- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- e2-300-241/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02271-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1690-866/2017, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drokita“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ (toliau – UAB ,,Drokita“) bankroto bylą, administratore paskyrė V. S..Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi UAB ,,Drokita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 17 d.Bankroto administratorė V. S. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė BUAB „Drokita“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotais asmenimis nurodė buvusį įmonės vadovą M. K. ir UAB „Jobera“.Bankroto administratorė, grįsdama prašymą dėl BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad UAB „Drokita“ nemoki buvo jau 2014 metais, tačiau buvęs įmonės vadovas laiku neinicijavo bankroto proceso; bankroto administratorei nebuvo tinkamai perduotas įmonės turtas ir dokumentai; UAB „Drokita“ veikla buvo perkelta į UAB „Jobera“; vykdant atsiskaitymus buvo pažeista teisės aktuose nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi BUAB „Drokita“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs požymių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte, ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos, egzistavimą.Teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto (įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), kaip tyčinio bankroto požymio, nurodė, kad 2014 metų balanso duomenimis, įmonės skoliniai įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto. Įmonės vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą, tačiau jokių veiksmų jį eliminuoti nesiėmė, todėl pažeidė pareigą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas, vertindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas), nurodė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės kasos duomenys, duomenys apie įmonės sudarytus sandorius, įmonės turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nebuvo išsaugoti. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas, vertindamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto prezumpciją (veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę), nurodė, kad įmonės darbuotojų perėjimas dirbi iš BUAB „Drokita“ į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, klientų perėmimas atitinka įstatyme numatytą prezumpciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo M. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės pareiškimą pripažinti BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Dėl absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų:Byla išnagrinėta apie tai neinformavus suinteresuoto asmens M. K.. BUAB „Drokita“ atstovams buvo žinoma apie M. K. adreso pasikeitimą, taip pat aplinkybės, kad M. K. yra UAB „Jobera“ vadovas, kadangi prieš UAB „Jobera“ buvo pradėta BUAB „Drokita“ inicijuota civilinė byla, kurioje vėliau atsakovu buvo įtrauktas ir suinteresuotas asmuo. BUAB „Drokita“ atstovams nutylint atitinkamas aplinkybes, teismas negalėjo tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų, o dėl BUAB „Drokita“ atstovų piktnaudžiavimo teise suinteresuotam asmeniui apskritai buvo užkirsta galimybė dalyvauti bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjime. M. K. susirašinėjo su BUAB „Drokita“ atstovais elektroniniu paštu, nuolat susiskambindavo, tačiau atstovai nesiėmė jokių priemonių tam, kad informuotų M. K. apie pradėtą procesą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be to neinformavo teismo ir apie faktinę UAB „Jobera“ buveinę, kurios adresas atsakovės atstovams buvo žinomas iš elektroninių laiškų.Teismo nutartis naikintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kadangi buvo pažeistas principas, įpareigojantis teismą imtis visų protingų priemonių tam, kad būtų išklausyta byloje teisinį suinteresuotumą turinti šalis bei reikalavimas pareiškėjui nurodyti informaciją apie jam žinomus adresus, kuriais teismas galėtų įteikti šalims teismo procesinius dokumentus. Dėl atitinkamos informacijos neatskleidimo bei ignoravimo, suinteresuotas asmuo negalėjo pasinaudoti teise pateikti savo nuomonę bei įrodymus byloje, ypač atsižvelgiant į prezumpcijas taikytas suinteresuoto asmens atžvilgiu, pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu.Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo:Vieninteliu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu BUAB „Drokita“ bankrotą pripažinti tyčiniu buvo tai, kad 2014 metų balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, vien nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas tyčinio bankroto pagrindu. Bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ar nustatinėjamos.Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo:BUAB „Drokita“ atstovai neteisingai nurodė, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė jiems dalies dokumentų ir turto, o būtent: bendrovės antspaudo, įstatų, sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalo už 2014–2016 metus, kasos knygos, avansinės apyskaitos. Priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad nurodyti dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei, dalis dokumentų buvo perduoti Vilniaus apygardos teismui, kadangi bankroto administratorė atsisakė juo priimti. Be to, paminėtų dokumentų ir turto neperdavimas negalėjo lemti administratorės galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų ir turto, kadangi atitinkamus steigimo dokumentus bankroto administratorė galėjo gauti ir iš juridinių asmenų registro.Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo:Pagrindinė ir vienintelė BUAB „Drokita“ veikla buvo laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. BUAB „Drokita“ buvo laikinojo įdarbinimo įmonė. Jokių įrodymų, kad BUAB „Drokita“ būtų vykdžiusi kokią nors kitą veiklą, į bylą nebuvo pateikta. UAB „Jobera“ laikinojo įdarbinimo veiklos ar įdarbinimo agentūrų veiklos nevykdo. Šios bendrovės veikla yra darbuotojų paieška bei atranka, paslaugų daugiabučių namų savininkų bendrijoms teikimas. Kadangi UAB „Jobera“ neteikia paslaugų fiziniams asmenims įdarbinimo srityje, todėl nelaikytina įdarbinimo agentūra, be to, toks UAB „Jobera“ statusas nebuvo registruotas ir Valstybinėje darbo inspekcijoje, priešingai nei BUAB „Drokita“ atveju.Nei prekės ženklas JOBERA, nei domenas www.jobera.lt niekada nebuvo BUAB „Drokita“ nuosavybe. Prekės ženklas JOBERA apskritai neegzistuoja, o domenas visą laiką buvo suinteresuoto asmens M. K. nuosavybe, ir būtent jam buvo išrašomos sąskaitos už domeno registraciją bei elektroninio pašto serverio naudojimą, nei vienas iš šių objektų nebuvo apskaitytas BUAB „Drokita“ ilgalaikio turto apskaitoje.Suinteresuotas asmuo M. K. buvo laisvas pasirinkti savo darbo vietą ir vadovauti vienai ar kelioms bendrovėms, be to, jis buvo UAB „Jobera“ steigėju. A. B. įmonėje dirbo antraeilėmis pareigomis, ėjo BUAB „Drokita“ buhalterės pareigas. Jokių specifinių žinių, susijusių su bendrovės veikla, ši darbuotoja neturėjo. Be to, darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2016 m. liepos 12 d., o nutraukta 2016 m. rugsėjo 15 d., todėl tokio pobūdžio ir trukmės darbo teisiniai santykiai negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiu. Darbuotojas P. S. į darbą buvo priimtas antraeilėms pareigoms kaip ir Alina Barborinienė.Nurodyti darbuotojai liko dirbti BUAB „Drokita“ iki pat bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nėra ir būtinos sąlygos, reikalingos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui – darbuotojų išėjimo iš bendrovės fakto. Laikotarpiu nuo BUAB „Drokita“ įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovėje dirbo daugiau kaip 100 darbuotojų, todėl 3 darbuotojų darbo sutarčių sudarymas su UAB „Jobera“ negalėjo sukelti bendrovės bankroto, juo labiau, kad ir po atitinkamų darbo sutarčių sudarymo bendrovė veiklą tęsė.Bankroto administratorė V. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Drokita“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo M. K. nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta, esant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam absoliučiam teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui, kadangi jam tinkama tvarka nebuvo pranešta apie bylos procesą, todėl buvo nepagrįstai apribota teisė teikti atsiliepimą ir įrodymus dėl BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie bylos procesą sužinojo tik 2017 m. lapkričio 8 d., kai bankroto administratorė į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą pateikė skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties kopiją.CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2017 m. rugsėjo 5 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas bankroto administratorės V. S. pareiškimas dėl BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paskyrė nagrinėti rašytinio posėdžio tvarka ir nustatė 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, per kurį suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti visą jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. 2017 m. rugsėjo 19 d. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialiame internetiniame puslapyje, nurodant, kad bankroto administratorės pareiškimas dėl BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu bus nagrinėjamas rašytiniame teismo posėdyje 2017 m. spalio 24 d., 13.00 val., į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, pranešime suinteresuotiems asmenims taip pat pasiūlyta per 20 dienų pateikti visą jiems žinomą informaciją. Pažymėtina, kad sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamo pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) nepranešimas byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimas bylos nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) asmens, kuriam nepranešta apie posėdį, skundo grindimas nepranešimo ir nedalyvavimo bylos nagrinėjime aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pagrįstai visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis ir 153 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, sąlygos.
Dėl (ne)tinkamo procesinių dokumentų įteikimo
Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas tokia tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys).Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį kartu su bankroto administratorės pareiškimu ir priedais 2017 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismas išsiuntė suinteresuotam asmeniui M. K. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir adresu (duomenys neskelbtini) (su prierašu deklaruotas). Iš LITEKO duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo M. K. yra nurodytas kaip EPP paslaugų naudotojas (turi paskyrą), tačiau šiomis paslaugomis nesinaudoja, todėl teismo elektroniniu būdu siųstu dokumentų faktiškai negavo. LITEKO duomenys patvirtina, kad M. K. paskutinį kartą prie EPP buvo prisijungęs 2016 m. birželio 20 d., 13.26 val.Byloje nėra jokių duomenų (įteikimą patvirtinančios pažymos), kad adresu (duomenys neskelbtini) teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui M. K.. Iš bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. K. yra ir anksčiau šiuo adresu siuntęs procesinius dokumentus, tačiau jie nebūdavo įteikiami. Atsižvelgdamas į tai, 2017 m. liepos 4 d. M. K. pirmosios instancijos teismą buvo informavęs, kad visi procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini) (pažymėta LITEKO). Be to, iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. siunčiant M. K. procesinius dokumentus, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta visai kita – (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui M. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esant suinteresuoto asmens 2017 m. liepos 4 d. prašymui siųsti visus procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatytai aplinkybei, kad EPP paskyra yra faktiškai nenaudojama, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dokumentus išsiuntė elektroniniu būdu ir adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinio teismo vertinimu, suinteresuotam asmeniui tinkamai ir laiku neįteikus bankroto administratorės pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo pažeistos jo procesinės teisės teikti atsiliepimą į pareiškimą, paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo tyčinio įmonės bankroto aspektu, atsikirsti į kitų proceso dalyvių argumentus, todėl yra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu, netyrė ir nevertino. Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė paaiškinimus ir duomenis apie bankroto administratorei perduotus dokumentus, darbuotojų perėjimo į kitą įmonę priežastis, bankrutavusios įmonės naudoto domeno naudojimo aplinkybes. Nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
Nagrinėjamu atveju konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, taip pat nesprendžia suinteresuoto asmens prašymo dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo bei prašymo dėl bylos sustabdymo, nes šie klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.