso jos mamai L. S., o ši neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta jai nuosavybės teise priklausančiame bute.

1.2. Šalis Nr. 1 įsipareigoja kiekvieną mėnesį teikti nepilnamečiam vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (šimto eurų) dydžio išlaikymą nuo 2020-03-01, pervesdamas šią pinigų sumą į Šalies Nr. 2 vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Šalys sutaria, kad vaiko išlaikymui skirtus pinigus Šalis Nr. 2 valdys ir jais disponuos uzufrukto teisėmis.

1.3. Šalys nepageidauja formaliai nustatyti Šalių bendravimo su vaiku tvarkos. Šalys sutarė, jog su vaiku bendraus pagal poreikį iš anksto suderintu laiku.

2. Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią.

3. Ši taikos sutartis yra pateikiama tvirtinti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 16 str. 3 d.

4. Ši taikos sutartis įsigalioja ir res judicata galią įgyja ją patvirtinus teisme.

5. Taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai šaliai, vienas taikos sutarties egzempliorius pateikiamas tvirtinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams.

Nutartis neskundžiama.