Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2182-736/2016 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkei D. Š. (P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 8 d. gautas kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas dėl 305,75 Eur skolos, 2115,18 Eur delspinigių, 30,58 Eur baudos, 23,49 Eur išlaidų už Gyventojų registro pažymas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės D. Š. (P.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą, įpareigojo VMI prie LR FM grąžinti kreditorei 14 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Iš teismui pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teismas nustatė, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 2115,18 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,2 procento dydžio delspinigių normą už 3459 dienas. Teismas konstatavo, kad skolininkė yra vartotoja, kuri sutartį su pradine kreditore sudarė prisijungdama prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, kreditorė taiko 0,2 procento dydžio delspinigius per dieną nuo uždelstos mokėti sumos, susidariusi delspinigių suma ženkliai viršija skolos sumą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, neatitinkantys šalių interesų pusiausvyros, sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, dėl ko sprendė, kad kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas ir nurodytu pagrindu kreditorės pareiškimą atsisakė priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantės nuomone, pareiškime nėra jokių CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių ar neatitikimų šios normos reikalavimams. Pareiškimas grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditorės ir atsakovės. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutarties netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo nepagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Nurodo, kad skolininkei yra suteikiama galimybė pareikšti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Todėl, kreditorės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.Bylos duomenimis, kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės D. Š. (P.) 305,75 Eur skolos, 2115,18 Eur delspinigių, 30,58 Eur baudos, 23,49 Eur išlaidų už Gyventojų registro pažymas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorės reikalavimai grindžiami 2006 m. lapkričio 28 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 611541255, sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir D. Š. (P.), ir 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1, sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“. Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio buvo ribotos, todėl teismas šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apeliantės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).CK 6.71 straipsnio nuostatos leidžia civilinio teisinio santykio šalims, sudarant sandorį, susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Kasacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų). Teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalaujami priteisti iš skolininkės delspinigiai yra skaičiuojami už 3459 dienas, taikant 0,2 % dydžio tarifą nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėdamas bylą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio mažinti netesybų ir keisti priteistinų delspinigių laikotarpį. Pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje nevertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisakoma tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktai), o teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas visa apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje turėjo diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamuoju atveju kreditorės prašoma iš skolininkės išieškoti skola yra 305,75 Eur. Taigi kreditorės už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d. priskaičiuoti delspinigiai – 2115,18 Eur, už skolininkės laiku nesumokėtą skolą beveik septynis kartus viršija skolos sumą. Nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 28 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu atsiradusią reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido kreditorei UAB Kapitalo valda“ dar 2009 m. kovo 4 d., tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 8 d., dėl ko iš skolininkės prašoma išieškoti netesybų suma ženkliai viršija pagrindinės skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti aiškiai nepagrįstas CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentas, kad skolininkės teisių apsauga nuo nepagrįsto ir ginčytino reikalavimo yra užtikrinama jos teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų nepaneigia teismo pareigos pareiškimo priėmimo stadijoje patikrinti šių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.