Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1085-560/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-22
Bylos Nr.: 2A-1085-560/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-18795-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas: Ž. K.
Ieškovas: I. N.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamentas

Civilinė byla Nr. 2A-1085-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18795-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.10, 30.12.2; 121.18;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei Ž. K. dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė Ž. K. tarp savo ir ieškovės žemės sklypų įrengusi pravažiavimą, pažeidė ieškovės kaip savininkės teises. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę Ž. K. per 1 mėnesį panaikinti per ieškovės žemės sklypo dalį einantį minėtą pravažiavimą ir atnaujinti šią ieškovės žemės sklypo dalį, užpilant augalinio sluoksnio žemėmis ir atsodinant veją. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė įrengė pravažiavimą tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ir užėmė dalį ieškovės žemės. 2010-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad 320 cm dalis pravažiavimo patenka į ieškovės žemės sklypo teritoriją.

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal jai 2009-10-20 išduotą statybos leidimą patekti į statomą objektą yra reikalingas pravažiavimas. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-07-23 rašte nurodyta, kad pražavimas įrengtas šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo šiaurinės ir rytinės ribų. Pasak atsakovės, ieškovės žemės sklypo ribos buvo praplatintos, tokiu būdu dalis pravažiavimo atsirado ant ieškovės žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento atsakyme nurodyta, jog atsakovės namo statyba žemės sklype Nr. 30 turi būti vykdoma pagal jau išduotą leidimą. Pasak atsakovės, minėtas statybos leidimas yra teisėtas, todėl, vadovaujantis juo, atsakovės įrengtas pravažiavimas ieškovės minimoje žemės sklypo dalyje neturi būti pašalintas.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė nuomonę, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų yra valstybinis žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl nėra aiškios jo ribos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamentas nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų planus ir juos suderino.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamentas pateiktoje išvadoje nurodė, kad iki 2009-10-20 statybos leidimo Nr. GN/1029/09-1114 išdavimo, taip pat ir minėtame statybos leidime, buvo numatytas 3,5 m pločio pražavimas tarp ieškovės žemės sklypo Nr. 1 SB „R.“ ir atsakovės žemės sklypo Nr. 30 SB „P.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-28 sprendimu ieškinį patenkino ir: pripažino, kad atsakovė Ž. K., įrengdama pravažiavimą tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apie 320 centimetrų pločio ir 15,76 metrų ilgio dalis patenka ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės I. N. nuosavybės teises; įpareigojo atsakovę Ž. K. per 1 mėnesį pašalinti I. N. žemės sklypo valdymo ir naudojimo pažeidimus, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį: savo lėšomis panaikinti savavališkai per ieškovės I. N. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą 320 centimetrų pločio ir 15,76 metrų ilgio žvyruoto kelio dangą (tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr.11 ir Nr.1), atnaujinti I. N. minėto žemės sklypo dalį, užpilant augalinio sluoksnio žemėmis ir atsodinant (atsižvelgiant į kalendorinį metų laiką) kelio vietoje augusią veją; atsakovei nepanaikinus per ieškovės žemės sklypą įrengto kelio ir neatstačius ieškovės žemės sklypo dalies į buvusią padėtį per teismo nustatytą terminą, suteikė ieškovei I. N. teisę šiuos darbus atlikti savo lėšomis; priteisė iš atsakovės Ž. K. ieškovės I. N. naudai 8 512,25 Lt bylinėjimosi išlaidų bei Valstybės naudai 37 Lt pašto išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų pravažiavimo kelio nėra. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, 2010-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, laikė nustatytu, jog atsakovės įrengto gruntinio kelio dalis – apie 3,20 m. patenka į ieškovės žemės sklypo teritoriją. Tokiu būdu atsakovė pažeidė įstatymo įtvirtintą pareigą netrukdyti ieškovei įgyvendinti savo daiktines teises į turtą. Tą nustatė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai 2010-12-08 atlikto žemės sklypų patikrinimo metu. Teismas taip pat laikė, jog statybos leidimas atsakovei išduotas pagal UAB „Arkilida“ parengtą projektą, kuriame yra neteisingai suprojektuotas kelias. