Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) 2021 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 ¹ str. 1 d. , 64 ¹ str. 40 parų arešto bausme, taikant BK 75 str., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės: BK 68 str. - uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 15 d.; BK 72 str. - išieškoti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 243 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - tėvu R. B., tyčia tėvui R. B. koja sudavė vieną smūgį į kairį šoną, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kumščiu sudavė vieną smūgį R. B. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šie M. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sudėtį.

vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones: būdamas 2021 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones du metus šešis mėnesius (iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. ), 2021 m. gegužės 4 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 2022 m. gruodžio 17 d. apie 14 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę-automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šie M. B. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. sudėtį.

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusysis R. B. yra sūnus ir tėvas, gyvena kartu, todėl nukentėjusysis ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu, kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 15 d. 2021 m. gegužės 4 d. M. B. atvyko į probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2023 m. sausio 12 d. patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis nustatyta, kad M. B. pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę 8 kartus: 2022 m. spalio 2 d., 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 30 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gruodžio 17 d., 2022 m. gruodžio 31 d. (1 t., b.l.125-126).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui – vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smulkus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, M. B. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 17 d. apie 14 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad M. B. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis aštuonis kartus baustas administracine tvarka, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. M. B. veikoje yra piktybiškumo elementas, tai pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini) kvietė R. B.. Smurtą patyrusiam R. B. užfiksuoti kraujuojanti žaizda kairiame skruoste, patinimas kairiame skruoste, kraujosruva nugaroje, kairėje pusėje (2 t., b. l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. kovo 16 d. apžiūrėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemas. Šalia kieme stovinčio automobilio ant žemės matomas surūdijęs metalinis vamzdis, kuris po apžiūros paimamas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas metalinis vamzdis (2 t., b .l. 21-23).

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusysis R. B. yra sūnus ir tėvas, gyvena kartu, todėl nukentėjusysis ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tyčia tėvui R. B. rastą medinį pagalį metė į veidą, metaliniu vamzdžiu sudavė jam vieną kartą į nugaros sritį bei metė į nugarą akmenį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. B. fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – tėvą (BPK 38 str.).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Nukentėjusysis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltinamasis jo atžvilgiu išsakė grasinančio pobūdžio žodžius: „aš tave vis tiek užmušiu“, „ tu negyvensi“, jis tai suprato kaip realų grasinimą, jis jo labai išsigando, bijojo, kad jis gali su juo susidoroti. Kaltinamasis dėl neblaivumo negali tiksliai pasakyti ar smurtaudamas prieš nukentėjusįjį išsakė tokio turinio žodžius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą praktiką, tais atvejais, kai grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą yra kito nusikaltimo, pavyzdžiui žmogaus veiksmų laisvės varžymo, išžaginimo, plėšimo, turto prievartavimo ir pan. padarymo būdas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą neinkriminuojamas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta M. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į M. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), į nusikaltimų padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veiks padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu.

Vertinant M. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (3 t. b. l. 7-10), administracine tvarka baustas (3 t. b. l. 19-37). VšĮ PSPC įskaitoje neįrašytas (3 t. b. l. 42-43).

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog M. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį M. B. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – metalinis vamzdis, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas 2022 m. rugpjūčio 13 d.) ir jį nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 243 straipsnyje ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas2023 m. kovo 16 d.) ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. B. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti M. B. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti M. B. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – metalinį vamzdį, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.