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, kurios naudai priimtinas sprendimas, patyrė 133 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, 181,50 Lt žemės sklypo taškų žymėjimo ir 7 834,75 Lt atstovavimo teisme išlaidų, iš viso 8 512,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Ž. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-28 sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė, naudodamasi pravažiavimu tarp žemės sklypo Nr.30, priklausančiu atsakovei, ir žemės sklypo Nr. l, priklausančiu ieškovei, pažeidė pastarosios nuosavybės teises, ar teismui patenkinus ieškinį, nebus pažeistos atsakovės teisės, nebus apsunkintas naudojimasis jai priklausančiu nekilnojamųjų turtu. Pasak apeliantės ieškinio patenkinimo atveju, atsakovei pasunkėtų arba taptų neįmanomu tinkamas naudojimasis jai priklausančiu turtu, naudojimosi teisės butų neproporcingai suvaržytos, todėl atsakovė byloje reiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo panaikinti ieškovės pagal ieškinį žemės sklypo kadastrinius matavimus bei dokumentus, susijusius su šių matavimų įteisinimu. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, kas nulėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visai nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų atitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl galimo bendro naudojimo valstybinės žemės užėmimo, pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą. Pasak apeliantės, kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes į ieškovės žemės sklypo ribas patenka dalis bendro naudojimo valstybinės žemės, todėl teismas negalėjo remtis šiuo dokumentu, spendžiant dėl ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog jos elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2009-10-20 gavo statybos leidimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai, surinkusi visus reikiamus dokumentus bei atlikusi visas privalomas šiam leidimui gauti procedūras. Naudojosi esamu pravažiavimu tarp ginčo žemės sklypu, esančiu bendro naudojimo valstybinėje žemėje ir naujai jo neįrengė, ką patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai, byloje apklausti liudytojai (pvz. liudytoja R. S.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-07-23 atsakyme Nr. 2D - 8630 į ieškovės paklausimą pažymėta, kad privažiavimas, einantis prie atsakovės statomo namo įrengtas šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ir šiaurinės ribos kaip nurodyta suderintame gyvenamojo namo statybos projekte. Identiškos pozicijos laikėsi ir išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2011-04-04 pateiktoje išvadoje. Dėl šių aplinkybių, apeliantės teigimu, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovę savo lėšomis atsodinti 320 centimetrų pločio ir 15,76 metrų ilgio vėją t. y. atkurti tai, ko nebuvo tokiame plote. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-08-16 rašte Nr. SS20 - 42 nurodoma, kad SB „P." esančio žemės sklypo Nr. 30 plane, sudarytame 2008-02-28, yra nurodytas privažiavimas ties riboženkliais 2-3, bei pravažiavimas atitinka generaliniame plane nurodytą privažiavimą. Tokiu būdu privažiavimas yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. tarp sklypų Nr. 30 ir Nr. 1. Kitu keliu patekti į atsakovės žemės sklypą nėra galimybės. Taip pat apeliantė nesutiko su teismo išvada, jog ji neginčijo fakto, jog jos iniciatyva buvo įrengta minimas pravažiavimas. Priešingai, atsakovė su tuo nesutiko, pareikšdama, kad naudojosi pravažiavimu, kuris faktiškai buvo ir yra, o namo statybą vykdė pagal teisėtą dokumentą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą. Tai, kad ginčo vietoje nėra naujai įrengto pravažiavimo, o tik seniai išvažinėtas, matyti ir iš teismui pateiktų fotonuotraukų, kurios patvirtina ir atsakovės kviestų liudytojų parodymai. Taip pat nurodė, kad 2010-08-13 faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo konstatuotos remiantis ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo teismas visiškai nevertino. Apeliantės teigimu, jog net ir nustačius faktą jog dalis pravažiavimo patenka į ieškovės žemės sklypą savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybe ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis). Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principus, atsakovės teisę savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, nes ji nebegali privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo. Be kita ko apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė per didelę sumą bylinėjimosi išlaidų (7 834,75 Lt už advokato teisines paslaugas). Pasak apeliantės, įvertinus bylos sudėtingumą, jos eigą, teismas negalėjo priteisti daugiau nei 3 800 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė I. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmeti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovei pasunkėtų arba taptų neįmanomu tinkamas naudojimasis jai priklausančiu turtu, naudojimosi teisės būtų neproporcingai suvaržytos, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad per ieškovės žemės sklypą nėra numatyto jokio kelio. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagal ginčo bylos dalyką nebuvo saistomas atlikti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų teisėtumo vertinimą. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą ir turi didesnę įrodomąją galią. Be to, nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre, kuriame esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Šiuo gi atveju, Registrų centre esantys duomenys nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, byloje dalyvavęs trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenustatė aplinkybių, kad ieškovės parengtas žemės sklypo planas yra neteisingas ar užima valstybinės žemės plotą. Taip pat byloje nebuvo pateikta ir kitų įrodymų, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų sodo bendrijos „R.“ pirmininko U., sodo bendrijos „P.“ buvusio primininko A., liudytojo S. U. parodymai patvirtina, kad tarp ginčo sklypų jokio kelio ar pravažiavimo automobiliu nebuvo, buvo galima tik praeiti pėsčiomis ar su karučiu, o atsakovė ginčo kelią įsirengė nederinusi šių veiksmų su sodų bendrijų pirmininkais bei negavusi sutikimo iš ieškovės. Be to, 2011-03-04 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus raštas Nr.49SJN-229 „Dėl žemės užėmimo“ su žemės naudojimo patikrinimo aktu patvirtina, kad žemės sklypo Nr.30, esančio SB „P.“ savininkė, neteisėtai naudoja (įrengė pravažiavimą) žemės sklypo Nr. l, esančio SB „R.“, dalyje, kuris nėra numatytas nei sodų bendrijų P. ir R. generaliniuose planuose. Taip pat ieškovė atsiliepime pažymi, kad UAB „Kiprėgelis“ 2008-02-28 parengtais kadastriniais matavimais buvo atlikti tik atsakovei priklausančių žemės sklypų ribų paženklinimai ir matavimai, o ne kelių ar privažiavimų matavimai ir jų registravimas viešame registre. Atsakovė teismui nepateikė jokio teritorijų planavimo dokumento, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad šalia atsakovei priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra statomas namas, sodų bendrijos „R.“ teritorijoje yra pravažiavimui skirtas kelias link atsakovės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal sodų bendrijų „P.“ ir ,R.“ generalinius planus, kelias tarp žemės sklypo Nr.30, esančio sodų bendrijoje „P.“ ir Nr. 1, esančio sodų bendrijoje „R.“ nėra numatytas. Kartu ieškovė pažymėjo, kad apeliantė nėra ieškovės žemės sklypo daiktinės teisės turėtoja, todėl nėra tinkamas subjektas ginčyti ieškovės žemės sklypo kadastrinių duomenų ir dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeisti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys. Pasak ieškovės, teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Ieškovės manymu, teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priėjo teisingos išvados, kad ieškinio dalykas yra pagrįstas ir, kad atsakovė neįrodė, jog ji įrengdama privažiavimą per laisvą valstybinę žemę ir per dalį ieškovės žemės sklypo, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė. Taip pat ieškovės manymu teismas pagrįstai priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Šiai bylai taikytinas sudėtingos bylos kriterijus, kadangi pirmos instancijos teisme buvo net 4 parengiamieji teismo posėdžiai, buvo parengtas ne vienas procesinis dokumentas, į bylą įtrauktos kitos kompetentingos institucijos, apklausti liudytojai. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neturėtų būti sumažintas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašė teismo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra. Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės pareikštą priešieškinį, nes jame nurodyti reikalavimai turi būti reiškiami ne ieškovui, o kitiems subjektams. Remiantis byloje esančiais įrodymai, trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti atsakovei išduotą statybos leidimą kaip nepakankamą, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo (nustatyto servituto, nuomos sutarties ar kt.) leidžiančio jai naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės Ž. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-28 sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas, mažinant iš atsakovės Ž. K. ieškovei I. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl ginčo dalyko, konstatuojant, jog atsakovė, be teisėto pagrindo įrengdama pravažiavimą per ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises ir teisėtus interesus, todėl pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovei I. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo nurodoma kaip sodų bendrija „R.“, sklypo Nr. 1), atsakovei Ž. K. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo nurodoma kaip sodų bendrija „P.“, sklypo Nr. 30). Vilniaus apskrities viršininkas 2010-05-28 įsakymu Nr. 2.3.-6870-/30/ patikslino ieškovės I. N. žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB Korporacija „Matininkai“ atliktus kadastrinius matavimus, kurie nuo 2010-06-11 buvo užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre bei ieškovės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovės Ž. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Kiprėgelis“, sklypo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registre patikslinti nuo 2009-01-29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-10-20, remiantis UAB „Arkilida“ parengtu gyvenamojo namo statybos projektu, 2009-10-20 atsakovei Ž. K. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vienbučio namo statybai minėtame žemės sklype. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei teigdama, kad pastaroji, įrengdama tarp žemės sklypų pravažiavimą (kelią), pažeidė ieškovės, kaip savininkės, teises, nes kelią įrengė ieškovės žemės sklypo dalyje, bei prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą arba leisti šį pažeidimą pašalinti savo lėšomis. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad ji jokio kelio neįrenginėjo, o ginčo kelias buvo įrengtas anksčiau, ji juo naudojasi teisėtai, pagal išduotą statybos leidimą. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį pagrįstu, nes nustatė, jog ginčo kelio anksčiau nebuvo, o atsakovė, jį įrengdama, pažeidė ieškovės žemės sklypo ribas, t.y. užėmė dalį ieškovės žemės sklypo, todėl ieškinį tenkino. Daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog byloje yra kilęs ginčas tiek dėl to, ar atsakovė, naudodamasi pravažiavimu tarp žemės sklypų, pažeidė ieškovės teises, tiek ir dėl to, ar, teismui patenkinus ieškinį, nebus pažeistos atsakovės teisės, nebus apsunkintas naudojimasis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės I. N. pareikštą negatorinį ieškinį dėl savininko nuosavybės teisių gynimo pagal LR CK 4.98 str. nuostatas, t.y. dėl to, kad atsakovė neteisėtai įrengė pravažiavimą ieškovės žemės sklypo dalyje bei šiuo pravažiavimu neteisėtai nuolatos naudojasi. Atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų (kaip pavyzdžiui, dėl servituto nustatymo) ieškovei nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino bei bylai reikšmingas išvadas darė pareikšto ieškinio ribose, todėl nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad atsakovė Ž. K. savo veiksmais pažeidė ieškovės I. N., kaip žemės sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus, bei įpareigodamas atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimus, nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, atsakovės teisę savo nuožiūra disponuoti, naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ar kitaip suvaržė jos, kaip kito žemės sklypo, savininkės teises. Priešingi apeliantės išvedžiojimai nelaikytini pagrįstais, kadangi, kaip minėta, byla yra inicijuota tik dėl ieškovės, kaip žemės sklypo, kuriame atsakovė neteisėtai įrengė dalį pravažiavimo, savininkės nuosavybės teisių gynimo. Atsakovei nepareiškus jokių priešinių reikalavimų ieškovei, nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo vertinti atsakovės teiginius dėl galimai jos pažeistų teisių, o tuo labiau, šių atsakovės teiginių pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pati apeliantė, norminiai teisės aktai saugo nuosavybės teises. Savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kitaip tariant nuosavybės teisė yra absoliuti, todėl kiti asmenys turi susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savininko teises, kurios gali būti ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad būtent atsakovė pažeidė ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises, be savininkės sutikimo įrengė ieškovės žemės sklypo dalyje pravažiavimą, kuriuo naudojasi netesėtai, t.y. būtent atsakovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovės žemės sklypo dalimi, su kuo nesutinka ieškovė, todėl teigti, jog skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovės teises ir interesus, nesant pareikštų jokių priešinių reikalavimų ieškovei, nėra teisinio pagrindo.

Nėra pagrįstas ir apeliantės nurodymas, jog pirmosios instancijos teismui nepriėmus atsakovės pareikšto priešieškinio, nebuvo atskleista bylos esmė bei buvo pažeistos atsakovės teisės į teisminę gynybą. Įvertinus bylos duomenis, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ganėtinai pagrįstai atsisakė priimti šioje civilinėje byloje atsakovės pareikštą priešieškinį, kadangi priešieškinyje išdėstyti reikalavimai pirmiausia turi būti reiškiami ne ieškovei I. N., o institucijoms, tvirtinančioms ir išduodančioms kadastriniais matavimais paremtus žemės sklypo dokumentus. Atsisakymas priimti pareikštą priešieškinį, priešingai nei nurodo apeliantė, nesutrukdė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinti įrodymus bei padaryti pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti šioje civilinėje byloje pareikštą priešieškinį neužkirto atsakovei galimybės savo galimai pažeistas teises ginti pareiškiant reikalavimus bendra tvarka. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nenustatyta, jog atsakovė Ž. K. būtų įgyvendinusi šią savo teisę, todėl aukščiau minėti apeliantės išvedžiojimai laikytini deklaratyviais, neturinčiais įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino nepažeisdamas CPK reikalavimų bei, remdamasis jų visetu, pagrįstai šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus patenkino.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2004, 3K-3-513/2004 ir kt.).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Įstatymas nedraudžia šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatyti šalių bei liudytojų parodymais.

Kaip minėta, byloje ieškovė reiškė negatorinį ieškinį dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo. Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ginčo šalių žemės sklypų pravažiavimo kelio nebuvo, o jį neteisėtai, užimat dalį ieškovės žemės sklypo, įrengė atsakovė.

Byloje nustatyta, kad ieškovės I. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB Korporacija „Matininkai“. Kadastriniai žemės sklypo duomenys buvo patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-05-28 įsakymu Nr. 2.3.-6870-/30/ bei nuo 2010-06-11 buvo užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nei ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, nei minimas Vilniaus apskrities viršininko 2010-05-28 įsakymas, nei įrašai Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal LR CK 4.262 str. bei Nekilnojamojo turto registro 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi registro įrašai bei kadastrinių matavimų metu gauti duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o byloje dalyvavusios valstybės ir savivaldybės institucijos, turinčios pakankamai kompetencijos patikrinti kadastrinių matavimų bylas bei jų duomenų atitikimą teisės aktų reikalavimams, bei apklaustas sodo bendrijos „R.“ valdybos narys Z. T. U. nenurodė, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų atlikti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis bei kartu su jais gautus kitus bylos įrodymus vertinti kaip gautus neteisėtai bei jais nesivadovauti.

Nors atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo pravažiavimas buvo įrengtas anksčiau, kad ji šiuo pravažiavimu naudojasi teisėtai, tačiau šių apeliantės teiginių nepatvirtina objektyvūs, nuoseklūs, neprieštaringi bylos įrodymai. Atsakovė savo poziciją iš esmės grindžia Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010-07-23 raštu Nr. 2D-8630 „Dėl tariamai neteisėtai įrengto žvyrkelio“ (t. 1 b.l. 97), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-04-04 raštu Nr. A51-7890 (2.15.2.36MP6) „Dėl išvados“ (t. 1 b.l. 177), atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-10-20 išduotą statybos leidimą GN/1029/09-1114 ir su juo susijusiais dokumentais. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi visus bylos įrodymus, laiko, kad kiti byloje esantys įrodymai (sodo sklypų generaliniai planai, ištraukos iš kadastro žemėlapio, situacijos schemos, liudytojų paaiškinai, kiti bylos įrodymai) sudaro pagrindą daryti priešingas, nei apeliantės, išvadas. Pirmiausia pažymėtina, kad aukščiau atsakovės nurodomi įrodymai yra prieštaringi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2011-04-04 rašte teigiama, kad dar iki 2009 m. liepos mėnesio pravažiavimas tarp sklypų buvo, šio pravažiavimo plotis – 3,5 m., o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010-07-23 rašte jau nurodoma, jog žvyrkelis buvo įrengtas pagal UAB „Arkilida“ parengtą projektą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli, nes 2010-06-22 rašte Nr. 63745(37425)-(3.2.1.-BR4) ši institucija nurodė, jog pagal išduotą statybos leidimą įvažiavimas į sklypą suprojektuotas iš esamo kelio rytinėje pusėje per sklypą, taip pat priklausantį atsakovei Ž. K. (t. 1 b.l. 26). Be to, savo išvadas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2011-04-04 rašte grindžia 2009 m. liepos mėnesio topografine schema ir UAB „Kiprėgelis“ 2008-02-28 atsakovės žemės sklypo parengtais kadastriniais matavimais, t.y. išskirtinai rėmėsi dokumentais, kurių sudarymo iniciatorė buvo atsakovė Ž. K.. Be to, kadastriniais matavimais buvo patikslinti tik atsakovės Ž. K. žemės sklypo kadastriniai duomenys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo išvadas aukščiau minimame rašte grindžia Ž. K. vienbučio gyvenamojo namo statybos projektine dokumentacija, tačiau tiek iš pirmosios instancijos teismo apklaustos liudytojos L. L. paaiškinimų (t. 1 b.l. 151), tiek ir iš dokumentacijos statybos leidimui gauti (t. 1 b.l. 90-96, 156-175) seka, jog, rengiant statybos projektą, kelias nebuvo projektuojamas, o kelias projekte buvo nurodytas, remiantis turimais planais. Šiuos nenuoseklius, prieštaringus atsakovės nurodomus duomenis paneigia kiti byloje esantys neprieštaringi bylos įrodymai. Iš byloje esančių ištraukų iš sodo bendrijų „P.“ bei „R.“ generalinių planų seka, jog tarp ginčo sklypų kelio, pakankamo automobiliui pravažiuoti, nebuvo. Tai konstatuota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-08-16 rašte Nr. SS20-38 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1 b.l. 41-44). Kitos byloje esančios ištraukos iš skaitmeninio žemėlapio, kadastro žemėlapio, adresų numerių suteikimo planų taip pat nepatvirtina atsakovės teiginių, kad tarp ginčo sklypų dar anksčiau buvo įrengtas kelias ar automobiliui pakankamas pravažiavimas. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti buvęs sodo bendrijos „P.“ pirmininkas A. A. (t. 2 b.l. 112) sodo bendrijos „R.“ valdybos pirmininkas Z. T. U. (t.2 b.l. 114) bei liudytojas S. V. U. (t. 2 b.l. 113) patvirtina, jog sodo bendrijos „P.“, kuriame atsakovė turi nuosavybes teise ginčo sklypą, teritorijos riba yra palei sodo bendrijos tvorą, atsakovės Ž. K. tvora sutampa su bendrijos tvora, toliau yra ne šios bendrijos teritorija, kelio tarp ginčo sklypų nebuvo, joks automobilis ten negalėjo važiuoti, o buvo tik siauras pėsčiųjų praėjimas. Šių liudytojų paaiškinimų nepaneigia R. S., N. G. duoti paaiškinimai. Aukščiau minėtų liudytojų paaiškinimai iš esmės atitinka byloje esančiuose (jau minėtuose) planuose užfiksuotus duomenis. Kaip seka iš bylos duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai 2010-12-08 atliko ginčo šalių žemės sklypų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad atsakovė Ž. K. neteisėtai ieškovės I. N. žemės sklype įrengė pravažiavimą (t. 1 b.l. 185-189, t. 2 b.l. 3). Tai, kad tarp ginčo šalių žemės sklypų buvo naujai įrengtas pravažiavimas, užimant dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patvirtina ir kiti bylos įrodymai: 2009-11-24 surašytas aktas (t. 1 b.l. 11), 2010-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/10/164 (t. 1 b.l. 28-29), kuriame užfiksuotų aplinkybių teisingumą nepagrįstai kvestionuoja apeliantė. Taigi, aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog ginčo kelio, pakankamo automobiliui pravažiuoti, tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nebuvo, jį įrengė atsakovė Ž. K., vykdydama savo žemės sklype gyvenamojo namo statybą, tokiu būdu neteisėtai, nesant ieškovės I. N. sutikimo, užėmė bei be teisinio pagrindo naudojasi ieškovės I. N. žemės sklypu, taip pažeisdama ieškovės, kaip turto savininkės, nuosavybės teises. Nors atsakovė Ž. K. teigia, kad keliu naudojasi teisėtai, statybos leidimo pagrindu, tačiau byloje nustačius, jog tarp ginčo sklypų pravažiavimo nebuvo, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė šį kelią įrengė ir juo naudojasi teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė pažeidė atsakovės nuosavybės teises, neteisėtai ant dalies ieškovės žemės sklypo užpylė grunto, pagrįstai ieškinį tenkino LR CK 4.98 str. pagrindu bei įpareigojo atsakovę pašalinti nuosavybės teisių pažeidimus. Daryti priešingas išvadas, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-28 sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime padaręs teisingas išvadas dėl ginčo dalyko bei pagrįstai tenkinęs pareikštą ieškinį, iš atsakovės Ž. K. ieškovės I. N. naudai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai patenkino ieškovės prašymą ir priteisė visas jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas – 133 Lt žyminio mokesčio, 363 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstravimui, 181,50 Lt žemės sklypo taškų žymėjimui, 7 834,75 Lt atstovavimo teisme išlaidų, viso priteisė – 8 512,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog, įvertinus bylos eigą, ginčo esmę, suteiktų paslaugų apimtį, skundžiamu sprendimu buvo priteistos aiškiai per didelės, neatitinkančios Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų išlaidos už ieškovei suteiktas advokato teisines paslaugas. Byla nelaikytina ypatingai sudėtinga, advokatas, atstovaudamas ieškovės interesus, pateikė teismui ieškinį, vėliau rengė motyvuotą prašymą dėl institucijos, teikiančios išvadą, įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą, teikė papildomus įrodymus, prašė apklausti liudytojus, byloje buvo paskirti 5 parengiamieji teismo posėdžiai (2011-01-13 (truko 30 min.), 2011-02-08 (truko 1 val. 20 min.), 2011-02-25 (truko 1 val. 15 min.), 2011-04-07 (truko 1 val. 10 min.), 2011-05-12 (truko 1 val.)), byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį – 2011-07-12 (truko 1 val. 30 min.) (viso pasirengimas bylos nagrinėjimui parengiamuosiuose posėdžiuose ir bylos nagrinėjimas teismo posėdyje truko apie 7 val.). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje - 4 000 Lt, todėl bendras skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 4 677,50 Lt (4 000 Lt + 133 Lt + 363 Lt + 181,50 Lt).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės Ž. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. N. prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks ieškovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-28 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti - sumažinti iš atsakovės Ž. K. ieškovės I. N. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4 677,50 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt septynių Lt 50 ct.).

Kolegijos pirmininkas Dainius RinkevičiusTeisėjai Dalia KačinskienėRomualda Janovičienė